Šiaulių ambicijos - sportiškiausias miestas

Yra dvi galimybės: viskuo skųstis ir dejuoti arba ieškoti išeities iš susidariusios padėties. Šiauliečiai, regis, pasirinko antrąjį kelią ir šiuo visuotinės ekonominės krizės laikotarpiu Saulės mieste sporto renginių ir sportuojančių nemažėja, o dargi – daugėja.
 

Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys teigė, jog požiūris į sportą mieste labai palankus. „Kartais pasakoma, kad sportas mieste labiau mylimas už kultūrą. Nenoriu įžeisti ir kultūros darbuotojų – į kultūrą irgi kreipiamas dėmesys. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad, kai visi uždarinėja įstaigas, mes pernai įkūrėme koncertinę Šiaulių įstaigą. Bet apskritai turime daug idėjų ir norų, daug galimybių ir daug ambicijų, kad Šiauliai būtų ne tik sportiškiausias Šiaulių apskrities miestas, kaip buvo paskelbta praėjusiais metais, bet ir visos Lietuvos. Mes prisiimame labai daug iššūkių“, - teigė miesto meras.

Renginiai

Tik neseniai Šiauliuose vyko pasaulio regbio čempionato atrankos rungtynės tarp Lietuvos ir Ukrainos, tarptautinės sporto žaidynės "Saulės miestas-2010", šį savaitgalį rengiamas tarptautinis sambo St.Kulikausko vardo turnyras, o bene didžiausia sporto šventė, atkeliausianti į Šiaulius šiemet, - tarptautinės sporto klubų žaidynės "Žalgiris Open 2010".

„Renginių nemažėja, o daugėja. Taip yra ir dėl to, kad prisiėmėme iššūkius ir visi nori atvažiuoti pažiūrėti, o kaip čia Šiauliuose yra? Mums patiems tai yra tarsi testai prieš svarbiausius renginius. Kita vertus, turime organizacinę darbo grupę, turime VšĮ “Šiauliai 2012”, mums nebereikia kurti sistemos, kaip organizuoti renginius – viskas sukurta, kiekvienas žino, už ką yra atsakingas, sistema veikia. Užtat ir varžybų turime. Ir kiek buvo atvažiavusių, neteko girdėti, kad kas būtų pasakę, jog Šiauliuose – blogai“, - džiaugėsi meras.

Pasak jo, kitais metais, kalbant apie didžiausius renginius, Šiauliuose, ko gero, vyks II Europos sporto žaidynės ir, žinoma, turėtų būti surengtas Europos krepšinio čempionato vienas iš etapų. „Viešbučio problema dar yra išlikusi. Viešbučio savininkas laukia: reikia tik pasirašyti finansavimo sutartį su banku ir kad “Linvega” suteiktų garantijas. Tada viešbutyje bus papildomai įrengti 63 kambariai. Svarbiausia, kad yra žmogus, kuris pats nori investuoti. Tokie renginiai yra nuostabu – buvau Pekine, Lenkijoje, reikia tą pamatyti pačiam – papasakoti neįmanoma“, - problemas šiauliuočiai pasirengę išspręsti.

Na, o dar po metų, 2012-aisiais, Šiauliuose bus surengtos TAFISA pasaulio sporto žaidynės. Tokio masto sporto renginiuose Šiauliuose iki šiol dar nėra buvę. „Tai didžiausias iššūkis. Turime gerą šūkį: darnus žmogus – darnus pasaulis. TAFISA sporto žaidynės – tai yra sportas visiems. Pasitelkdami šias žaidynes turime didelį norą supažindinti su visu mūsų regionu – gamtą turime gražią, daug ką turime, tik reikia gražiai parodyti“, - sako meras ir karštai gina žaidynes, kurias kritikuojančių ir kuriomis besidžiaugiančių turbūt yra po lygiai. „Dalyvavau nuo pat pradžių iki pat tada, kai Bordo gavome tas žaidynes ir buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Šiandien daug kas kritikuoja mus, gal čia yra ir pavydo, bet mes neprašome daug pinigų. Žaidynes gauti nebuvo taip paprasta – nuvažiavai, o ten laukia, sėdi ir siūlo – imk. Reikėjo dirbti ir užsiimti dideliu lobizmu...“ – tikina pašnekovas.

