Pritrūko drąsos, jėgų, susikaupimo, sėkmės

Lietuvos paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė buvo per plauką nuo Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionato bronzos. Tačiau pralaimėjo 57 minutes trukusią kovą dvynėms Nadinei ir Teresai Strauss iš Austrijos 1:2 (21:23, 21:16, 19:21).
 

Pergalingu tapusį tašką austrėms skyrė teisėja, nusprendusi, kad M.Povilaitytė žaidimo metu ranka palietė tinklą. Arbitrei paskelbus sprendimą, I.Dumbauskaitė liko stovėti it stabo ištikta, o M.Povilaitytė atsigulė ant nugaros ir užsidengė rankomis veidą. Seserys Strauss tuo metu šoko džiaugsmo šokį.

Praėjus keliolikai minučių po rungtynių dėl bronzos, I.Povilaitytė paminėjo teisėjos klaidas, bet nepuolė jos kaltinti. Sportininkė prisipažino, jog labiausiai iki medalio lietuvėms pritrūko drąsos. “Pabaigoje, kai rezultatas buvo 14:12 mūsų naudai, niekaip negalėjome pabaigti. Kaip sakė treneris sakė, pabaigoje visada laimi širdis. Reiškia širdis buvo stipresnė”, - drebančiu balsu ištarė Lietuvos komandos kapitonė.
 

Kartu su šalies tinklinio federacijos prezidentu Mariumi Vasiliausku stipriausią Lietuvos tinklininkių porą treniruojantis Tada Donėla mano, jog jo auklėtinėms lemiamu momentu trūko ir susikaupimo: “Kai nepermuši kamuolio per tinklą, taškų niekas neduoda.”
 

Dar viena neskmės priežastimi T.Donėla įvardijo fizinį nuovargį - lietuvėms tai buvo jau trečias mačas sekmadienį. Dieną jos pradėjo ketvirtfinalio dvikova su vokietėmis, kurią turėjo sužaisti jau šeštadienį. Tačiau dėl vėtros mačas buvo sustabdytas iškart po pirmo seto, kurį laimėjo šeimininkės, ir pekeltas į šiandieną. Lietuvos pora Vokietijos atstoves įveikė 2:1, po to pusfinalyje 1:2 pralaimėjo lenkėms.
 

“Merginos jautės ir didžiulį spaudimą. Žiniasklaida, žiūrovai - visi tikėjosi medalių. Nes anksčiau jų buvo. Bet juk negali antrą sezoną iš eilės žaisti taip pat labai gerai. Sportininkės dar jaunos. Stabilumas atsiranda vėliau. Vyresni tinklininkai, rungtyniaujantys pasaulio elite, yra užsigrūdinę, subrendę, jie nepatiria tiek emocijų”, - aiškino T.Donėla.
 

Jau antradienį I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė išskrenda į Bulgariją, kur rungtyniaus Europos jaunimo (iki 22 metų) čempionate. Ar ten įmanoma iškovoti medalį? “Įmanoma. Labiausiai viskas priklausys nuo to, kaip sugebėsime atsigauti po šios dienos varžybų. Ten turnyras prasideda ketvirtadienį, o merginos nuskris antradienį, tad bus šiek tiek laiko poilsiui”, - teigė treneris.

Europos jaunimo čempionate Vilniuje iš viso dalyvavo keturios Lietuvos poros. Merginų varžybos jau pirmame etape baigėsi Simonai Vaičiukynaitei ir Urtei Andriukaitytei.
 

Iš vaikinų toliausiai - iki ketvirtfinalio - nužygiavo ir tikslą patekti į pirmą aštuonetą įvykdė Lukas Každailis ir Arnas Rumševičius. Šešioliktfinalyje suklupo Edvinas Vaškelis ir Matas Navickas.
 

Merginų Europos čempionėmis Vilniuje tapo šveicarės Nina Betschart ir Nicole Eiholzer, finale 2:0 nugalėjusios lenkes Karoliną Baran ir Jagodą Grusczynską. Beje, Šveicarijos pora 2011 m. tame pačiame aikštyne vykusių žemyno jaunių (iki 18 metų) pirmenybių lemiamame mače nusileido I.Dumbauskaitei ir M.Povilaitytei.
 

