Po dopingo skandalo - į pasaulio čempionatą

Valgymas, bėgimas, poilsis, bėgimas, valgymas ir vėl poilsis – štai ir visa programa, pagal kurią, kaip juokauja treneris, Ž. Balčiūnaitė dirba Šveicarijoje.

Rytinė treniruotė trunka tris ar keturias valandas, dar porą valandų 158 cm ūgio „Coliukė“ bėgioja vakare. Po to seka pirtis, procedūros voniose, masažas.
 

„Čia tikrai jauku, o emocinis faktorius – ne paskutinis mūsų darbe. Živilė tokiomis sąlygomis tikrai labai gerai pakelia krūvius“, – paaiškino R. Sausaitis.
 

Jis ir Ž. Balčiūnaitė – vieninteliai lietuviai Sankt Morice. Praeityje vykdami stovyklauti į JAV į savo komandą jie kai kada priimdavo ir jaunesnių stajerių, bet dabar Ž. Balčiūnaitė nori susikaupti vienumoje.
 

„Živilė nemėgsta kompanijos, jai norisi atsiriboti nuo aplinkos, pasislėpti nuo pašalinių akių, ypač paskutinius du mėnesius iki varžybų“, – sakė treneris.
 

Varžysis su užsienietėmis, o ne tautietėmis
 

Grįžusi iš Šveicarijos Ž. Balčiūnaitė paskutines savaites iki rugpjūčio 10-18 dienomis vyksiančio pasaulio čempionato planuoja praleisti Druskininkuose.
 

Kelinta kirsti finišo liniją Lužnikų stadione pretenduoja maratonininkė iš Lietuvos? R. Sausaitis teigė galėsiantis tai pasakyti tik tuomet, kai sportininkė priartės prie savo formos piko.
 

„Apie tikslus kalbėkime likus porai savaičių iki čempionato. O kol kas reikia atlikti juodą darbą“, – kalbėjo ilgų nuotolių bėgimo specialistas.'


 

Pasaulio čempionato normatyvus iš viso yra įvykdžiusios net keturios Lietuvos bėgikės: be Ž. Balčiūnaitės, tai padarė ir Diana Lobačevskė, Remalda Kergytė bei Rasa Drazdauskaitė.
 

Tokios lietuviškos tarpusavio konkurencijos nebus nė vienoje kitoje rungtyje, bet R. Sausaitis patikino, kad pasaulio čempionatas neturėtų virsti neoficialiomis Lietuvos pirmenybėmis.
 

„Kartais kalbama, kad svarbiausia būti pirmam tarp lietuvių. Mes taip negalvojame, mums svarbiau kovoti su užsieniečiais. O jei sekasi prasčiau, galbūt reikia net padėti tautiečiui. Tikslo būtinai laimėti prieš lietuves tikrai nėra“, – dėstė treneris.
 

Prestižiniuose maratonuose – nepageidaujama
 

Paskutinį kartą Lietuvos lengvosios atletikos rinktinei Ž. Balčiūnaitė atstovavo 2010 metų Europos čempionate Barselonoje (Ispanija). Būtent ten prasidėjo plačiausiai nuskambėjęs ir daugiausiai mįslių užminęs dopingo skandalas šalies istorijoje.
 

Užtikrintai iškovotas aukso medalis lietuvei surūdijo vos per kelis mėnesius paaiškėjus po finišo paimto šlapimo mėginio tyrimo rezultatams, o pusantrų metų trukęs mėginimai apginti savo garbę teisinėmis priemonėmis baigėsi nesėkme.
 

Dėl draudžiamų medžiagų vartojimo Ž. Balčiūnaitei buvo skirta dvejų metų diskvalifikacija, kuri baigėsi praėjusį rugsėjį. Nuo to laiko nukarūnuota čempionė dalyvavo vos viename maratone – lapkritį ji įveikė 42 km 195 m distanciją Jokohamoje (Japonija), kur ir įvykdė planetos pirmenybių normatyvą. Tačiau rezultatas – 2 val. 37 min 59 sek. ir užimta 15 vieta – netenkino nei bėgikės, nei trenerio. Daugiau rimtesnių startų Ž. Balčiūnaitė neturėjo.
 

Dopingo dėmė užvėrė jai duris į penkis didžiausius maratonus: Bostono, Čikagos, Niujorko, Londono ir Berlyno. Šių prestižinių renginių organizatoriai šalinasi nemalonumų su dopingo kontrole turėjusių atletų.
 

„Tai yra absurdas. Žmogus taip baudžiamas antrą kartą už tą patį dalyką be teisės pasitaisyti. Ką darysi, tokia didžiųjų politika... Tačiau mums varžybų pasirinkimo tikrai netrūksta, visur kitur galime dalyvauti. Buvo galima dar vieną maratoną bėgti ankstyvą pavasarį, tik Živilės forma tada dar nebuvo optimali. Dabar vienintelis mūsų tikslas – pasaulio čempionatas. O po jo viskas prasidės iš naujo. Jeigu Živilė parodys savo tikrąjį pajėgumą ir jokių blogybių neįvyks, rudenį ji bus geros formos ir bėgs dar vieną maratoną“, – planais dalinosi R. Sausaitis.
 

Su federacija – tik dalykiniai santykiai
 

Dar vykstant Ž. Balčiūnaitės pateiktos apeliacijos nagrinėjimui Tarptautiniame sporto arbitražo teisme (CAS), bėgikė buvo pažadėjusi ateityje atstovauti Lietuvai svarbiausiose lengvosios atletikos varžybose nepriklausomai nuo to, kaip susiklostys jos byla.
 

„Kartėlio likę: tu širdį atiduoti, o tave aptapšnoja... Bet tėvynę aš vis tiek myliu“, – 2012 metų vasarį sakė Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvė.
 

Tačiau atvykusi į Maskvą maratonininkė atsidurs delikačioje padėtyje, stovėdama vienoje gretoje su tais, kuriuos ilgą laiką kaltino melu ir susidorojimu.
 

Būtent Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) vadovybė atliko lemiamą vaidmenį sprendžiant sportininkės diskvalifikacijos klausimą.
 

Ginčui iš Vilniaus persikėlus į Lozaną, abi pusės eikovojo tūkstančius Šveicarijos frankų teismo išlaidoms, nepriklausomiems ekspertams, kelionėms ir advokatų paslaugoms, o didžiąją dalį išlaidų finansavusiam R. Sausaičiui net teko imti paskolą. Prisiminti šios temos treneris nenori, tačiau neslepia, jog konflikto šešėlis tebetemdo santykius su buvusiais oponentais.
 

„Su federacija bendrauju tik aktualiais klausimais. O draugais mes niekuomet nebūsime“, – teigė R. Sausaitis.
 

Primename, kad 2011-ųjų pavasarį LLAF drausmės komisija dėl Ž. Balčiūnaitės šlapimo mėginyje aptiktų sintetinių steroidų metabolitų diskvalifikavo sportininkę dvejiems metams, atėmė iš jos Europos čempionės medalį, o R. Sausaičiui skyrė griežtą įspėjimą.
 

Šį sprendimą Ž. Balčiūnaitė netrukus apskundė CAS, tvirtindama, jog Barselonos laboratorijoje tirto mėginio rezultatai nebuvo gauti tinkamai, o situaciją nagrinėjusi LLAF esą neišvengė procedūrinių pažeidimų. Tačiau praėjusių metų balandį CAS maratonininkės apeliaciją atmetė, palikdamas galioti jau skirtą dvejų metų diskvalifikaciją.