Ramūnas Jakubauskas - iš Utrechto | 2013 m. liepos 19 d. 17:08 |
![]() ![]() |
Auksui įkvėpė trenerio žodžiai
"Pirmiausia kovok už Tėvynę Lietuvą, tada už tėvus ir už mane", - prieš 800 m bėgimo finalą Benediktą Mickų motyvavo jo treneris Mindaugas Krakys
Penktadienį lietuviai atsigriebė už visas "sausas" dienas Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (EJOF) Utrechte. Pirmiausiai bronzą iškovojo gimnastas Tomas Kuzmickas, o vakarop ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio užlipo bėgikas Benediktas Mickus. Distanciją jis įveikė per 1 min. 55,5 sek. ir suteikė galimybę visiems stadione esantiems lietuviams per medalių įteikimo ceremoniją giedoti Tautišką giesmę.
Po pirmo distancijos rato šešiolikmetis bėgo paskutinis, bet likus beveik 200 m iki finišo sugebėjo galingai užbaigti savo bėgimą. Lengvosios atletikos treneris Rimas Salickas netgi parodė tikslią vietą nuo kurios Benas pradės greitėti. Šalia būtent tos vietos stovėjęs treneris po finišo apkabino visus šalia esančius žmones, nors tiksliai nežinojo, pirmas ar antras lietuvis finišavo.
"Pirmas? Ar tikrai? Turėtų būt auksas, turėtų! Na, bent jau medalis yra", - nerimavo treneris R. Salickas. Tačiau šalia stovėjęs dziudo imtynininkų specialistas Zenius Vencevičius jį patikino, kad Benediktas atbėgo pirmas.
Pasirodo, ar finišavo pirmas, nežinojo ir pats bėgikas, iš jaudulio ir išeikvotų jėgų ilgai dar negalėjęs atgauti kvapo.
"Šalia manęs galingai finišavo rumunas ir, kai kirtome liniją, nebuvau tikras, ar atbėgau pirmas. Sužinojau šitą tik tada, kai man davė kortelę, ant kurios užrašyta, kad laimėjau auksą", - gaudydamas kvapą kalbėjo medalininkas.
Lengvosios atletikos komandos vadovė Zita Tindžiulienė ir Benedikto treneris M.Krakys po auksinio bėgimo buvo išpilti prakaitu nuo emocijų.
"Tikėjausi, kad jis pasiruošęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir gali iškovoti medalį. Stovėjau prie starto linijos ir visai nemačiau, pirmas ar antras jis finišavo", sakė komandos vadovė.
Nepaisant įtampos, Benedikto treneris ypatingai džiaugėsi auklėtinio pasiekimu ir plačiai šypsojosi, valydamasis prakaitą nuo kaktos.
"Smagu, ačiū komandai už palaikymą, medikams už priežiūrą. O šiaip, džiaugiuosi, kad lietuviai turi šiandien, ką švęsti. Ilgai dirbome tam, kad iškovotume medalį - penkis metus. Prakaitas žliugsi, labai jaudinausi, buvo gan didelė našta. Labai mums padėjo gimnasto medalis", - įspūdžiais dalinosi klaipėdiečio treneris M. Krakys, dar prieš sėkmingą finalą įkvėpęs jį kovai.