Reikės ir olimpinių medalių

Birželio 16 d. Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo pagerbtos pergales šiais metais šienaujančios Lietuvos treko meistrės - pasaulio rekordininkė ir čempionė Simona Krupeckaitė, pasaulio čempionato prizininkės Vilija Sereikaitė bei Gintarė Gaivenytė, jų treneriai Antanas Jakimavičius, Dmitrijus Leopoldas, Panevėžio sporto  ir Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovai. Už puikius šių metų rezultatus dviratininkėms padėkojo ir LTOK lėkštėmis jas ir jų trenerius, medikus, rėmėjus, organizatorius apdovanojo A. Poviliūnas.
 

„Darbas buvo sistemingas ir štai dvejus metus iš eilės turime rezultatus. Džiugu, kad merginos sugeba pasiekti rezultatų per svarbiausias varžybas. Tikiuosi, kad ir toliau viskas klostysis gerai. Visi mus gąsdina, jog metų pabaigoje truks lėšų. Bet pernai netrūko, tai gal ir šiemet išgyvensime“, - optimistiškai nusiteikęs kalbėjo dviratininkių treneris Antanas Jakimavičius. Jis prisipažino, jog po tokių pagerbimų nurimusios emocijos vėl atgimsta iš naujo. „Dabar vėl širdy viskas užsidegė iš naujo...“ - prisimindamas sportininkių pergales sakė treneris.
 

„Bet koks dėmesys po varžybų, kai jau nuslūgusios emocijos, yra nuostabus dalykas, kadangi vėl užsidega ta liepsnelė ir vėl norisi kovoti“, - sakė ir tituluočiausia tarp dviratininkių S.Krupeckaitė.
 

„Dėmesys daug ką duoda: skatina siekti, stengtis ir nenuvilti tų, kurie mumis tiki“, - jai antrino ir Viljija Sereikaitė.


 

Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis, dėkodamas už pagerbimą, jau galvojo ir apie Londono olimpines žaidynes, iki kurių, kaip priminė Lietuvos olimpinio judėjimo vadovas, liko 771 diena: „Mes kaip tie studentai, kuriems dėstytojas, rašydamas penketą, primena, kad per pavasario sesiją jis pasitemptų. Praėjo dveji olimpinio ciklo metai ir tikrai nepamiršime, kad rezultatų reikės olimpinėse žaidynėse“.
 

Tarp svečių buvo ir Seimo narys, buvęs Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas, kuriam vadovaujant miestui jame buvo pradėta Panevėžio arenos statyba. „Ta arena, kuri daugiausia buvo reikalinga, kad surengtume Europos vyrų krepšinio čempionatą, atrado ir kitą paskirtį. Panevėžio dviratininkių rezultatai įpareigoja rūpintis ne tik krepšiniu, bet ir dviračių sportu. Tikiuosi, kad po Londono olimpinių žaidynių galėsime džiaugtis puikiais dviratininkių rezultatais ir Panevėžio treke“, - kalbėjo V.Matuzas, turėdamas omenyje Panevėžio galimybes surengti 2012 m. Europos dviračių treko čempionatą.

Ir Simona, ir Vilija sakė, jog didžiausia jų pergalių „paslaptis“ ir kaina – didelis darbas. „Daug dirbame, turime tikslą ir jo siekiame“, - sakė V. Sereikaitė. Dabar pagrindinis šios dviratininkės tikslas, pasak jos pačios, per likusius dvejus metus iškovoti teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse – atranka prasideda jau rudenį: „O kol kas trekas „atidėtas“ į šalį, vasarą startuoju plento varžybose. Rudenį pradėsiu atranką į olimpiadą“. Vasarą lenktyniaujanti plente dviratininkė sakė, jog pakeisti aplinką ir varžybų pobūdį – labai įdomu: „Man labiausiai patinka tai, kas sekasi – mano rungtis yra treko. Tačiau tokie pasikeitimai irgi labai įdomu, nes nuo to pačio dalyko pavargsti. Labiausiai - psichologiškai. Todėl labai gerai vasarą pavažinėti plente, o po to rudenį tęsti darbą treke“. Lygintis pajėgumu su plento dviratininkėmis negalinti treko meistrė prisipažino, kad didžiausia jos svajonė, kaip ir kiekvieno sportininko – olimpinis medalis. „Tai įgyvendinama – paprasčiausiai reikia dirbti, dirbti ir nepasiduoti“.

O pasaulio rekordininkė S.Krupeckaitė žadėjo pasistengti nenuvilti ir per olimpines žaidynes.  Ji šypsojosi, kad kol kas vietos namuose apdovanojimams netrūksta: „Turime tokią sieninę spintą su stiklais, kur ir sudėti apdovanojimai". Šiuo metu S.Krupeckaitei - pertrauka tarp varžybų, kuri - tarsi aktyvus polisis: „Turime vieną treniruotę per dieną – tai pakankamai didelis poilsis, palyginus su įprastais krūviais. Žinoma, labiau ilsiesi psichologiškai nei fiziškai“.