Kelmė čempionus sutiko lyg didvyrius

Finalinis etapas yra finalinis. Kaip jam pasirengsi, taip ir turėsi. Šią tiesą savo auklėtiniams prieš lemiamas Lietuvos vyrų čempionato rungtynes bandė įteigti ir VIlniaus “Flamingo-Voley” treneris Vasilijus Burakinskis, sakydamas, kad: “Vaikinai užmirškite tas tris pergales, kurias pasiekėte reguliariajame sezone, viską pradėkite iš naujo”.  

Bet vilniečiai neįsiklausė į savo trenerio žodžius. Abu susitikimus Šiaulių arenoje laimėjo Kelmės “Antivis-Etovis” 3:2 (25:18, 25:22, 19:25, 15:25, 15:11) ir 3:1 (25:16, 22:25, 25:7, 25:15), kuris, kaip ir 2005 m. tapo Lietuvos čempionu. Kelmiškiai  praėjusiais metais laimėtus bronzos medalius iškeitė į auksinius.

Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Juozas Lapeika po pirmosios varžybų dienos teigė, kad, nors “Flamingo-Voley” ir pralaimėjo, tačiau vilniečiai  turėtų tapti čempionais po auksinio seto. Bet jo žodžiai neišsipildė – vilniečiai  “subyrėjo”, neišlaikė įtampos ir turėjo tenkintis sidabro medaliais.

Bronzos medalius laimėjo Šiaulių “Elga- Master Idea”, kuri du kartus po 3:0 (25:14, 25:18, 25:14 ir 25:14, 25:20, 25:17)  įveikė  Panevėžio “"Panevėžio KKSC- Naująją Agluoną".   

Didelė palaikymo komanda

Aukso medalius pelnė kelmiškiai: Mantvydas Šuklys, Karolis Šlimas, Donatas Andriulis, Donatas Parnarauskas, Gediminas Guntarskis, Lukas Každailis, Gilbertas Kerpė, Rokas Urbelis, Adomas Staševičius, Martynas Lopetaitis, Lukas Buivydas. Komandos vyr. treneris - Ramūnas Barauskis ir treneris - Algimantas Petrovas, komandos vadovas - Vygandas Každailis.

Finalinį turnyrą stebėjo apie 700 žiūrovų, o pusę jų buvo kelmiškiai. Abi dienas kelmiškių palaikymo komanda atvažiavo savo mašinomis, o kitiems buvo užsakytas autobusas. Į namus po pirmųjų rungtynių grįžo ir kelmiškių komanda, nes nuo Šiaulių – tiktai 40 kilometrų.

Pasak tinklinio specialistų, šiemetinis čempionatas buvo labai įdomus, nuo pat jo pradžios iki pabaigos netrūko intrigos. Finalinio turnyro, pirmą kartą vykusiose tokioje didelėje arenoje, generalinis rėmėjas buvo lažybų bendrovė “Orakulas”. Ji rems ir Lietuvos moterų tinklinio rinktinę, dalyvausiančią pasaulio čempionato atrankos turnyre.  

Komandos jėga - vienybė

Tinklinį žaidiantis nuo aštuonerių metų kelmiškis Mantvydas Šuklys įsitikinęs, kad jiems šįkart nugalėti padėjo didelis susiklausymas, komandos vienybė: “Manau, Lietuvoje nėra tokios vieningos komandos, kaip Kelmėje.  Esu laimingas, kad šioje komandoje ir aš bręstu”.

M. Šukliui įteikti du geriausio finalinio turnyro žaidėjo prizai - M. Romerio universiteto studentas pripažintas geriausiu jungiančiuou žaidėju ir naudingiausiu tinklininku. Geriausio puolėjo prizas teko šiauliečiui Arnui Rumševičiui, geriausio libero žaidėjo - kelmiškiui  Gilbertui Kerpei, o geriausiai užtvarą statė vilnietis Jonas Rakickas.

Labiausiai tituluotas – treneris

Kelmiškių aukso medaliai – antrieji klubo istorijoje (kelmiškiai dar penkis kartus  yra laimėję sidabro ir septynis kartus bronzos medalius). Šiemetiniais apdovanojimais  džiaugėsi ne tiktai žaidėjai, bet ir jų treneriai – vyr. treneris Ramūnas Barauskis ir antrasis, kardiologas  Algimantas Petrovas. 

A. Petrovą būtų galima laikyti Kelmės tinklinio “tėvu”, nors jis pats yra kilęs iš Telšių ir – būtent nuo šio gydytojo ir prasidėjo Kelmės tinklinio istorija.

Iš pradžių gydytojas ir pats žaidė, buvo žaidžiantysis treneris, o praėjusiais metais komandos vyriausiojo trenerio pareigas perleido buvusiam puikiam jungiančiajam tinklininkui Ramūnui Barauskiui, kurį būtų galima vadinti “čempionų čempionu”.