Infrastruktūra

Kad vyktų sporto renginiai, reikia turėti ir kur juos rengti. Pasak mero, šiauliečiai gali pasidžiaugti gera sporto infrastruktūra. „Turime areną, kuri buvo pati pirma ir pati geriausia – gavome ir Turizmo informacijos centro, ir Ūkio ministerijos apdovanojimus už sėkmingai įgyvendintą projektą. Be arenos, turime ir daugiau sporto objektų. Vienas jų – teniso kortai. Jie statyti dar tarybiniais laikais, bet tuometė miesto valdžia irgi buvo toliaregiška, žiūrinti toli į ateitį. Pinigai buvo „pramušti“ kaip traktorių gamyklai, o padaryti teniso kortai. Į futbolo stadioną kasmet investavome po milijoną ir šiandien mūsų stadionas vienas geresnių – ir apšvietimas, ir tribūnos, ir tablo naujas pastatytas. Reikia dar pagerinti veją, aptverti tvorą ir praktiškai jis atitiks UEFA reikalavimus. Turime lengvosios atletikos maniežą, kuris šiemet dalinai renovuotas – pakeisti langai. Kitais metais gauname lėšas iš Valstybės investicijų programos (VIP) ir jis bus sutvarkytas galutinai. Turėjome ambicijų pasistatyti ir baseiną, bet šiandien verslas, deja, nebeinvestuoja į tokius projektus, nors prieš trejus metus tokių galimybių turėjome. Bandysime pastatyti dengtą futbolo maniežą. Turime irklavimo bazės projektą, bet iš VIP programos šiandien tokių lėšų gauti neįmanoma, todėl šis projektas bus įgyvendinamas lėčiau, einame žingsnis po žingsnio: iš ES struktūrinių fondų gauname 8 milijonus litų, bus sujungti du ežerai ir turėsime 2 km paruoštą irklavimo trasą“, - pasakojo meras.

Kalbėdamas apie daugiafunkcę Šiaulių areną, G.Mikšys teigė, jog miestui šis objektas našta netapo: „Jokios naštos nėra. Tai fantastika: iš 75 milojonų litų savivaldybė  į jos statybą investavo tik 12 milijonų.  Taigi už 12 milijonų Šiaulių savivaldybė turi areną! Paklauskite, kiek „Siemens arenos“ išlaikymas kainuoja ir kiek – mūsų. Mes operatoriui per metus mokame 745 tūkst. litų. Todėl, kad mūsų arena statyta pagal visai kitą psichologiją. Man pačiam teko daug važinėti po Europą ir apžiūrėti įvairias arenas. Ir kai atvažiavus reikia ieškoti, kas atrakintų areną, kad į ją įeitum... Pasakėm - mums toks variantas netinka. Norėjome, kad mūsų arena būtų sporto centras, į kurį įeitų ir muziejus, ir parduotuvės, ir sporto salė, SPA centras – viskas. Taip ir pastatėm. Nuvažiuokite šiandien į sporto areną – nereikės ieškoti, kas atrankintų duris“. Be to, G.Mikšys džiaugėsi, kad jiems pasisekė ir su architektu. „Eugenijus Miliūnas – fantastiškas. Jis parengė projektą, už kurį Kauno savivaldybė sumokėjo už 2,5 mln. litų Vieną kartą Kauno meras pajuokavo, kad atiudavė mums architektą. Ne tik architektą davė, bet kauniečiai ir už projektą sumokėjo!“, - dėl pavykusio sandėrio šypsojosi meras ir pasakojo, kaip suomių architektai vien už atvykimą buvo užsiprašę 50 tūkst. litų. „Supratome, kad iš mūsų jie tik milš pinigus ir mes nieko neturėsim. Tad paėmėme patys ir padarėme“, - sakė meras.

Sporto šaka – Nr. 1?

