Anykštėnai kviečia ant Kalitos kalvos

Ant Kalitos kalvos esanti 250 m ilgio kalnų slidinėjimo trasa (aukščio skirtumas – 40 m), visu pajėgimu veikianti trečius metus, – Anykščių pasididžiavimas. Kaip teigia kalnų slidinėjimo centro „Kalita“ vadovas Liudvikas Avietė, šiemet jie lankytojus pakvietė gruodį. Buvo tikimasi didesnio antplūdžio per Kalėdas, tačiau nulijo lietutis ir atbaidė kalnų slidinėjimo entuziastus.
 
Kalnų slidinėjimo centras dirbo ir Naujųjų metų naktį iki pirmos valandos, o gausiausiai žiemos sporto mėgėjų buvo sulaukta pirmosiomis sausio dienomis per šventes. Didžiausias slidininkų pikas buvo sausio 2 dieną.
 

Anykštėnų kalnų slidinėjimo trasa apšviesta. Šiemet apšvietimas dar labiau pagerintas – pastatyta papildomų stulpų. Pirmadieniais centras nedirba, antradieniais ir ketvirtadieniais lankytojus priima nuo 13 iki 22 val., penktadieniais – nuo 13 iki 24 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 24 val., o sekmadieniais – nuo 10 iki 22 valandos.
 
Dirbdami ir tamsiu paros metu anykštėnai sudaro sąlygas žmonėms paslidinėti po darbo. Pasak L. Avietės, jų trasas bene labiausiai pamėgo vilniečiai, atvažiuoja paslidinėti ir Panevėžio, Utenos kalnų slidinėjimo entuziastų, o ką jau kalbėti apie pačius anykštėnus. Veikia du privatūs nuomos punktai, kiekviename jų galima išsinuomoti apie 150 porų batų, slidžių, snieglenčių. Visai dienai išsinuomoti sportinį inventorių kainuoja apie 60 litų, o už keltuvus, kurių yra du, reikia mokėti atskirai. Šiemet pradėjo veikti ir nedidukas nemokamas keltukas pradinukams.
 

Šventinėmis dienomis už vieną valandą, naudojantis keltuvu, reikia mokėti 15 litų, o kita valanda kainuoja 5 litus. „Tą kainodarą vis keitėme, o dabar pasirinkome latvių variantą. Mūsų kalnų slidinėjimo trasas pamėgo įvairaus amžiaus žmonės, tačiau yra labai daug pradedančiųjų, keliančių didelį rūpestį. Turime du samdomus instruktorius, kurie pamoko, kaip reikia leistis nuo kalnų, tačiau pradedantieji tomis mokamomis paslaugomis nelabai naudojasi. Taip sukeliamas pavojus kitiems lankytojams. Kartais tuos pradedančiuosius tenka netgi patiems pamokyti“, – sako L. Avietė.
 
Pasportavę lankytojai gali pasistiprinti dviejuose nedideliuose maitinimosi punkteliuose. Juose galima užsisakyti ir karštųjų patiekalų. Anykščiuose kalnų slidinėjimo varžybos nebus rengiamos. Jeigu jos vyktų, trasą tektų uždaryti ir ja negalėtų naudotis sporto entuziastai.
 

Anykščiai – ir slidininkų miestas, čia išaugo daug puikių slidininkų. Vadovaujant dideliam slidinėjimo entuziastui, Sporto centro direktoriaus pavaduotojui Algiui Drūsiui, labai gražioje vietoje prie Jono Biliūno paminklo įrengtos slidinėjimo trasos, kuriose treniruojasi centro auklėtiniai, taip pat mėgėjai.
 
Trasas kasmet stengiamasi modernizuoti ir įrengti iš naujo. „Mums labai trūksta apšvietimo, o retkarčiais – ir sniego. Mūsų trasų ilgis – 2 ir 3 km, savo poreikiams to pakanka. Šiemet sniego pas mus mažiau nei Ignalinoje, tačiau užtektinai. Norint rengti varžybas, reikėtų įrengti 5 km trasą, o tai jau sudėtinga, nes aplinkui yra sodai“, – sako A. Drūsys.
 
Amykštėnai gali tik pasvajoti apie riedučių trasą. Pavasarį ir rudenį stipriausi jų sportininkai važiuoja pasitreniruoti į Ignaliną. Anykščių sporto centre veikia slidinėjimo ir biatlono grupės. Trenerių A. Drūsio ir Broniaus Vitkūno grupėse pratybas lanko po 21 slidininką ir biatlonininką. Gražių vilčių teikia slidininkas Mantas Strolia, šiemet pelnęs teisę dalyvauti pasaulio jaunimo čempionate. Jis vyks Vokietijoje sausio 24–30 dienomis. Vis geresnių rezultatų pasiekia ir Lukas Jakeliūnas, Mindaugas Bakula, jaunoji Kristina Kazlauskaitė.