Taisyklių pakeitimai ir lyderių stoka

Prieš gerą savaitę Maskvoje pasibaigė 38-asis Europos bokso čempionatas, iš kurio septynių Lietuvos sportininkų desantas grįžo tuščiomis. Neišsipildė nė tie kuklūs lūkesčiai, kuriuos Lietuvos rinktinės vyr. treneris Stanislavas Mižigurskis puoselėjo išvykdamas – iškovoti nors vieną medalį.

 

Paskutinį kartą iš aukščiausio rango varžybų Lietuvos boksininkai su apdovanojimais grįžo 2007-aisiais. Tąsyk pasaulio bokso čempionate bronzos medalį iškovojo Daugirdas Šemiotas. Europos čempionatuose ant garbės pakylos Lietuvos atstovai lipo dar seniau – 2004-aisiais, kai bronzos medalius iškovojo Rolandas Jasevičius ir Jaroslavas Jakšto. Kodėl Lietuvos boksininkai pamiršo pergalių skonį? Apie tai mintimis pasidalijo keletas gerai žinomų bokso specialistų, pažvelgę į situaciją iš šalies.

 

Po Pekino olimpinių žaidynių su Lietuvos vyrų rinktine atsisveikinęs treneris, Europos čempionate nebuvo. Tačiau vyrų rinktinės rezultatus vis tiek analizuoja. Jis prisipažino, jog rezultatų šiame čempionate tikėjo geresnių. „Tikėjausi, kad iki medalio prisikrapštys Egidijus Kavaliauskas – antrame raunde dar buvo 3:3. Daugirdas Šemiota pralaimėjo pasaulio čempionui, kuriam nusileido ir praėjusiais metais Milane (pasaulio čempionate – aut. past.). Bet tada pralamėjo didesniu skirtumu, o šįsyk pirmavo 2:0 ir trečiame raunde pralamėjo 2:3... Pritrūko“, - sako treneris, kurio įsitikinimu pagrindinės nesėkmių priežastys glūdi prastai organizuotame pasirengimo procese.

 

Komandoje yra du olimpiečiai, Vitalijus Subačius dalyvavo penkiuose pasaulio čempionatuose – boksininkai subrendę. „Aš su jais dirbau: ir su V.Subačiumi aštuoneris metus rinktinėje dirbau, ir su D.Šemiotu. Boksas – individuali kontaktinė sporto šaka. Matau, kad trūksta stovyklų, treniruočių partnerių, blogai sudarytas pasiruošimo planas. Amerikos išradinėti nereikia – beveik visi boksininkai – vedę vyrai, namie – šeimos, tai vis tiek trukdo, reikia juos izoliuoti, išvešti. Tačiau net dvi stovyklos vietoj užsienio buvo surengtos namuose. O šalia yra tokios stiprios šalys, kaip Ukraina. Reikia ieškoti treniruočių partnerių“, - įsitikinęs treneris.

 

Kitais metais prasidės atranka į olimpines žaidynes. Jei pasirengimas nesikeis, V.Bajevo nuomone, iškovoti olimpinius kelialapius bus labai sunku. „Jei pasirengimo planas bus sudarytas protingai ir tikslingai, šansų yra, tuo labiau, kad D.Šemiotas ir E.Kavaliauskas jau viską praėjo – ir atranką, ir olimpines žaidynes, žino tą skonį. Be to, rinktinę kitais metais gali papildyti Evaldas Petrauskas, kuris buvo antras pasaulio jaunimo čempionate ir tapo Europos jaunimo čempionu. Planuojame, kad kitais metais jis dalyvaus atrankoje į žaidynes. Bet jeigu bus palaida bala, kaip dabar, nemanau, kad kas nors galėtų papulti į olimpines žaidynes“, - gana griežtus apibendrinimus daro buvęs Lietuvos rinktinės vyr. treneris. 

