Kuo arčiau trasos, tuo rizika didesnė

Ralio saugumas atrodo pabodusi tema, kaip naujas atnaujinimo paketas tavo išmaniajam telefonui: permeti akimis ir net nesusimąstęs spaudi "Sutinku". Žmonės, įsigyję telefoną, net nebeskaito instrukcijų ir naudojasi juo intuityviai. Bet kur ta intuicija, kai kalbame apie ralio saugumą, jei vis dar varžybose girdime apie incidentus apie trasoje pasimaišiusius žiūrovus, ar neduok Dieve, sužeistuosius? Organizatoriai kiekvieną kartą platina, tiesiog įkyriai grūda informaciją, kaip reikia pasirūpinti savo saugumu, o žmonės ir toliau to kratosi.
 
Niekas nemėgsta, kai kas nors aiškina, kaip ir ką daryti. Bet, jei vis dar yra nelaimingų incidentų varžybose, vadinasi, kalbėt apie saugumą ralyje reikia.
 
Praėjusių metų Lietuvos ralio čempionas Dominykas Butvilas dalinasi savo įspūdžiais apie žiūrovų atsakomybę ir ralio saugumą.
 

Visi supranta, kad ralis yra pavojinga sporto šaka. Tačiau kiek vairuotojas tą akimirką, kai jis, padaręs klaidą, lekia nuo kelio, turi realių galimybių dar kažką pakeisti?

Vienas blogiausių dalykų, kas gali nutikti pilotui – pačiam tapti žiūrovu. Šis terminas turi daug reikšmių, todėl paaiškinsiu: visada bandai išvengti situacijos, kurioje prarandi kontrolę. Jeigu automobilis „nebe mano“, mažai ką galiu pakeisti. Nors dar sėdžiu prie vairo, bet stabdyti, koreguoti trajektoriją ar greitį jau vėlu. Kai viskas slysta iš rankų, mažai kas priklauso nuo piloto. Tada jau pagalba iš aukščiau, sėkmė ir kiti faktoriai lemia, kaip sustos automobilis. Kartais pasiseka labiau, kitasyk galiu išlipti ir gerai aplamdytais šonais. Bet čia aš jau pasakoju apie patį blogiausią atvejį! Lenktynininkai kiekvieną kartą priimą begalę sprendimų. Vieni svarbiausių – kokią trajektoriją pasirinkti ir koks bus tavo greitis posūkio pradžioje. Dažnai aš tą nusprendžiu gerokai ankščiau, nei privažiuoju kelio vingį, neretai – net nematydamas posūkio, o tik išgirdęs jį iš šturmano stenogramos. Nors smulkioms korekcijoms vietos visada reikia pasilikti, bet kuo arčiau ribos važiuoji, tuo mažiau laiko lieka kažką keisti ir beveik viskas yra sprendžiama iš anksto.

Suprantama, kad už savo saugumą atsakingi patys žiūrovai, tačiau kartais tai būna užmirštama. Ko vis dėlto nederėtų užmiršti?

Taip, visi mes atsakingi už save, bet tokiose vietose nepamirškime ir kitų. Vairuotojai irgi klysta, jie juk niekuo nesiskiria nuo visų, tik tą dieną mūsų rolė kitokia: mes važiuojame, o žiūrovai stebi lenktynes. Kai matau šalia trasos stovinčius žmones pavojingose vietose, nesijaučiu gerai – tai daro papildomą spaudimą, apsunkina, nes nepalieka galimybės net mažiausiai klaidelei. Kai ateiname į futbolo ar krepšinio rungtynes, juk nestovime viena koja aikštelėje ar primynę užribio liniją? Todėl ir ralyje, atsipalaiduokime patys, leiskime lenktynininkams daryti savo darbą ir pasimėgaukime reginiu.
 

Kokios vietos žiūrovams yra pačios pavojingiausios? Kaip tinkamai pasirinkti ralio stebėjimo vietą?
Jei atvykote šalia trasos, svarbu pasirinkti gerą stebėjimo tašką. Visada gerai palipti ant kalnelio, nuo kurio lenktyninį automobilį matysite ilgai. Kuo toliau – tuo saugiau. Tačiau adrenalino megėjai, kurie nori atsidurti kuo arčiau mašinų, turi gerai išmanyti kokia trajektorija jos važiuos. Niekada negalima stovėti išorinėje posūkio dalyje. Nebent stovėtumėte atokiau ir dar neprasidėjus kelio vingiui. Posūkio vidus taip pat yra pavojingas, nes mašinos gali per anksti sukti ir kabinti kelkraštį.
 

Šalia tramplynų geriau stovėti prieš kalną arba ant jo, tačiau niekada nestovėkite tiesiai už tramplyno. Geriau pasirinkti atokesnę vietą, nes po šuolio mašiną gali neprognozuojamai sumėtyti.


 

Internete yra daug vaizdo įrašų, kur pasauinio lygio raliuose žmonės iš trasos pasitraukia tik prieš pat atvažiuojant automobiliui. Ar tai netrukdo lenktyninkams?
Dabar tai niekur neleidžiama, bet žiūrovus suvaldyti sunku. Ankščiau labiau „laukiniai“ laikai buvo. Geriau taip niekada nedaryti, tai ypač blaško pilotus. Kol matai žiūrovus trasoje, negali galvoti apie sekantį posūkį arba kas yra už jo. Nekenčiu tokių situacijų ir labai pykstu ant tokių „nepagarbių“ ralio stebėtojų, kurie rizikuodami savimi trukdo kitiems.
 

Kokia tavo nuomonė apie žmones-mėgėjus fotografus, kurie itin rizikuodami bando pagauti kadrą bandančius pagauti asmenis? Ar buvo toks atvejis, kad tau toks žmogus sutrukdytų?

Buvo, ir net ne vieną kartą. Pažįstu žmogų, kuriam geresnio kadro siekimas neatpažįstamai pakeitė gyvenimą, nes tokiu būdu į nelaimingą įvykį patekti labai lengva. Ir mano nuomone – neverta.
 

Profesionalūs fotografai supranta ralį ir retai maišo pilotams. O megėjų būna visokių: dabar juokinga pagalvoti, kad žmogus rizikuoja netekti rankos siekdamas padaryti geresnę nuotrauką su savo mobiliuoju telefonu!

Ko paprašytum ralio žiūrovų?

Į kiekvieną ralį važiuojam kaip į šventę! Geriau būti atsargiam ir gerbti kitus – šalia trasos stovėti saugiai. Tada galima ir atsipalaiduoti, pabūti su draugais bei tiesiog labai smagiai praleisti savaitgalį. O aš, kaip lenktynininkas pažadu, kad gerų vaizdų ir aštrių emocijų netrūks niekam!