Patyrusiam treneriui optimizmo netrūksta

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto žurnalas "Olimpinė panorama" rašo:

Rugsėjo pabaigoje Italijoje, Toskanos regione, vykusiame pasaulio dviračių plento čempionate iš aštuoniolikos Lietuvos atstovų geriausiai pasirodė jaunosios dviratininkės – Žavinta Titenytė ir Milda Jankauskaitė. Iš Šiaulių kilusi Ž.Titenytė jaunių (17–18 metų) merginų atskiro starto lenktynėse užėmė ketvirtą vietą. Panevėžyje besitreniruojančią aštuoniolikmetę nuo medalio skyrė 3,32 sek. Jaunių grupinėse lenktynėse, kuriose dalyvavo 81 dviratininkė, iš Biržų rajono kilusi M.Jankauskaitė, aštuonioliktąjį gimtadienį minėjusi spalio 1-ąją, finišavo penkta.

Moterų atskiro starto lenktynėse Inga Čilvinaitė liko penkiolikta. 27-erių metų dviratininkė vienintelė iš lietuvių pasiekė grupinių lenktynių finišą ir tarp 141 sportininkės liko 42-a. Lietuvos moterų rinktinei dar atstovavo 27-erių metų Daiva Tušlaitė, 22-ejų metų Agnė Šilinytė ir Katažina Sosna bei 19-metė Silvija Latožaitė.

Dviratininkėms trūko varžybų
Pernai rudėnį po dvejų metų pertraukos prieš Lietuvos moterų plento rinktinės vairo grįžusio V.Konovalovo įsitikinimu, mūsų šalies atstovių rezultatai pasaulio čempionate būtų buvę geresni, jeigu jos šį sezoną būtų startavusios daugiau varžybų.

„Trasa buvo sunki, o varžovės labai stiprios. Norint geriau pasirengti kovai su pajėgiausiomis pasaulio dviratininkėmis reikia didesnės varžybų patirties. Būtina nuolat jausti varžybų įtampą, kad galėtum kautis. Jeigu mūsų dviratininkės startuotų bent 60 proc. varžybų, kiek jų dalyvauja olimpinė ir pasaulio čempionė olandė Marianne Vos, rezultatai būtų kur kas geresni, – neabejoja treneris. – Inga važiavo neblogai, bet jai neigiamai atsiliepė dviejų mėnesių pertrauka, kurios prireikė traumai išsigydyti. Atskiro starto lenktynėse Inga pasirodė pagirtinai. Jaunosios Lietuvos dviratininkės aukščiausio rango varžybose gali kovoti dėl aukštų vietų, nes didžiųjų dviračių sporto šalių jaunės nestartuoja tiek daug tarptautinių lenktynių, kiek tų valstybių moterys. Mūsų ir gilias dviračių sporto tradicijas turinčių šalių atstovių galimybės jaunimo varžybose yra panašios.“

Daugiau nei tris dešimtmečius dviratininkių treneriu dirbantis 59 metų V.Konovalovas mano, kad jau po poros metų šio sporto pasaulyje gali sužibti naujų žvaigždžių iš Lietuvos. „Perliukų turime. Užtektų dvejų metų, kad jos įsiveržtų į pasaulio moterų dviračių sporto elitą. Pavyzdžiui, Edita Pučinskaitė 1995 m. pasaulio čempionate bronzą pelnė būdama vos dvidešimties. Tokio pat amžiaus italė Rossella Ratto šių metų pasaulio pirmenybėse taip pat iškovojo bronzos medalį. Laima Zilporytė, būdama septyniolikos, pelnė kelialapį į Los Andželo olimpines žaidynes, o dar po ketverių metų Seule iškovojo olimpinę bronzą, – vardija pašnekovas. – Duomenys, kuriais pasižymi dabartinės mūsų merginos, niekuo nenusileidžia buvusioms žvaigždėms, bet norint gerų rezultatų reikia ir gerų sąlygų. Italijos klubas „Pasta Zara-Cogeas“ sutinka į savo komandą trejiems metams priimti dešimt Lietuvos dviratininkių, skirti joms dviračius, visą sportinę aprangą ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiose lenktynėse. Tik reikia, kad ir Lietuva prisidėtų prie šio projekto.“

Žvelgia į Rio de Žaneirą
Londono olimpinių žaidynių plento dviratininkių varžybose nedalyvavo nė viena Lietuvos atstovė. V.Konovalovas įsitikinęs, kad Rio de Žaneire mūsų šaliai atstovaus mažiausiai dvi plento dviratininkės.

