Šiaulių teniso mokykla išaugo mokyklos rūbą

Kad praėjusiais metais veiklos dvidešimtmetį paminėjusi mokykla per tuos metus sugebėjo tapti svarbiausia Lietuvos tenisininkų kalve, abejoti neleidžia jos auklėtinių pavardės: iš šios mokyklos į profesionalų aikšteles išėjo geriausias šiuo metu Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis, teniso meistriškumo pamokas čia gavo Dovydas Šakinis, Lukas Mugevičius ir daugelis kitų, šiadien taip pat besiskinančių kelią į profesionalų sportą. R.Balžeko nuomone, labai didelį progresą daro Mantas Bugailiškis, Greta Kerežaitė, Domantas Šakinis. Gal jų pavardes verta įsiminti jau šiandien?

Dabartis
Šiaulių teniso mokykloje, pasak jos direktoriaus ir Lietuvos teniso sąjungos prezidento Ramūno Grušo, šiandien sportuoja apie 300 vaikų.  Mėnesinis mokestis jiems – 30 litų. Vaikams rengiamos dvi treniruotės per savaitę. „Sporto bazės turi tarnauti sportui. Išlaikėme Šiauliuose sportą – nesimetėme į komerciją. Ir teniso kortai pirmiausia tarnauja sportininkams, ir tik po jų teisą žaidžiame patys“, - sako buvęs ilgametis Šiaulių miesto sporto skyriaus vadovas Kęstutis Petraitis. „Aš nežinau kito miesto Lietuvoje, kuriame teniso mokykla būtų savivaldybės. Mano žiniomis, visos kitos teniso mokyklos yra privačios, o kai mokyklos privačios, į tenisą žiūrima labiau kaip į verslą, o ne kaip į sportą. Todėl Šiauliai yra pagrindinis teniso taškas“, - išdidžiai taria meras Genadijus Mikšys.

Šiaulių teniso mokykloje – 6 atviri aikštynai ir keturios dengtos aikštės. „Drįstų pasakyti, kad atvirų kortų danga – geriausia šiuo metu Lietuvoje ir viena geriausių Europoje. Praėjusiais metais pakeitėme ne tik gruntą, bet sutvarkėme ir visą drenažą – po lietaus vanduo susigeria per valandą“, - rodydamas mokyklos sporto bazę pasakojo jos direktorius.

Dengtų kortų dangai jau bene šešiolikti metai – gerai prižiūrima kokybiška danga išsilaikė puikiai, tačiau paseno morališkai. Veliūrą laikas keisti naujos kartos danga. „Reikėtų ir kortų skaičių didinti, reikia ir kai kurias patalpas renovuoti, ir dangą keisti, bet viskas priklauso nuo finansų“, - sako meras.

Pasak R.Grušo, Šiauliuose vyksta visi jaunių teniso turnyrai, išskyrus vieną, čia surengiama ir 80 proc. varžybų vaikams. „Turnyrams rengti sąlygos čia geros. Be to, rengdami turnyrus Šiauliuose – sutaupome: vienam vaikui išvykti į vieną turnyrą kainuoja apie tūkstantį litų. O čia atvykstantys dar ir atveža pinigų“, - skaičiuoja K.Petraitis.



Kelias
Bet kad Šiaulių teniso mokykla būtų pripažinta ir galėtų pasigirti rezultatais, reikėjo nueiti bent poros dešimtmečių kelią, lipdant trenerių ir sportininkų piramidę, kuriant darbo sistemą ir sporto bazę. Prie Šiaulių teniso mokyklos įkūrimo ir sporto bazės pastatymo daug prisidėjo vienas iš tuomečių miesto vadovų Zenonas Sabalys, kurį galima vadinti tiesiog teniso krikštatėviu Šiauliuose.

