sportas.info | 2010 m. birželio 10 d. 17:01 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Sportas šiemet prarado du milijonus litų
Per šiuos metus Lietuvos sportas prarado apie 2 milijonus litų iš įmonių, kurios būtų linkusios remti sportą, tačiau tokio pasiūlymo niekada nesulaukė
Taip teigė ketvirtadienį surengtoje diskusijoje naujai sukurtos Sporto vadybos asociacijos (SVA) valdybos pirmininkas ir Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas bei Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidiumo narys Tomas Karpavičius.
Naujai įkurtos asociacijos pirmasis darbas - jos užsakymu gegužės mėnesį atliktas rinkos tyrimų bendrovės "Synopticom" 300 įmonių apklausa, kurios rezultatai atspindi požiūrį į sporto rėmimą Lietuvoje. Tyrime dalyvavo aukščiausio lygio vadovai - patys įmonių vadovai ar savininkai arba ryšių su visuomene ir rinkodaros vadovai, kurie priima sprendimus dėl sporto rėmimo.
Paaiškėjo, kad kas antra Lietuvos įmonė yra linkusi remti sportą, tačiau nesulaukia pakankamai iniciatyvos iš paramos gavėjų.
Po apklausos paaiškėjo, kad šešios iš dešimties (58 proc.) sporto neremiančių įmonių svarstytų galimybę teikti paramą, tačiau jos niekada nėra gavusios pasiūlymo.
Net 80 proc. paramą sportui teikusių įmonių teigia, kad iš sporto rėmimo gavo naudos, turėdami omenyje ne tik finansinę naudą, bet ir moralinį pasitenkinimą. Dauguma paramą teikusių įmonių - net 73 proc. žada sportą remti ir ateityje.
"Verslas linkęs bendradarbiauti su sporto organizacijomis. Yra daugybė neišnaudotų sporto ir verslo bendradarbiavimo galimybių", - daro išvadą T.Karpavičius. Anot jo, klaidingas įsitikinimas, jog sportą gali remti tik didelės ir turtingos verslo kompanijos. "Mažesnės įmonės taip pat linkusios remti sportą", - sako jis. Apklausos užsakovai paskaičiavo, jog per šiuos metus sportas neteko apie 2 mln. litų, kuriuos galėjo gauti, jeigu būtų kreiptąsi į įmones, kurios nesulaukės pasiūlymų dėl paramos. Vidutiniškai įmonė per metus galėtų skirti 163 tūkst. Lt.
Beje, motyvai, skatinantys įmones remti sportą, pirmiausia yra ne reklaminiai, nors tokia nuomonė gaji visuomenėje, o įmonių ryšių kūrimas su tikslinėmis grupėmis, t. y. , bendradarbiavimas su partneriais užsienyje, klientais ir pan. Tokį motyvą kaip pagrindinį nurodė 55 proc. apklaustų įmonių. Įmonių reklama yra antroje vietoje - šį motyvą įvardijo 52 proc. verslininkų. Apie penktadalis bendrovių norėtų įtraukti į sporto veiklą savo darbuotojus. Verslininkai, teikdami paramą, norėtų matyti ne vienadienį rezultatą, o ilgalaikę perspektyvą.
Kaip ir reikėjo tikėtis, verslininkai labiausiai norėtų remti populiariausią Lietuvoje sporto šaką - krepšinį (52 proc.). Po jo potencialius paramos teikėjus labiausiai domintų ne, pvz.., populiariausias žaidimas pasaulyje futbolas (25 proc.), kuris yra trečias tarp sporto šakų, kurias verslininkai labiausiai norėtų remti, bet automobilių sportas (29 proc.). Po jų eina rakečių sportas ir vandens sportas (po 21 proc.), dviračių sportas ir žirgų sportas (po 19 proc.).
Sporto renginius, varžybas norėtų remti 49 proc. apklaustųjų verslininkų, tačiau, pasak T.Karpavičiaus, džiugina tai, kad antroje vietoje - vaikų ir jaunimo sporto mokyklos ir klubai, kuriems paramą skirtų 30 proc. įmonių.
"Sieksime glaudesnio sporto, verslo, mokslo ir, žinoma, valstybinių institucijų bendradarbiavimo. Norime, kad Lietuva taptų konkurencingesnė plačiąja prasme", - teigė SVA valdybos pirmininkas. Anot jo, tokio plataus bendradarbiavimo rezultatai būtų aktualūs ir svarbūs visuomenei. Tai padėtų vystyti infrastruktūrą ir sporto objektus, skatinti jaunimo užimtumą, turizmą, geresnių produktų gamybą. Pradėjusi savo darbus nuo apklausos ir situacijos analizės, ateityje SVA žada ieškoti sporto vadybos talentų, keisti požiūrį į sporto paramą ir išnaudoti neišnaudotas galimybes. SVA tikslas - skatinti ir vystyti sporto vadybą Lietuvoje.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos sporto federacijų sąjungos, vienijančios 70 sporto šakų federacijų, prezidentas Rimantas Kveselaitis sakė, jog lėšų pritraukimas į sportą ir ypač šiuo sunkmečiu - viena didžiausių problemų. Dėl lėšų stokos federacijos priverstos atsisakyti varžybų, o tai atsilieps rezultatams ateityje. "Sveikiname šios asociacijos susikūrimą - tai investicija į sportą. Ne finansinė, o intelektualinė. To mums labai trūko", - pabėžė R.Kveselaitis.
LSFS ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pasirašė su SVA bendradarbiavimo sutartį. Anot R.Kveselaičio, tikimasi, kad naujos bendradarbiavimo galimybės padės spręsti esamas problemas, pritraukti rėmėjų lėšų, leis siekti efektyvesnės federacijų veiklos.
SVA įkūrimo iniciatoriai - verslo konsultantai "Deloitte", advokatų kontora "Evershed Saladžius" ir komunikacijos agentūra "VRP Hill & Knowlton".