Atstovaudamas Kauno, Vilniaus ir Kelmės komandoms Ramūnas šešis kartus (1994-1997 m. ir 2005 m.) tapo Lietuvos čempionu (turi dar šešis sidabro ir šešis bronzos medalius), o dabar septintąjį aukso medalį laimėjo, į pergalę atvedęs savo komandos draugus, su kuriais prieš porą metų dar pats aktyviai treniravosi ir žaidė.

R.Barauskiui po rungtynių teko paskraidyti ir ore - treniruočių draugai, džiaugdamiesi pergale, jį  mėtė į viršų, o kelmiškių sirgaliai arenoje sukėlė ovacijas.



Pergale džiaugėsi kavinėje ir pirtyje

Garsas, kad Kelmės tinklininkai – šių metų Lietuvos čempionai, greitai apskriejo visą miestelį. Kai komandos treneris, penktus metus rajono savivaldybėje vairuotoju dirbantis  R. Barauskis su žmona ir 14-mečiu sūnumi Mariumi (jis irgi žaidžia salės bei paplūdimio tinklinį, kaip ir tėtis, yra jungiantysis žaidėjas), Kelmėje užėjo į prekybos centrą nusipirkti maisto, trenerį su pergale ėmė sveikino visos pardavėjos ir prekybos centre esantrys žmonė.

Kiti Kelmės tinklininkai, autobusu sugrįžę į namus, dar nesiskirstė – nuėjo į kavinę, o po to užsisakė pirtelę, kurioje smagiai praleido vakarą. “Kelmėje ažiotažas buvo  tikrai didelis. Kažkas nuostabaus ”, - teigė antrasis komandos treneris Algimantas Petrovas.

R.Barauskis pridūrė: “Kelmė – mažas miestelis. Tarkime, Vilniaus universite mokosi daugiau tokio amžiaus žmonių, kurie gali sportuoti, negu mūsų visame Kelmės rajone. Mums surinkti žaidėjus, kuriuos turime – tai beprotiškai sunkus darbas. Į tinklinį kviečiame visus, kurie tiktai nori žaisti tinklinį”.   

Ramūnai, kada pats baigei žaisti tinklinį?
Prieš ketverius metus. Kurį laiką buvau nuošalyje, galvojau nuo tinklinio pailsėti.  Tačiau jau po poros metų vėl pasiilgau tinklinio ir tai mane paskatino prie jo sugrįžti. Be to, klubo vadovybė ir rėmėjai paprašė, jog pradėčiau dirbti treneriu.

Iš pradžių labai abejojau, ar man veltis į tą virtuvę, kurią gerai žinau – daugiau kaip 20 metų tinklinį pats žaidžiau. Tačiau vis dėl to nutariau išbandyti save naujame amplua.  

Ar čempionų komandoje – visi dirbantieji?
Taip, dauguma mūsų dirbantieji, esame mėgėjai. Per savaitę vakarais treniruojamės tris – keturis kartus. Mūsų komandą labai pastiprino trys studentai – kelmiškiai Mantvydas Šuklys ir ir Donatas Andriulis bei rietaviškis Karolis Šlimas, kurie savaitgaliais atvažiuodavo į Kelmę ir prisijungdavo prie komandos.

Komandoje žaidžia ir penki dvylktokai, kurie šiemet paliks kolektyvą ir pradės studijuoti aukštosiose mokyklose. Su jais bus labai gaila skirtis. Tie vaikinai nėra pagrindinė komandos jėga, tačiau jie labai reikalingi per treniruotes, yra visaverčiai komandos žaidėjai. 

Du prizus gavęs Mantvydas Šuklys yra mano sūnėnas, sesers sūnus, su juo dažnai ir namuose kalbamės apie tinklinį. Tikiuosi, kad ateityje mūsų komandą papildys ir sūnus Marius.

Tinklinio specialistai buvo tos nuomonės, kad čempionais taps vilniečiai, tačiau aukso medalius laimėjo kelmiškiai. Kas jums nulėmė pergalę?
Su vyrais apie tai daug diskutavome po varžybų. Mes iš tinklinio duonos nevalgome. Mano ir gydytojo Algimanto Petrovo pagrindinis tikslas buvo – išlaikyti komandos optimalią sportinę formą, parengti žaidėjus psichologiškai, kad jiems fiziškai užtektų jėgų baigti sezoną.

Manau, kad mums tą pavyko padaryti. Nors komandai negaliu pritaikyti jokios programos, nes žaidėjai yra nepriklausomi nuo tinklinio, dirba arba mokosi, tačiau lemiamoms kovoms mums pavyko gerai pasirengti psichologiškai. Tarkime, antrą varžybų dieną tinklininkų jau nekamavo jokia įtampa, mes varžovams diktavome toną.

Ar turite gerus rėmėjus?
Turime du pagrindinius ir stabilius rėmėjus, tai - “Antivį” ir “Etovį”, tačiau rėmėjų yra ir daugiau. Kelmėje nėra fabrikų ir gamyklų, nėra pramonės, todėl pajungiame netgi ūkininkus, kurių prašome padėti. Visi mūsų rėmėjai yra ir komandos nariai, jie su mumis  būna ir prieš varžybas, ir po jų.