Į Vilniaus klubą - po 16 metų Vokietijoje

Vilniaus “VHC Šviesa” komandos vyr. treneris Evaldas Lipinskas užleido vietą prie komandos vairo legendiniam rankinio specialistui 71 metų Antanui Taraskevičiui. Vilniečiai šalies vyrų rankinio lygoje šiuo metu žengia trečioje vietoje.

Treneri, papasakokite apie save.
Mano pedagoginis ir profesionalaus rankinio stažas - 46 metai. Esu baigęs Kauno kūno kultūros institutą. 12 metų Lietuvos švietimo ministerijoje vadovavau Lietuvos moksleivių rankinio sportui. 19 metų dirbau su Vilniaus "Eglės" moterų rankinio komanda. Šiuo laikotarpiu "Eglės" komanda 1988 m. iškovojo IHF taurę. "Eglės", "Eglės-Šviesos" komandos 15 kartų tapo Lietuvos čempionėmis.

Be to, 16 metų buvau Lietuvos moterų rankinio rinktinės vyr. treneris. Prieš išvykstant iš Lietuvos, paskutinius tris metus dirbau VPU dėstytoju. Dėsčiau rankinio ir krepšinio disciplinas. Esu SSRS rankinio sporto meistras, Lietuvos nusipelnęs rankinio treneris bei Lietuvos nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas.
 
Pastaruosius 16 metų dirbau ir tobulinausi Vokietijoje. Ten turėjau labai geras sąlygas. Šioje šalyje galėjau tobulintis metodologiškai. Parengiau dvi knygas: vieną išleido Kauno kūno kultūros akademija, o antros knygos nepavyko išleisti. Esu parašęs 26 straipsnius, atspausdintus "Trenerio" žurnale. Taip pat rašiau daug straipsnių Vokietijos treneriams. Bet amžius privertė grįžti į Lietuvą.
 

Ar lengvai apsisprendėte perimti „VHC Šviesa“ komandos vairą?
Aš neperėmiau, tiesiog buvęs treneris ir komandos vadovai paprašė, kad pravesčiau treniruotes. Aišku, aš sutikau, nors abejojau, kad bus sunku. Per tiek metų nebūdamas Lietuvoje praradau visus ryšius ir  organizacinius gebėjimus, nes ten nereikėjo dirbti jokio organizacinio darbo. Turėjau tik komandą, ir mano darbas buvo treniruotės, treniruotės ir dar kartą treniruotės ir vadovauti rungtynėms. Jokių pašalinių darbų neturėjau. Nebūdamas čia, praradau visus ryšius, kuriuos turėjau treniruodamas "Eglės" komandą. Su ta komanda dirbau 70 proc. organizacinį darbą ir 30 proc. buvo tiesioginis trenerio darbas. O Vokietijoje – 100 proc. trenerio darbas, o organizacinis – 0. Esu praradęs šiuos sugebėjimus. Todėl bijojau, kad nesugebėsiu to. Ir supratau, kad geri vyrai prašė pagalbos. 



Ar jau esate susipažinęs su Vilniaus „VHC Šviesa“ komanda? Koks įspūdis? Ką apie juos galvojate?
Apie komandą mano įspūdis geras. Mačiau kelias rungtynes ir treniruotes, jau ir pats jau pravedžiau kelias treniruotes – komandos potencialas labai didelis. Galima būti geresnėje vietoje, negu dabar. Teigiami dalykai, kad Lietuvos rinktinės krašto puolėjai yra daugiausia iš šio klubo. Komandoje yra daug žaidėjų, kurie konkuruoja savo pozicijose. Tai - sveikas ir geras dalykas. Yra geras greitas puolimas, greiti žaidėjai. O neigiama nuomonė, kurią susidariau perimdamas darbą iš trenerių, manau, kad nepakankamas mokomojo proceso planavimas ir apskaita. Taktinį komandos žaidimą irgi reikėtų gerinti, derinius reikėtų patobulinti, nes yra gerų žaidėjų atskirose pozicijose. Nerimą kelia linijos žaidėjų puolimas. Silpnokas visų rankininkų kojų darbas, tai atsiliepia gynyboje, labai daug praleidžiame įvarčių. Todėl jau dabar skiriame daug treniruočių kojų darbui, pagerės gynyba. O puolimas ir vartininkai yra neblogi. Treniruotės, kurias vedžiau, patiko. Labai geras darbingumas, gerai vyrai dirba, net pristabdyti kartais reikia. Treniruočių drausmė gera.
        
Kokius kelsite tikslus dirbdamas šioje komandoje?
Pagrindinis ir vienintelis tikslas – aukščiausia vieta Lietuvoje.
 
Ką manote apie Lietuvos vyrų rankinio komandas?
Pasakysiu atvirai - nėra nei vienoje lygoje žaidžiančių komandų, kurios atitiktų tarptautinius standartus. Lygis yra žemas, lyginant su Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ar pirmaujančiomis Lenkijos komandomis.  Tą rodo ir Europos taurės varžybos. Na, aišku, lyginant su Lietuvos moterų lygiu, tai vyrai stovi aukščiau, nes moterų lygis -  katastrofiškas. Aišku, tai labiausiai priklauso nuo vaikų rengimo sporto mokyklose.