Tais tarybiniais laikais jis buvo miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas ir kadangi, kaip pats sako, tada vadovams buvo madinga „šefuoti“ sporo šakas, jis ėmėsi globoti tenisą. „Man tai buvo prie dūšios. Mano suvokimu tenisas yra kultūros dalis – tautos kultūros, valstybės kultūros, miesto kultūros dalis“, - sako teniso krikštatėvis, beje, pats niekada nežaidęs teniso. „Bet ir Arvydo Juozaičio treneris – ne plaukikas. Būna kartais taip“, - šypteli.

 Z.Sabalys prisimena, jog tarybiniais metais požiūris į tenisą buvo negatyvus – „buržujų“ sportas: „Po aikštę du bėgioja, o kiek reikia pinigų išleisti?..“

Užimdamas mieste vieną iš vadovaujančių pozicijų, jis įkalbėjo savo vadovus neprieštarauti šio žaidimo plėtrai mieste: „Vaikai turi būti užimti – tai saugumo prevencija, viena iš užimtumo formų. Pažaidęs tenisą ir grįžęs namo jis nebėturi sveikatos dar kažkur trintis. Taigi vienas iš mano argumentų buvo – užimkite tuos vaikus. Be to, buvau atsakingas už negyvenamas patalpas, kad jose būtų kuriami vaikų klubai – jaunųjų technikų, choreografų ir pan. Viena iš tų veiklų tapo ir tenisas“, - prisimena pradžią. Ir priduria: „Aš vienas be kitų padėjimo nieko nebūčiau padaręs. Bet jeigu aš nebūčiau to užsikrovęs ant pečių, jų irgi nebūtų buvę“.

Sporto mokykloje buvo įsteigtas vienas teniso trenerio etatas, vėliau atvykti dirbti į Šiaulius pardėta kalbinti daugiau trenerių, buvo renovuoti jau esami grafo Zubovo kortai Lukausko gatvėje, praplėstos aikštės Parko estradoje. „Keturių aikštynų pasidarė maža – čia (prie dabartinės teniso mokyklos – aut. past.) šešias aikštes padarėme. Ir visą laiką buvo mintis, kad reikia dengtų teniso kortų. Tiesiog reikėjo – gyvenimas vertė“, - sako Z.Sabalys.

„Traktornij zavod“
Dengti teniso kortai buvo pradėti statyti 1988 m. Jų atsiradimo istorija – ko gero, klasikinis gebėjimo tarybiniais laikais laviruoti ir, prisidengus įvairiomis dingstmis, vis dėlto pasistatyti tokį objektą, kokio tau reikia. Dabartiniai dengti Šiaulių teniso kortai – trečias projektas. Pirmas projektas buvo, jog statoma atraminė sienutė nuo gatvės. „Kur čia reikia atraminės sienutės? – juokiasi Z.Sabalys. – Tik tiek, kad tais laikais buvo gerai: jeigu nevagi – į savo kolektyvinį sodą neveži, tai visa kita atsiperka papeikimu. Bet man ir to nereikėjo – nelabai kas galėjo parašyti“. Taip ir pamatus išliejo. O tada atraminės sienutės projektas virto inventoriaus sandėliu Pergalės parke. „Po to atėjo sąlyginai laisvas metas. 1990 m. šį objektą jau pavadinome dengtais teniso kortais“, - prisimena. Tačiau, kad projektas būtų baigtas, gudrauti reikėjo ir toliau. Metalines pastato konstrukcijas turėjo gaminti Molodečno gamykla Baltarusijoje. „Nuvažiavo vyrai su projektu – netinka. Buvo gamykloje kažkoks brėžinys, sako, imkite, jeigu norite.  Tai buvo „Traktornij zavod v Kirovabade“. Žiūrėjom žiūrėjom su Remigijumi Balžeku ir nusprendėm, kad tiks – du kortus galima ir išilgai sudėti, o kolonos viduje netrukdys, gal dar ir geriau – niekas futbolo nežais“, - dengtų teniso kortų statymo peripetijas dėsto teniso globėjas.

