Rankininkų treniruotėse – kortos

Tiesa, pliekia ne pokerį, tūkstantį, „durnių“ ar dar kokį kitą gerai žinomą kortų žaidimą. Žaisdami trenerio Artūno Juškėno sugalvotą žaidimą vartininkai gerokai paprakaituoja, rankomis ir kojomis mėgindami atmušti trenerio įvairiomis kryptimis į vartus mėtomas kortas.

„Čia ne kortos svarbiausia. Esmė – kitokio dydžio kamuoliai. O ar tai bus didelis kamuolys, ar mažas, lėkštutė ar korta – neturi reikšmės. Svarbu, kad vartininkai nepriprastų prie vienodo dydžio kamuolio. Kortos – maža improvizacija, kai neturime gerų priemonių“, - savo išradimą pristatė treneris.
 

A.Juškėnas sakė, jog sugalvoti naujovių nesunku: „Pamatai seminare, kad mėto kažkokias lėkšteles, o tu lėkštelių neturi. Tenka pasukti galvą ir kažką sugalvoti – paimprovizuojam“.

Skaičiuojate, kas laimi?

Ne. Svarbiausia yra atmušti, sugauti, bet neskaičiuojame, kiek.

Kortos turės teigiamos įtakos rungtynėse su norvegais?

Niekas nežino, kas turės įtakos tose rungtynėse. Viskas turės, o kas lemiamą – niekas nežinome. Kiekviena smulkmena bus labai svarbi. O jeigu kortos padės atmušti nors vienu įvarčiu daugiau, kuris dar bus ir lemiamas, – nuo to visiems bus tik geriau.

Kokia pagrindinė savybė ugdoma šitaip žaidžiant kortomis?

Lavinamas reakcija, bendras judesys. Labai sunku kortas atmušti ir vartininkai darbuojasi iš peties, tačiau noriai, nes tai pakankamai įdomu. Svarbu šioks toks pasikeitimas – vietoj kamuolio kažkas kito.

Kad žaisti kortomis įdomu, pripažino ir abu vartininkai – Almantas Savonis ir Arūnas Vaškevičius, nors pastarasis nėra tradicinių kortų žaidimų mėgėjas. Ir abiems jiems – ir Vokietijoje žaidžiančiam A.Savoniui, ir Šveicarijos rankinio klubui atstovaujančiam A.Vaškevičiui tokios pratybos buvo naujiena.

„Treneris mums padarė siurprizą. Kortų atmušinėjimas labai gerai reakcijai, greičiui. Visą laiką šias savybes lavindavome su teniso kamuoliukais, o čia kažką naujo atrado“, - įspūdžiais dalijosi A.Savonis.

„Jeigu atvirai, tokį pratimą pirmą kartą darome šitoje stovykloje. Klubuose tokio „finto“ dar nebuvo“, - šypsojosi ir A.Vaškevičius.
 

Klube neteko „žaisti“ kortomis ir A.Savoniui. „Tik važiuojant į keliones“, - patikslina rankininkas.

O ką kelionėse pliekiate?

A.S. Jeigu užsienyje – pokerį, Lietuvoje – „Kingą“.

A.V. Apskritai aš nemėgėjas žaisti kortomis. Kelionėse yra kam žaisti – yra susidarę keletas grupelių, aš jiems nemaišau – jie geriau moka. Tad man gal daugiau tenka „žaisti“ treniruotėje.

Kiek kortų kaladžių per treniruotes sudėvėjote?

A.S. Kol kas tik pusę. Labai gerai laiko.

Pratimas su kortomis sudėtingas?

A.S. Taip, sudėtingas – kortos keičia kryptį, skrenda neaiškia kryptimi – priklauso nuo metimo greičio. Nėra lenga.

A.V. Tai geras pratimas reakcijai. Lavinamos tokios vartininkui reikalingos savybės kaip vikrumas, staigumas.

Pasibaigus treniruotei, trenerio A.Juškėno pasiteiravome – ar davė kortos šiokį tokį rezultatą? „Galbūt, - šyptelėjo. - Gerai atrodė šiandien“, - Lietuvos rinktinės vartininkus pagyrė vienas iš rinktinės trenerių.