 

 

„Mačiau Lietuvos čempionatą, mačiau, kaip dirbama, kokie žmonės dalyvauja. Bokso lygis Lietuvoje blogėja. Valdžia pinigus skiria kažkam, bet ne sportui. O už savus neišgyvensi: reikia važinėti, reikia kuo daugiau kovų, stovyklų – meistriškumo be to nepasieksi“, - teigia J.Juocevičius. Jis palygina savo sportinė karjeros metus ir šias dienas: tada per metus jis turėdavo po 25 kovas, dabar boksininkai jų turi apie 10… „Nebus kovų, nebus meistriškumo. Anais laikais didelius pinigus skirdavo. Stovykla turi būti gera, geri partneriai, pasiruošimas geras, o ne etapinis. Stovyklų šiemet mūsų boksininkai turėjo, bet kokio jos lygio buvo – aš nežinau“, - svarsto pašnekovas.

 

J.Juocevičius įžvelgia, jog tarp dabartinių mūsų boksininkų nėra ryškaus lyderio. D.Šemiotas prieš trejus metus pasaulio čempionate laimėjo bronzą? „Bronza reiškia, kad buvo sėkmingi burtai, - netikėtą išvadą daro buvęs boksininkas. - Reiškia, jog jis pirmą kovą pusfinalyje kažkam pralaimėjo, o galėjo juk ją laimėti – kodėl ne? Iškovotas medalis dar nerodo mūsų sporto šakos atstovo meistriškumo. Tai pirmiausia rodo, kad buvo sėkmingi burtai. Bet jeigu tampi čempionu – komentarų nėra – čempionas įveikia visus. O prizininkai bokso ringe priklauso nuo laimės“.

 

Laimės šiame Europos čempionate Maskvoje, anot J.Juocevičiaus, Lietuvos vyrams pritrūko. Su rinktinės vyr. treneriu S.Mižigurskiu jis aptarė burtus, kliuvusius sportininkams Maskvoje. Lietuvos boksininkams jie buvo nepalankūs: „Dar viena dalykas, kad bokse ne taip kaip daugelyje sporto šakų, kai ir pralaimėjęs gali žygiuoti toliau. Boksininkas pralaimėjo – ir iškrito. Čia daug kas priklauso nuo burtų: ištraukei gerus burtus, porą kovų laimėjai ir gali iki medalio nusigauti. Mūsiškimas teko boksuotis su lyderiais. O pas mus aiškių lyderių, už kuriuos būtų galima dėti galvą, kad kovos dėl aukso medalio, kurių vengtų priešininkai – nėra“.

 

Tiesa, gražaus jaunimo, pasak J.Juocevičiaus, turime. „Bet kai jie pereina į vyrų sportą – prapuola. Vieni gal nemato perspektyvų, meta boksą ir išvažiuoja į užsienį, kiti galbūt neišlaiko krūvio, nes tarp jaunimo ir vyrų sporto lygio yra didelis skirtumas. Boksas buvo viena iš pirmaujančių sporto šakų Lietuvoje, turėjome lyderių, bet paskutiniais metais kažkodėl jų nėra“, - svarsto buvęs Europos čempionas.

 

Pastarųjų metų taisyklių pakeitimų dėl prastų rezultatų J.Juocevičius kaltinti nelinkęs. „Pakeitimai turi įtakos visiems“, - įsitikinęs jis. Taisyklės pasikeitė ne tik lietuviams. „Jeigu keičia taisykles, vadinasi, reikia atitinkamai ruošti ir boksininkus. Tarp kitko dabar boksas labai pasikeitė. Jis tampa panašus į profesionalų boksą. Anksčiau buvo judėjimas kojomis, graži technika, taškai, o dabar sueina, alkūnes pakelia, pasilenkia ir vienas prie kito malasi. Kažkokia nesuprantama bokso technika tapo – man tai nelabai patinka“, - sako buvęs vienas techniškiausių Lietuvos boksininkų.