Vaikinų rungtynėse dėl aukso medalių kovojo dvi Lenkijos ekipos. Lukaszas ir Sebastianas Kaczmarekai 2:1 palaužė Michalą Brylį ir Kacperą Kujawiaką. Dvikovoje dėl bronzos rusai Viačeslavas Kirijenka ir Dmitrijus Uraikinas 2:0 įveikė vokiečius Maxą Betzieną ir Wito Krügerį.
 

Ar nepritrūko jėgų po to, kai šiandien teko žaisti tris mačus?, - po rungtynių dėl bronzos žurnalistai paklausė I.Dumbauskaitės.

Nebuvau geriausios fizinės formos. Kojos nebelaiko. Ir anksčiau buvo šiokių tokių bėdelių su sveikata, jos išlindo šiandien su nuovargiu. Bet tai - ne pasiteisinimas. Pati kalta.


 

Kokia tavo reakcija į teisėjos sprendimą skirti paskutinį tašką austrėms?

Nežinau, nes nebuvau Monikos vietoje. Bet prieš tai, kai mes jau turėjome 14 taškų, teisėja sušvilpė, kad liečiau tinklą, nors aš tikrai jo neliečiau. O dėl paskutinio taško reikia klausti Monikos. Bet teisėjos klaidų tikrai buvo. Kai kamuolys krito neva ant linijos - aš besitraukdama užkabinau juostą su koja, o ne kamuolys. Jis nukrito užribyje.
 

Tačiau nereikia ieškoti priežasčių. Šiandien laimėjo geresnės.
 

Kokias emocijas kelia ketvirtoji vieta?

Niekada nesu buvusi ketvirta. Visada sakydavau, kad tai blogiausia, kas gali būti - geriau likti penktoje, ar devintoje vietoje. Taip ir yra. Kai teisėja paskelbė paskutinį sprendimą, likau stovėti kaip kuolas.

Gal galima išskirti ir kažkokių teigiamų dalykų šiame turnyre?
Buvo gerų rungtynių - mačas su prancūzėmis pirmame etape, rungtynės su olandėmis, šiandien ryte su vokietėmis. Kovojome, stengėmės, darėme, ką galėjome. Pasimokėme, kaip reikia elgtis įvairiose situacijose.
 

Ar yra buvę atvejų, kai reikėjo peržaisti jau pradėtą mačą?

Prieš dvejus metus Vilniuje per Europos jaunių čempionatą dėl labai stiprios liūties buvo nutraukę mačą 15 minučių. Bet tada tęsėme nuo to paties rezultato, kaip ir buvo prieš sustabdymą.
 

Lemiame sete žiūrovai tribūnose buvo atsistoję. Ar netrukdė toks spaudimas rungtynių dėl bronzos pabaigoje?

Ne. Kai žaidi, nusibrėži rėmus ir matai aikštelę. Garsą girdi, bet stengiesi viską, kas geriausia, padaryti pats. Žiūrovai arba padeda, arba nieko neduoda.
 

Kas laukia dabar?

Šiandien sekmadienis? Gerai. Antradienį išskrendame į Bulgariją, Europos U22 čempionatą. Paskui turėjo būti “Grand Slam” turnyras Maskvoje, bet į jį tikriausiai nevyksime, o vėliau - Rytų Europos moterų čempionato finalas Maskvoje. Jis vyks rugpjūčio 29 - rugsėjo 1 d. Tai tikriausiai bus sezono pabaiga. Nebent gausime kvietimą į moterų varžybas - mums šį sezoną dar vienas priklauso.
 

Šis sezonos nesiklosto itin gerai. Ar yra vilčių dar sublizgėti?

Laukia U22 Europos čempionatas. Ten komandos bus stipresnės, nei čia. Bet jei labai gerai žaisime, kodėl ne.
 

Didžiausias viltis dėjau į U21 pasaulio čempionatą ir šias pirmenybes Vilniuje. Pasaulyje buvome penktos, čia - ketvirtos. Po trupinėlį visur trūksta.
 

Kaip vertinate naujovę, kad šalia aikštės galėjo būti ir treneris. Ar tai trukdė, ar padėjo?

Nerukdė, tai tikrai. Kai kuriais atvejais padėjo, nuramindavo, kai emocijos liedavosi per kraštus. Pats geriausias jausmas, kai prieš varžybas treneris apkabina ir pasako: ‘Tu gali”.