Vimbldonas pareikalaus geriausio žaidimo

 

Pajėgiausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis, geriausių pasaulio tenisininkų reitinge reitinge užimantis aukščiausią per savo karjerą 154-ą vietą, į legendinius Vimbldono kortus sugrįžta po trejų metų pertraukos. Tik jau ne į jaunių, o suaugusiųjų turnyrą.

 

Ne... Visi turnyrai labai svarbūs ir visiems vienodai ruošiesi. Parskridau pirmadienį vakare. Antradienį buvo lietinga diena buvo, todėl pažaisti neišėjo. Tad buvo tarsi laisva diena – truputį padirbėjome fiziniam pasirengimui, ir tiek. O šiaip buvau namie, nieko ypatingo nenuveikiau, ilsėjausi, visą dieną miegojau. Trečiadienį surengėme dvi fizinio pasirengimo treniruotes, vieną – teniso, o po to važiavome pas Remigijų (trenerį R.Balžeką – aut. past.) į pirtelę.

Pirtelė man labai patinka – smagu.

Ne. Prieš visas varžybas yra jaudulys, bet kad būtų labai didelis – taip nėra. Jaudulys nėra toks piktybinis, kad trukdytų man žaisti. Sužaidus keletą minučių, jis tiesiog automatiškai praeina.

 

Žinoma. Kurį laiką jau nesame laimėjo turnyro, netgi jau treji metai praėjo po to, kai laimėjau jaunių turnyrą. Visada laimėti turnyrai prideda pasitikėjimo savimi.

Mano pati mėgstamiausia – kieta danga ir žolė. Mano žaidimas gana greitas, atakuojančio stiliaus ir kamuolys ant šių dangų daug lėčiau atšoka negu ant grunto, be to, mano smūgiai aukštesni.

 

2007-aisiais, berods, trijuose turnyruose ir šįkart (Notingeme - aut. past.).

 

Taip. Kai patinka danga, tai ir žaidimas gerai einasi. Gaila tik, kad žolės sezonas toks trumpas – pusantro mėnesio, ir viskas.

 

Negaliu sakyti, kad nepasisekė, bet pritrūko dviejų taškų: trečiame sete pirmavau 5:4, po to buvo priešininko padavimas, vieną kamuolį pramušiau, kitą jis labai gerai sužaidė. Aišku, per mačą buvo keletas taktinių klaidelių, bet apskritai tai buvo geras, aukšo lygio mačas, įtampa tvyrojo didžiulė. Šį kartą nepavyko. Stengsimės dar.   

 

Nebelabai. R.Federeris nekviečia daugiau treniruotis pas save, jis ir pats turbūt dabar atsipalaidavęs – augina dvinukes dukrytes, todėl ne tiek ir treniruojasi ir ne taip jau rimtai žiūri į visą tenisą. Nebelabai jau turbūt važiuosim treniruotis drauge, nors... ką gali žinoti.

 

Geresnių rezultatų, aišku. Būtų labai gerai, praėjus kvalifikaciją, patekti į pagrindines varžybas ir su kokiu labai geru žaidėju sužaisti kokį gerą mačą – tai būtų tikrai laba smagu. Sportinė forma dabar gerai, daug dirbame, stengiamės ir bandysime kuo geriau pasirodyti. Gaila, kad Lietuvoje žolės nėra, bet ruošiamės ir stengsimės, sužaisti kuo geresnius mačus.

 

Su visom legendom (juokiasi). Žinoma, su tuo pačiu R.Federeriu būtų labai smagu susitikti ir pasikalbėti – jau kuris laikas nesimatėme. Tai didžiausia garbė, kokia tik gali būti žaidėjui –pabendrauti su juo.

 

Viskas lyg ir einasi geryn, daug treniruojamės, atsirado ir rėmėjų atsirado – neseniai pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su bendrovėmis „Star1“ ir „Lietuvos geležinkeliai“, kurie man padeda. Viskas eina link to. Tikėkimės, tai laiko klausimas.

 

Kuo geresnio žaidimo. Tiksliau – geriausio mano žaidimo, nes žaidėjai kvalifikacijoje bus tikrai stiprūs – užimantys nuo šimtosio vietos reitinge iki dviejų šimtų. Tai ne šiaip koks turnyrėlis, kur galėtų pasisekti tris mačus. Vieną gali pasisekti, bet antrą kartą laimės gali būti maža – turi pats užsidirbti.

 

Nelabai – ne reitingas svarbiausia. Visiems visokių dienų būna: kartais kokia šimtas penkiasdešimtoji pasaulio raketė žaidžia kaip trisdešimtuko lygio žaidėjas, kai gera diena, o kitas atvirkščiai – į 50-tuką patenkantis tenisininkas žaidžia tarsi atbulom rankomis. Todėl į reitingus nereikia kreipti dėmesio.

 

Sunku pasakyti. Manau, priklauso nuo to, kaip R.Federeris bus susikaupęs. Dabar Rafaelis Nadalis yra ant bangos, pasaulio reitinge po turnyro Paryžiuje užima pirmąją vietą. R.Federeris, kaip sakiau, nebe taip rimtai žiūri į viską. Gali būti, kad ir R.Nadalis.

 

Gali būti, kad važiuosime į vieną ar du  „Challenger“ turnyrus Vokietijoje, bet tai priklausys nuo to, kaip sužaisime Vimbldone.