Pasiteiravus, kuri sporto šaka Šiauliuose – Nr. 1, meras G.Mikšys diplomatiškai išsisuka – visos sporto šakos mielos. Kaip mieli visi savi vaikai. „Tradiciškai galbūt daugiausia dėmesio gauna krepšinis, kadangi Šiaulių komanda – trečia Lietuvoje. Žiūrint į grąžą, kuri grįžta per gyventojų pajamų mokestį, į žmonių užimtumą, jeigu Šiauliai neturėtų krepšinio komandos, nežinau, ar kam būtų reikalinga ir arena – ją reikia išlaikyti. Kiek arena turi užimtumo, tiek yra ir grąžos. Galbūt dėl to ir  finansavimas skiriasi: tai sporto šakai, kuri neduoda tiek grąžos, neskiriama ir tiek pinigų. Bet gauna visos sporto šakos ir nenorėčiau įžeisti nė vienos atstovų – visos sporto šakos mums yra mielos. Kiek žmonės rodo iniciatyvos, tiek ir turi – tai labai elementaru ir paprasta. Pvz., žinau, regbininkai savo jėgomis įsirenginėja stadionus. Ir Lietuvoje yra du pilnų išmatavimų regbio stadionai – Vilniuje Vingio stadionas ir Šiauliuose. Visos sporto šakos mums yra svarbios tiek, kiek jos pačios rūpinasi savo plėtra. O jeigu nėra entuziastų, sporto šaka gęsta. Štai kažkada šaudymas iš lanko Šiauliuose turėjo neblogas tradicijas, o dabar?.. Jeigu nebus entuziastų, dirbtinai nieko nesukursi“, - įsitikinęs G.Mikšys.

Vis dėlto negalima atskirai nepakalbėti apie tenisą Šialiuose. „Aš nežinau kito miesto Lietuvoje, kuriame teniso mokykla būtų savivaldybės. Mano žiniomis, visos kitos teniso mokyklos yra privačios, o kai mokyklos privačios, į tenisą žiūrima labiau kaip į verslą, o ne kaip į sportą. Todėl Šiauliai yra pagrindinis teniso taškas“, - išdidžiai taria meras. Ir pastiprindamas savo žodžius pateikia pavyzdį: geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis – vilnietis, tačiau jis užaugo treniruodamasis ir gyvendamas Šiauliuose. „Vėlgi taip yra dėl to, kad turime tokių žmonių, kaip Remigijus Balžekas, Ramūnas Grušas – tai žmonės, kurie gyvena tenisu. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas sporto šakas. Kodėl Šiauliai vadinami regbio sostine? Turime daug trenerių, kurie užaugo „Vairo“ komandoje, buvo Lietuvos čempionai, o šiandien jie patys auklėja vaikus. Šiaulių miestas šiandien turi tris regbio komandas, dar bandoma ugdyti jaunimą aplink Šiaulius. Sporto šaka gali gyvuoti gerai, jeigu turi tą žmogų, kuris atiduoda savo dūšią“, - grįžta prie paliestos temos.

O grįžtant prie teniso, meras pažada, kad eksperimentų Šiauliuose su šia sporto šaka nebus ir čia šiauliečiai pasiryžę lyderių pozicijų niekam neužleisti.

Iš viso Šiauliuose – aštuonios sporto mokyklos, kuriose kultivuojamos 28 sporto šakos. Iš viso Šiauliuose plėtojama apie 60 sporto šakų. „Mes stengiamės, kad kiekviena sporto šaka, jeigu tik yra entuziastas, gautų Šiaulių mieste terpę. Pvz., neturėjome ledo arenos – dabar prekybos centre „Akropolis“ įrengta tarptautinių išmatavimų ledo arena, kuriasi klubas, galvosime ir apie etatą ledo ritulio treneriui. Yra poreikis, yra vaikų – bus ir kur“, - patikina G.Mikšys. Anot Šiaulių miesto kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno, šiemet sporto mokykose sportuoja 106 vaikais daugiau nei pernai. Iš viso Šiauliuose sportuoja apie 4,5 tūkst. vaikų.