Taip statant traktorių gamyklą, buvo pastatyti teniso kortai. Galutinai jie užbaigti jau papūtus laisvės vėjams. Bet tada pasigirdo naujų kalbų, neva šios statybos – „Naujieji Vasiukai“, siūlyta objektą parduoti ir taip užsidirbti pinigų tais infliaciniais metais. Tačiau nepaisant įvairių vėjų, dengtus teniso kortus pavyko išaugoti tenisui.

Troba ir sistema
„Troba tai troba, bet buvo ir žmonių sistema, - toliau dėsto Z.Sabalys.  - Teniso mokyklos įkūrimas buvo irgi valingas sprendimas. Sporto pareigūnai Šiauliuose nesuprato šito. Ir tiesiog pirmininko  buvo pasakyta: „Vyrai, reikia“. Kaip ir visur, taip ir sporte – turi būti piramidė“.

Dabartinis mokyklos trenerių kolektyvas – kadaise buvę mokyklos auklėtiniai, joje užaugę ir įleidę čia šaknis. „Reikia sistemos, kad mokinys pralenktų mokytoją. Jeigu pralenkia, vadinasi, yra progresas, o jeigu bus tokia nuostata, kad mokytojas visada yra aukščiau - niekada nieko nebus“, - įsitikinęs Z.Sabalys.

Gabiais auklėtiniais teniso mokykla šiandien gali pasigirti. Tačiau juos ugdė ir augino taip pat pamažu – reikėjo prasiskinti kelią į pripažinimą. „Iš pradžių neimdavo į jokias komandas – iš Kauno, iš Palangos, iš Vilniaus – bet ne iš Šiaulių, nors mūsiškiai žaidė jau stipriau. Tada pasakėme: kad mus priimtų, mes turime žaisti žymiai stipriau. Ir toks požiūris išvedė į didįjį sportą. Sugalvojome, kad reikia organizuoti turnyrus, pradėjome važinėti. Per šituos turnyrus R.Balžekas pirmą kartą išvažiavo į Latviją ir į Estiją, ten vaikai pradėjo rodyti savo sugebėjimus, tobulėjo. Prasidėjo judėjimas, Lietuvoje mus pradėjo pripažinti“, - prisimena pašnekovas. „Kolektyvas jaunas dabar – viskas gerai“, - pritaria ir buvęs mokyklos direktorius treneris R.Balžekas. Jo nuomone, kad mokykla pakiltų į tokias aukštumas vienas svarbiausių dalykų buvo miesto valdžios palaikymas: „Sporto vadovas Kęstutis Petraitis buvo labai geras, visi merai labai prijautė tenisui. Bet pagrindinis dalykas buvo visų mūsų trenerių ir vaikų didžiulis entuziazmas – mes norėjome kažką padaryti, tą sporto šaką labai mylėjome ir temylime – šitie faktoriai ir nulėmė. Kas daug dirba, kas atsiduoda, tas ir rezultatą turi. Buvo labai geras kolektyvas – ir trenerių, ir personalo, kurie buvo sutelkti vienam tikslui – padaryti tenisą kuo aukštesnio lygio ir, manau, tai mums pavyko. Bet tai ne mano ar dabartinio direktoriaus nuopelnas – tai viso kolektyvo, įskaitant ir miesto valdžią“.

Akademija
Šiandien šiauliečiai būtų nieko prieš, jeigu jų Teniso mokykla taptų nacionaline akademija. „Mano manymu, Šiaulių teniso mokykla yra svarbiausia Lietuvoje, - įsitikinęs treneris R.Balžekas. – Tik ją seniai reikia pavadinti ne mokykla, o akademija. Mokykla dažniausiai vadinama jaunių mokykla, o akademijose treniruojasi ir profesionalai - ir jaunimas, ir suaugę“.

„Yra galimybės, yra noras. Mes visada „už“ nacionalinę teniso akademiją. Bet turime kalbėtis, koks ir iš kur bus finansavimas, kokie reikalavimai, kiek tai kainuos. Jeigu kažkas padės, mes – už. Turim, kur apgyvendinti, turime gimnaziją, kur mokytis, – viską turime“, - teigė Šiaulių meras.