"Tinkliniui reikia ateities vizijos"

Daiva Simokaitienė po 2014 m. pasaulio čempionato atrankos turnyro Daugpilyje (Latvija) grįžo į Švediją - šioje šalyje patyrusi tinklinio specialistė gyvena jau 20 metų. Ji treniruoja šiemet trečią kartą oš eilės šalies čempionu tapusį „Katrineholm“ klubą ir dirba kūno kultūros mokytoja Katrineholmo gimnazijoje.

Gegužės pabaigoje Daugpilyje vykusiame atrankos turnyre lietuvės įveikė Islandiją, bet pralaimėjo Latvijai ir Estijai ir nepateko į kitą atrankos etapą.

Po turnyro Latvijos praėjus savaitei ir susigulėjus emocijoms, D.Simokaitienė teigė, jog teigiamai vertina po ilgos pertraukos suburtos Lietuvos rinktinės pasirodymą.

Komanda neįvykdė užduočių ir nepateko į tolesnį varžybų etapą.  Kaip vertini pasirodymą ir ko tinklininkės pritrūko iki tikslo?, - paklausėme Daivos Simokaitienės.

Negaliu pasakyti , kad komanda neįvykdė užduočių, nes mes jų ir neturėjome. Mūsų tikslas buvo kaip galima geriau pasirodyti ir bandyti laimėti viską, kas tiktai įmanoma. Visada šansai yra 50 prieš 50. Norint reikalauti iš komandos konkrečių rezultatų reikia rengtis ne vieną mėnesį, o visus metus. 

Atsižvelgiant į komandos meistriškumą ir trumpą susižaidimo laikotarpį, pasirodymą vertinu teigiamai. Šį laika, kurį dirbau su rinktine, galiu vertinti tik labai pozityviai. Žaidėjos  darė viską, ką galėjo, noras buvo išties didelis. Buvau to noro įkvėpta komandai kiek tik įmanoma padėti tolesniame jos tobulėjimo kelyje.

Ar buvo galima įveikti Latvijos ir Estijos komandas?
Taip, ypač latves, už kurias galėjome tikrai geriau pasirodyti.  Pritrūkome sportinės  sėkmės ir patyrimo tokio lygio varžybose. Kaune viešėjusios baltarusės buvo tikrai stipresnes ir mes jas nugalėjome be didesnio vargo. Tačiau tai buvo per draugiškas varžybas, o čia  vien žodis „pasaulio čempionato atrankos varžybos“  baugino daugelį žaidėjų. 

Vėl gi sakau: trūksta tokių rango varžybų patirties. Estės buvo tikrai labai stiprios, bet kad jų negalima nugalėti, to negalėčiau teigti. Taip, jos stabilios, geriau susižaidusios ir nugalėjo vien todėl, kad labiausiai pasitikėjo savo jėgomis.

Kada  išeini į aikštelę ir galvoji, na, va, jos tikrai už mus stipresnės, - tai žinok,  kad visada pralaimėsi. Taip atsitiko ir mums. Mes „išleidom orą“ po pralaimėjimo latvėms ir galvojome, kad jau viskas, daugiau šansų neturime ...



Ar tinklininkės nenukabino nosių po nesėkmės ir kitąmet neatsisakys atstovauti rinktinei?
Nemanau. Visos žaidėjos alkanos ir tikrai mačiau jų norą tobulėti.

Kurias žaidėjas norėtum išskirti pasaulio  čempionato atrankos turnyre?
Visas, kurios dalyvavo. Mums trūksta tik daugiau patyrimo ir ryškios žvaigždės.

Lietuvos rinktinė kartu pabuvo kelis mėnesius, laiko tarpas buvo mažas, stigo ir draugiškų rungtynių. Ko pasimokėte iš klaidų?
Mes buvome kartu ne visą mėnesį, šis laikas yra tiesiog juokingas. Žaidėjos turi rengtis jau sezono pradžioje su ta mintimi, kad bus pakviestos i Lietuvos moterų rinktinę ir daryti viską bei treniruotis taip, jog patektų į nacionalinę komandą. 

Bet tai turi atsispindėti ir Lietuvos tinklinio federacijos planuose. Žaidėjos  turi turėti  tikslą, kurio siektų ir kartu  kelti savo meistriškumą.  Kiekvienas klubas ir visa LTF yra atsakingi už rinktinės žaidėjų pasirengimą ir už  tinklinio lygio kėlimą.

Klubų treneriai dirba kiekvieną dieną ir mato, ko kam trūksta, o LTF sukuria tinklinio ateities viziją. Aš manau, kad Lietuvoje yra tikrai pakankamai gerų trenerių ir žaidėjų, bet jiems trūksta būtent tos vizijos, kad galime turėti gerą Lietuvos rinktinę.

Bet pradžia jau padaryta, liko tik apsispręsti, kuriuo keliu eiti. Kviečiu visus, pradedant LTF ir baigiant visais, kurie myli tinklinį, dalyvauti, kuriant Lietuvos tinklinio viziją.