„Rengiantis olimpinėms žaidynėms rinktinės branduolį turėtų sudaryti I.Čilvinaitė, Rasa Leleivytė, po ketverių metų pertraukos į didįjį sportą sugrįžusi D.Tušlaitė ir dvi trys jaunosios dviratininkės. Dirbti tikrai yra su kuo. Jeigu sulauksime paramos, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dvi merginos tikrai dalyvaus, o galbūt startuos ir trys. Tereikia pasaulio šalių reitinge 2016-aisiais būti tarp trylikos stipriausiųjų. Mums kelialapiai į svarbiausias varžybas dalijami pagal vietą šalių reitinge, jokių A ir B normatyvų nėra, – "Olimpinei panoramai" paaiškina V.Konovalovas. – Labai palengvėtų, jei finansavimas dviratininkėms būtų skiriamas kaip komandai, o ne atskiroms sportininkėms. Norėtume, kad dviratininkės įgytų kuo daugiau patirties ir pelnytų kuo daugiau reitingo taškų.“

V.Konovalovo nuomone, lietuvėms naudinga rinktis lenktynes Azijoje ir Centrinėje Amerikoje. „Ten galima lengviau prisirinkti reitingo taškų ir kartu neleisti jų pelnyti artimiausioms varžovėms. Kai pasaulio reitinge esi aukščiau, tada ir rėmėjų, ir klubų požiūris kitoks, dviratininkėms lengviau patekti į pajėgias komandas, kuriose galima daug greičiau tobulėti. Tikiuosi, kad šalies Dviračių sporto federacija pritars mano siūlymui, – viliasi treneris. – Šiemet rinktinė buvo nuvykusi į Kosta Riką ir Salvadorą. Prie to finansiškai prisidėjo mano sūnus Ignatas. Parsivežėme daug reitingo taškų, merginos įgijo patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis. Reikia išmokti laimėti ir užsiauginti ambicijų. Beje, netrukus po varžybų Centrinėje Amerikoje M.Jankauskaitė laimėjo jaunių lenktynes Italijoje“, – primena V.Konovalovas.

Rezultatus lemia darbas
Panevėžietis, su kuriuo siejamos didžiausios mūsų šalies dviratininkių pergalės, tikina, kad sportininkių rengimo sistema ir toliau veikia, tereikia dar labiau sutelkti jėgas: „Šis sezonas nuteikia optimistiškai. Metų pradžioje pasaulio reitinge buvome 25 vietoje, o dabar pakilome į dvidešimtuką. Pelnėme penkis kelialapius į pasaulio čempionatą. Didelį žingsnį į priekį žengė mūsų jaunosios dviratininkės. Ketvirta ir penkta vieta pasaulio čempionate – puikus pasirodymas. Šiemet vėl įsitikinome, kad mūsų sukurta dviratininkių rengimo sistema yra produktyvi. Bet aš nesu stebukladarys. Tik bendromis jėgomis galime daug pasiekti. Kaip dirbsime, tokie ir bus rezultatai.“

Treneris džiaugiasi, kad po diskvalifikacijos ir motinystės atostogų ateinančią vasarą į didįjį sportą grįš R.Leleivytė, šių metų rugsėjo 22 d. susilaukusi sūnaus. Rasa 2006 m. tapo pasaulio jaunių, 2008 m. Europos čempione, o 2010 ir 2011 m. pasaulio čempionato moterų grupinėse lenktynėse atitinkamai finišavo aštunta ir devinta. „Pastaruoju metu su Rasa kalbėjomės ne kartą. Ji tvirtai nusiteikusi grįžti. Dviratininkė dega didžiuliu noru siekti naujų pergalių“, – šiuo sportininkės apsisprendimu džiaugiasi V.Konovalovas.

Jeigu sulauksime paramos, Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dvi merginos tikrai dalyvaus, o galbūt startuos ir trys. Tereikia pasaulio šalių reitinge 2016-aisiais būti tarp trylikos stipriausiųjų. Mums kelialapiai į svarbiausias varžybas dalijami pagal vietą šalių reitinge, jokių A ir B normatyvų nėra.