 

Buvęs federacijos vadovas kritusį Lietuvis bokso lygį pirmiausia linkęs sieti su pastarųjų metų bokso taisyklių pakeitimais, kurie, anot jo, lietuviškai bokso mokyklai labai nepalankūs: „Pagrindinė priežastis – taisyklių pakeitimai, kurie kardinaliai pakeitė taškų skaičiavimo sistemą. Lietuviškai techniško bokso mokyklai persiorientuoti bus sunkiau nei kitoms valstybėms, tai užims laiko“, - teigia jis.

 

Tačiau prasidėjusių nesėkmių ištakų V.Laurinavičius ieško dar anksčiau – prieš kelis dešimtmečius:  „Lietuviška bokso mokykla grįsta technišku boksu. Prie mūsų lengvo techniško boksavimo prisidėjo didelė nelaimė, kai prieš kelis dešimtmečius AIBA (Tarptautinė bokso asociacija – aut. past.) prezidentu buvo išrinktas pakistanietis, kuris kardinaliai pakeitė bokso taisykles: uždėjo šalmus, padarė pirštines, kurios nesusigniaužia, kiekvienam šoniniam teisėjui reikėjo įsigyti kompiuteriukus taškams skaičiuoti. Per kelis dešimtmečius mėgėjiškas boskas, o ypač mūsų, kuris ir taip jau buvo techniškas, išsigimė į tolimą „taškavimą“ – svarbu priliesti ranką, petį, o kai boksuojamasi iš tolimos distrancijos, atsirado visos sąlygos sukčiauti ir neobjektyviai teisėjauti. Tai mėgėjišką boksą nustūmė atgal, o lietuvišką – dar daugiau. Buvo toks taškų rinkimas, ir viskas. Bokso populiarumas smarkiai sumažėjo. O man metai dar leidžia atsiminti, kai boksas Lietuvoje buvo populiaresnis už krepšinį“.

 

Prieš ketverius metus pasikeitus AIBA vadovybei, boksą imtasi vėl reformuoti: „Vėl norima grįžti prie gražaus bokso vietoj boksavimosi atstytom rankom iš tolimos distancijos. Bet dabar, mano asmenine nuomone, perlenkė lazdą į kitą pusę. Mūsų techniško bokso mokyklai bus ypač sunku persiorientuoti, nes dabar jau reikia visai kitokio stiliaus kovotojo – artimesnio profesionalams, smūgiuojančio, dirbančio aštriai, iš arti. Visiems bus sunku persiorientuoti į tai, nes dabar per devynias minutes gali negauti nė vieno taško, jeigu straksėsi ir iš toli bandysi paliesti varžovo pečius su pirštinaitėm. Dabar visai kitokia kova. O juk per beveik tris dešimtmečius, kol galiojo ankstesnė sistema, pasikeitė ne viena mūsų trenerių, boksininkų karta, kuri užaugo ant tos „taškavimo“ sistemos“.

 

Anot V.Laurinavičiaus, reikia laiko, kol naujosios taisyklės įaugs į kraują. Prisimindamas pasibaigusį Europos čempionatą, buvęs federacijos prezidentas sako, jog itin buvo apmaudu dėl V.Subačiaus nesėkmės: „Tai tikrai labai geras boskininkas, bet reikia trupučiuką kitokio, aštresnio, galingesnio, bokso. Reikia laiko, kol tos taisyklės įaugs į kraują. Bet įaugs, niekur nesidės“. Beje, kitokio bokso atstovų, anot V.Laurinavičiaus, yra ir Lietuvoje: „Yra treneris Vincas Murauskas iš Šilutės, jis seniai treniruoja, daug gerų boksininkų yra parengęs. Bet jo auklėtiniai kitų trenerių visada buvo laikomi „peštukais“ – jie ne tokio techniško bokso atstovai. O dabar jo auklėtinis E.Petrauskas pasaulio jaunimo čempionate antras! V.Murausko bokso mokykla artimesnė aštriai kovai“, - įsitikinęs V.Laurinavičius.