Kapitonė reikli ir sau, ir komandai

Jonavos „Achemos-KKSC“ tinklininkė, komandos kapitonė  31 metų Raimonda Strelkauskaitė su bendražygėmis šiemet trečią kartą tapo Lietuvos čempione ir buvo pripažinta naudingiausia šio sezono ekipos žaidėja
 

Jonaviečių trenerė Lija Darandovienė mano, kad komandos kapitonę apskritai būtų galima vadinti naudingiausia šio sezono Lietuvos tinklininke. Ne veltui ji pakviesta į šalies moterų rinktinę ir rengsis pasaulio čempionato atrankos rungtynėms.
 

Kiek metų jau žaidi tinklinį?, - paklausėme R. Strelkauskaitės

Apie aštuoniolika. Gimiau ir augau bei šiuo metu gyvenu Jonavoje, mano pirmoji ir dabartinė trenerė - Lija Darandovienė. 2008-2009 m. ir 2009-2010 m. sezonus žaidžiau Prancūzijoje, pasisėmiau neįkainuojamos patirties.
 

Netrukus prasidės pasaulio čempionato atrankos turnyras, ar neima baimė, kadangi kone visos geriausios mūsų šalies žaidėjos rungtyniauja užsienio klubuose ir komanda tarpusavyje nėra gerai susižaidusi?

Prieš atrankos turnyrą bus surengtos kelios treniruočių stovyklos, manau, kad vieno mėnesio mums pakaks gerai tarpusavyje susižaisti. Visos žaidėjos yra gero  meistriškumo, todėl nemanau, kad tai bus sudėtinga padaryti.
 
Kaip galvoji, ar visos geriausios mūsų žaidėjos pakviestos kandidatėmis į Lietuvos rinktinę?

Visos. Lietuvoje tų žaidėjų nedaug ir tėra, šalies čempionate dalyvavo vos keturios komandos, didelio pasirinkimo nėra.
 

Kai per Lietuvos čempionatą į finalą nepateko Kauno „Heksa“, buvote laikomos realiausiomis pretendentėmis laimėti aukso medalius, tačiau finale teko paplušėti. Kas atsitiko?

Pritrūkome truputėlį sėkmės, kovingumo. Viena kita klaidelė išvykoje nulėmė tai, kad su Vilniaus „SM Tauru-VTC“ teko žaisti trejas finalines rungtynes. Manau, kad  rungtynes Vilniuje tiesiog padovanojome vilnietėms, nors visą laiką jautėme, kad esame pakankamai stiprios. Tačiau vilnietes vertinome kaip pajėgias varžoves, nes jos yra gynybinė komanda, o su tokio stiliaus kolektyvu visada sudėtinga žaisti.
 

Pykome ant vilniečių teisėjų, kurie, mūsų nuomone, buvo ne itin objektyvūs. Gavome gerą pamoką, ir tas pralaimėjimas mums išėjo į naudą. Namuose jau žaidėme visai kitaip, varžovėms nesuteikėme jokių vilčių tapti čempionėmis.


 

Baigei Kūno kultūros akademiją, gal, baigusi aktyviai žaisti, dirbsi tinklinio trenere?

Yra šiokių tokių apmąstymų, vėliau bus matyti, kaip viskas rutuliosis. Trenerės duonos jau esu ragavusi, keletą kartų teko pavaduoti savo trenerę. Buvo visai patrauklu. Tačiau tinklinio aikštelės dar nesinori palikti, planuoju žaisti tiek, kiek turėsiu sveikatos.
 

Aikštelėje tau tenka nelengva užduotis, esi jungiančioji tinklininkė, nuo tavo žaidimo priklauso ir visos komandos sėkmė.

Aš jungiančioji žaidėja visą gyvenimą. Skirstau ne tiktai kamuolius, bet aikštelėje darau viską, ką moku. Esu labai reikli sau, treniruočių draugėms, gal todėl man ir patikėtos komandos kapitonės pareigos.
 

Kurią savo pergalę norėtum išskirti?

Negalėčiau išskirti svarbiausios savo pergales, nes jos visos man yra labai brangios. Šiemetinė pergalė Lietuvos čempionate įsimintina tuo, kad tai – trečiasis mano aukso medalis čempionate. Padovanojome puikią pergalę mūsų klubui, kuris šiemet švenčia  10 metų jubiliejų. Šiemetinis laimėjimas man suteikė daug džiaugsmo ir optimizmo.
 

Labai noriu padėkoti trenerėms Lijai Darandovienei ir Jolitai Kontvainienei, komandos vadovui Vidui Makauskui, „Aušrinės“ klubo prezidentui Bronislovui Liutkui, Kūno kultūros ir sporto centro direktorei Reginai Stupurienei, miesto  savivaldybei, kurie mumis nuoširdžiai rūpinosi, taip pat sirgaliams ir, žinoma, merginoms. Esu labai laiminga, kad esu šios komandos dalis.