Nesinorėjo atostogauti be čempiono žiedo

15 taškų septintose LKL finalo serijos rungtynėse pelnęs „Lietuvos ryto“ gynėjas Martynas Gecevičius teigia, jog pergalę lėmė puikus vilniečių aukštaūgių žaidimas. Seriją prieš Kauno „Žalgirį“ laimėjęs rezultatu 4:3, sostinės „Lietuvos rytas“ antrus metus iš eilės tapo šalies čempionu.

Martynai, kokios mintys į galvą lenda, apgynus LKL čempionų vardus?

Esame laimingi. Visą sezoną to siekėme. Kai pasiekėme, atrodo, kad viskas buvo paprasta, bet iš tikrųjų buvo sunki serija ir sunkus sezonas. Norėjosi išeiti atostogų su LKL titulu.

Pasiteisino posakis, apginti titulą sunkiau nei iškovoti pirmąkart?

Seriją baigėme rezultatu 4:3, pernai – 4:1. Tai rodo, kad šiemet serija buvo sunkesnė.

Kas lėmė pergalę paskutinėse rungtynėse?

„Žalgiris“ pradėjo geriau, vėliau išlyginome rezultatą. Pagerinome gynybą, pagerinome puolimą ir „perlaužėme“ rungtynes. Žaidėme kaip komanda, stengėmės išnaudoti savo stipriąsias, o „Žalgirio“ silpnąsias puses. Treneris akcentavo, kad mūsų dideli žmonės yra stipresni nei jų. Milko [Bjelica] ir Kenanas [Bajramovičius] sužidė puikiai, tad trenerio taktika pasiteisino.

Finalo serija pareikalavo daugiau fizinių ar psichologinių jėgų?

Visokių kalbų buvo per šią seriją. Visi kalba, visi rašo, nežinai, kuo tikėti, kuo ne. Mes žaidėme visas septynias rungtynes. Būtume laimėję pirmas rungtynes Vilniuje, galbūt viskas būtų buvę lengviau, bet kai vienas rungtynes laimi viena komanda, kitas – kita, nėra lengva. Vis dėlto psichologiškai sunkiausios buvo paskutinės rungtynės, nes po jų nebėra nieko: atostogos ir vasara, o tu – čempionas arba ne.

Ar paskutinėse rungtynėse labai trūko traumuotų Artūro Jomanto ir Donato Zavacko?

Visąlaik kažko trūko. Sezono pabaigoje visąlaik turėjome traumuotų žaidėjų, todėl žaidėme, galima sakyti, šešiese septyniese. Žaisti su „Žalgiriu“ kas trečią dieną po 35 minutes – nėra lengva. Tai atsiliepia, bet jėgų užteko. Be to, paskutinėse rungtynėse jau nebebuvo kur trauktis. Atidavėme viską, ką galėjome, ir to užteko pergalei.



Kaip serijos baigtį įtakojo tai, kad „Žalgiris“ turėjo verstis be trenerio?

Serija galėjo pasibaigti 4:1, 4:2... Galėjo pasibaigti jų naudai. Bet kas galėjo būti. Kiekviena smulki detalė viską keičia, bet dabar kalbėti, kas būtų, jeigu būtų – neverta.

Kaip vertini „Žalgirio“ žaidimą?

Net neįsivaizduoju, kaip reiktų žaisti be trenerio, nes tai nėra tas pat. Turi būti žmogus, kuris reguliuotų, kuris priimtų sprendimus ir prisiimtų atsakomybę. Žaisti be trenerio turėtų būti labai sunku, nors, tiesa, be trenerio jie laimėjo prieš mus Kaune. Dėka emocijų, dėka žiūrovų palaikymo, be to, ir mes tąsyk sužaidėme prastai. Šiemet turėjome tam tikrą halės sindromą, pernai ten žaisdavome geriau.

Pernai čempionais tapote Kaune, šiemet – Vilniuje. Kur smagiau laimėti paskutines serijos rungtynes?

Pernai buvo pirmas mano titulas, tad buvo nesvarbu, kur laimėti, o šiemet norėjosi laimėti Vilniuje, prie savų žiūrovų.

Kaip švęsite pergalę?

Švęsime kaip pridera (šypsosi).