Marytė Marcinkevičiūtė | 2013 m. gegužės 8 d. 17:13 |
![]() ![]() |
Prie aikščių rikiuojasi eilės
Laikraštis "Sportas": paplūdimio tinklinio aikštyne prie Baltojo tilto Vilniuje nuolat vyksta ir aukšto lygio varžybos, ir mėgėjų treniruotės
![]() |
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Marius Vasiliauskas pats daug metų žaidė tinklinį, todėl puikiai žino, ko labiausiai reikia šios sporto šakos profesionalams ir mėgėjams.
LTF vadovas siekia, kad Lietuvoje būtų įrengtas bent vienas uždaras kokybiškas paplūdimio tinklinio aikštynas, kuriame galėtų treniruotis ir rungtyniauti geriausi mūsų žaidėjai. Itin dideles viltis M. Vasiliauskas sieja su savo auklėtinėmis Monika Povilaityte ir Ieva Dumbauskaite.
M. Vasiliausko ir bendražygių iniciatyva buvo įrengtos aikštelės prie Baltojo tilto Vilniuje, taip pat – uždaras paplūdimio tinklinio aikštynas sostinės Žirmūnų mikrorajone.
Kaip kilo idėja įrengti aikšteles prie Baltojo tilto? – paklausėme M. Vasiliausko.
Mano vadovaujamas „Auksmos“ sporto klubas paplūdimio aikšteles pirmiausia padėjo įrengti prie tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis – mes jiems padėjome sutvarkyti aikšteles, o jie mums dešimt metų jose nemokamai leido žaisti. Prie Baltojo tilto tuo metu buvo įrengtos trys aikštelės, tačiau jos buvo nekokybiškos, ir miesto savivaldybė pradėjo ieškoti, kas jas galėtų prižiūrėti ir administruoti.
„Auksmos“ klubas su savivaldybe pasirašė sutartį, tad pirmiausia tenai įrengėme tinklus. Jie turėjo neleisti kamuoliams įskrieti į upę. Kreipėmės į savivaldybę, kad čia iš pagrindų ilgesniam laikui reikėtų viską sutvarkyti ir įrengti. 2009 m. pasirašėme ketverių metų sutartį – ieškojome rėmėjų, prasidėjo investicijos, darbai.
Kai visi darbai buvo atlikti, nuo investuotos sumos 40–45 proc. lėšų mums grąžino Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas. Į tinklinio aikšteles prie Baltojo tilto buvo investuota apie 400–500 tūkst. litų ir 200 tūkst. litų į uždarą paplūdimio aikštyną Žirmūnuose.
Prie Neries įrengėme ir administracines patalpas, žaidėjų persirengimo kambarius, dušus, tribūnas, apšvietimo lempas. Kadangi mūsų klubą remia „Credit-24“, tai paplūdimio aikštelės gavo jų pavadinimą.
Kiek prie Baltojo tilto įrengta aikštelių?
Aštuonios. Kelioms varžyboms reikia keturių žaidybinių aikštelių ir dviejų sportininkams apšilti. Aikštelės nebūna tuščios, per mėnesį jose žaidžia apie 3 tūkst. tinklinio entuziastų. 2011 m. čia gana sėkmingai vyko Europos 18-mečių čempionatas, o šiemet mums patikėta surengti Europos 20-mečių čempionatą.
Paplūdimio aikštelės atviros visiems. Viena aikštelė netgi palikta be jokios rezervacijos žmonėms, ateinantiems ir atsistojantiems į eilę. Jeigu eilės nėra, entuziastai gali nemokamai žaisti. Kitas septynias aikšteles galima rezervuoti norimam laikui.
Viskas nieko nekainuoja, jeigu žaidėjai po treniruotės visiškai nenaudoja vandens ar elektros. Jeigu sportininkai nori žaisti konkretų laiką ir po pratybų išsimaudyti, nesvarbu, ar jų susirenka žaisti dešimt, ar penkiolika, – moka 40–45 litus. Kitaip tariant, kiekvienas po 4 litus. Imamas vandens ir administravimo mokestis.
Aikšteles administruoja „Auksmos“ klubas, jas prižiūri du žmonės. Šiemet baigėsi mūsų sutartis su miesto savivaldybe, tačiau ji, tikiuosi, bus pratęsta. Tai svarbu, nes, norint organizuoti kokius nors tarptautinius renginius, tą reikia daryti prieš porą trejetą metų ir turėti garantiją, kur varžybas rengti.