Biudžetas

Šiaulių miesto šių metų sporto biudžetas – 4,7 proc. nuo viso miesto biudžeto, arba 10,8 mln. litų. „Tai vienas didžiausių Lietuvoje“, - džiaugiasi miesto valdžios požiūriu į sportą Šiaulių miesto kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G.Jasiūnas. „Taip, matyt, susiformavo tradiciškai: kalbėjome su panevėžėčiais, jie turi teatrą, daugiau kultūrinių renginių. Tad automaktiškai daugiau lėšų skiriama kultūrai. Šiauliuose daugiau dėmesio buvo skiriama sportui“, - svarsto meras. „Turime daug sporto bazių, jų išlaikymas per metus kainuoja 3-4 mln. Tai irgi padidina biudžetą“, - prideda G.Jasiūnas.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Šiauliuose šiais metais biudžetas sumažėjo: 2009 m. jį sudarė 279 mln. Litų, 2010-aisiais – 233 mln. Lt. „Kad niekas nebūtų nuskriaustas, 27 procentais finansavimą sumažinome visoms programoms. Klausėme, ar išgyvensite? Sakė, išgyvensim. Užtat nėra jokių jungimų į sporto centrus ir pan. Kas iš tų sporto centrų? Pvz., jeigu jam vadovaus plaukikas, vadinasi, plaukimui bus daugiau skiriama ir pinigų. Tad geriau, kai kiekviena mokykla turi savo biudžetą“, - teigė meras.

Jis įsitikinęs, kad ne įvairūs organizacijų jungimai ir draskymai duoda pageidaujamą efektą: „Yra išeitinės kompensacijos ir finansiniu požiūriu tu nieko nesutaupai, tik sugriauni esamą sistemą Jeigu sunku šiandien gyventi, visiems sunku. Susimažinkime biudžetus ir galvokime“. „Sistema yra sukurta, bazės pastatytos, vienaip ar kitaip jas reikia išlaikyti. Buvo konkretūs pokalbiai su kiekviena įstaiga – arba jūs išgyvenate, arba jus jungiatės“, - merui pritaria ir teniso sporto mokykos direktorius Ramūnas Grušas. „Pačios mokyklos susimažino vadovaujantį personalą, atleido pensinio amžiaus darbuotojus. Tai, kas kitur buvo daroma dirbtinai, pas mus įvyko natūriai”, - teigė Šiaulių sporto vadovas G.Jasiūnas.

Kaip padėti išgyventi sunkmečiu, Šiaulių miesto valdžia ieško ir kitokių būdų. Pvz., nekilnojamo turto ir žemės mokestį rėmėjams žadama sumažinti net iki 50 proc.

Grįžtamoji nauda

 „Mes kurti įvaizdžiui kitą kartą išleidžiame tūkstančius lankstinukų, o nauda iš to nulinė. Kaip sakoma, geriau vieną kartą atvažiuoti ir pamatyti, negu dešimt kartų išgirti“, - kodėl miestas tiek daug dėmesio skiria sportui, aiškina meras. Ir apie grįžtamąjį ryšį duoda tokį pavyzdį: „Kariai, pabaigę NATO misiją Šiauliuose, išvažiuoja, bet vasarą grįžta su šeimomis – parodyti – čia aš buvau. Tokius duomenis mes labai gerai matome Turizmo informaciniame centre“. Taip pat ir su sportu – į tarptautinius turnyrus atvykę svečiai ne tik pamato miestą, bet ir palieka jame savo pinigų. Teniso mokyklos direktorius R.Grušas sako, jog prieš porą metų jie paskaičiavo, kad per metus sportininkai, atvykę žaisti tesnisą į įvairius turnyrus, Šiauliuose palieka apie 100 tūkst. litų: „Bet mes skaičiavome minimalius kaštus, kai maitinimuisi žmogus per dieną išleidžia 30 litų. Realiai jis išleidžia daugiau. Štai ir dabar:  vyksta 12 metų vaikų teniso turnyras, atvažiavo 10 šalių atstovai – viešbučiai, matinimas, transportas – jau vien jie kiek palieka pinigų“.