Ar šiemet tose aikštelėse vyks tarptautinių varžybų?
Gegužės 10–12 d. čia bus surengtas Rytų Europos šalių moterų paplūdimo tinklinio čempionatas, liepos mėnesį – toks pat vyrų čempionatas, rugpjūčio 8–11 d. – Europos iki 20 metų čempionatas. Taip pat vyks Lietuvos čempionatų etapai, mėgėjų turnyrai „Tinklinio naktis“, birželio 22 d. – Olimpinei dienai skirtas renginys. Kiekvieną savaitgalį aikštelėse prie Baltojo tilto vyks tam tikro lygio renginiai.
Ar neiškyla problemų, rengiantis Europos 20-mečių paplūdimio tinklinio čempionatui?
Čempionatui surengti reikia apie 300 tūkst. litų. Jų reikės susirasti. Turime stabilų rėmėją „Credit-24“. Jis mums padeda, padės ir šiemet. Ieškome ir daugiau rėmėjų, tačiau šitam čempionatui surengti neturime valstybinio finansavimo ir labai tikimės, kad valdžios atstovai bent jau simboliškai prisidės prie šio tarptautinio renginio, juk į jį atvažiuos daug svečių iš visos Europos.
Čempionate žais 32 moterų ir vyrų komandos, tarp jų – ir dvi mūsų merginų bei vaikinų poros. Jeigu nebus jokių traumų, viena mūsų komanda jau aiški, tai – Europos 19-mečių čempionės M. Povilaitytė ir I. Dumbauskaitė. Merginas treniruoju aš kartu su Tadu Donėla, o kiti žaidėjai dar kovos dėl teisės dalyvauti čempionate.
Ar pasiteisina uždarasis paplūdimio tinklinio aikštynas Žirmūnuose?
Taip, tenai veikia dvi įprastos tinklinio aikštelės ir viena vaikučiams pasižaisti. Žiemą čia jau reikia mokėti, nes atsiranda šildymo, nuomos išlaidų. Veikia vaikų grupės, jas lanko apie 100 jaunųjų paplūdimio tinklininkų.
Tose aikštelėse nuo vasario treniruojasi ir pasaulio kurčnebylių vicečempionės kaunietės Birutė Aleknaitė ir Ingrida Milkinaitė, besirengiančios kurčiųjų olimpinėms žaidynėms. Kartu su T. Donėla joms padedame geriau pasirengti.
Pas mus atvažiuoja tobulėti ir daugiau gabių paplūdimio žaidėjų iš kitų miestų. Vaikus ir tinklinio mėgėjus treniruoja Artūras Bekišas ir Paulius Matulis.
Lietuvoje prasidėjo paplūdimio tinklinio bumas, ar Vilniuje užtenka tų aštuonių aikštelių prie Baltojo tilto?
Pagal skambučius, kurių sulaukiame, ypač darbo dienomis, tai ir 100 aikštelių būtų pilnutėlės. Visuose didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose įrengta po 40–60 tinklinio aikštelių ir jos visos vakarais būna užimtos. Manau, kad mūsų šalyje paplūdimio bumas ir toliau neatslūgs, todėl aikštelių turėtų daugėti. Žinau, kad jau įsikūrė viena verslo įmonė, prekiaujanti tinklinio įranga.
Atviros aikštelės, manau, dygs be didesnių problemų. Visame pasaulyje olimpinės sporto šakos turi savo valstybines sporto bazes, kur rengiami paties didžiausio meistriškumo sportininkai. Ir tai, kad mes iš sandėlio pasidarėme vietą, kurioje treniruojame sportininkus, manau, ateityje turėtų būti valstybinis klausimas – šalyje turėtų būti bent viena vieta, kur būtų galima treniruoti didelio meistriškumo sportininkus.
Reikėtų įrengti uždarą kokybišką aikštyną, kuriame galėtų treniruotis ir rungtyniauti geriausi Lietuvos paplūdimio tinklinio vaikai ir suaugusieji.
Paplūdimio aikštelės atviros visiems. Viena aikštelė netgi palikta be jokios rezervacijos žmonėms, ateinantiems ir atsistojantiems į eilę. Jeigu eilės nėra, entuziastai gali nemokamai žaisti. Kitas septynias aikšteles galima rezervuoti norimam laikui.