Lietuviai tiki - jie neliks be medalių

Lietuvos kiokušin karatė meistrai jau kelis kartus mėgino išversti iš čempionų sosto japonus, tačiau dominuoti pasaulyje iki šiol jiems buvo pernelyg sudėtinga užduotis. Planetos pirmenybėms pagaliau atkeliavus į Vilnių, lietuviai vėl subūrė konkurencingą komandą, kuri gali tikėtis namų sienų pagalbos ir galbūt palankesnio teisėjavimo. Šeimininkai viliasi, kad visus kozirius pavyks paversti bent trimis apdovanojimais.

Konkurencija bus milžiniška
 

Tokio kiokušin karatė žvaigždžių desanto Vilniuje dar nebuvo. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiose pasaulio pirmenybėse nugalėtojų titulus gins visi šeši kovotojai, čempionais tapę prieš ketverius metus, be to, atvyksta būrys žemynų čempionų, prieš kuriuos stos beveik visas Lietuvos kiokušin karatė elitas.

„Vieni mūsų sportininkai yra labai patyrę, kiti – jauni ir kupini didelių ambicijų. Komanda – stipri, tereikia nesiblaškyti, gerai nusiteikti kovoms, laukti žiūrovų palaikymo ir siekti medalių“, – teigė Lietuvos rinktinės treneris Paulius Klapatauskas.
 

Šeimininkų garbę savaitgalį vyksiančiame čempionate gins 17 kovotojų, tarp kurių bus visi tarptautinėje arenoje pastaraisiais metais žibėję sportininkai. Trūks vienintelio Donato Imbro, į „Siemens areną“ stebėti pirmenybių eisiančio su ramentais.
 

Mažiau nei prieš mėnesį Trakuose surengtos paskutinės Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklos metu vienam tituluočiausių kovotojų trūko Achilo sausgyslė, palaidojusi jo svajonę su didžiuoju sportu atsisveikinti stovint ant aukščiausios pasaulio čempiono nugalėtojų pakylos pakopos.
 

Visi kiti Lietuvos kiokušin karatė meistrai – sveiki, pasiruošę ir nusitaikę į medalius.
 

„Maždaug dešimtis mūsų sportininkų yra elitiniai, tapę prizininkais Europoje ar pasaulyje. Konkrečių uždavinių federacija nekelia, konkurencija bus maksimali, bet galima manyti, kad maždaug trečdalis iš jų pasipuoš medaliais. Tai būtų labai garbingas iškovojimas“, – kalbėjo Pasaulio karatė organizacijos (WKO) prezidiumo narys ir čempionato organizacinio komiteto vadovas Romas Vitkauskas.
 

Prieš čempionatą – karantinas

Daugiausiai vilčių šeimininkai sieja su vyrų sunkaus svorio (per 80 kg) ir moterų lengvo (iki 55 kg) bei sunkaus (per 65 kg) svorio kategorijomis.
 

Pastarojoje startuos vienintelė Lietuvos atstovė, ginsianti prieš ketverius metus Sankt Peterburge (Rusija) iškovotus pasaulio čempionės laurus – Margarita Čiuplytė. Sportininkės teigimu, titulas jai ant pečių jokios papildomos atsakomybės neužkrauna.
 

„Į kiekvienas varžybas ateinu švaria galva, nemąstydama, kad reikia kažką apginti ar prieš ką nors pasiekti revanšą. Kiekvienas čempionatas man yra naujas įvykis“, – sakė viena rinktinės lyderių.
 

Tradiciškai medalio laukiama iš lengvasvorių kovotojų trijulės, pastaraisiais metais neturėjusios lygių Europoje: Dianos Mačiūtės, Rūtos Brazdžionytės ir Ritos Pivoriūnaitės.
 

„Net neabejoju, kad bent viena iš mūsų laimės kokios nors spalvos medalį, tik neįsivaizduoju, kuri. Niekas nežino, kas laukia čempionate, kadangi rezultatą nulems ne tik pasiruošimas ir psichologinis nusiteikimas, bet ir dalelė sėkmės“, – į priekį žvelgė Rita Pivoriūnaitė.
 

Tuo tarpu vidutinio moterų svorio kategorijoje (iki 65 kg.) visos viltys dedamos į daugkartinę Senojo žemyno čempionę Ingą Mikštaitę.
 

Tarp vyrų svariausiais laikomi D. Imbro įpėdiniu tapusio sunkiasvorio Luko Kubiliaus ir pernai tarptautinėje arenoje ryškiai spindėjusio Oresto Proco (iki 80 kg.) šansai. Be to, netikėtumų pateikti gali jaunasis Europos vicečempionas Edgaras Sečinskis (per 80 kg.) ar suaugusiųjų rinktinėje debiutuojantis Norbertas Lisauskas (iki 80 kg.), kuris gyvena ir dirba Norvegijoje.
 

„Prieš ketverius metus mūsų vyrų rinktinė buvo netgi pajėgesnė, nes tuomet dar kovojo tokie sportininkai kaip D. Imbras, Andžejus Milevskis, Darius Gudauskas ar Mindaugas Pavilionis. Dešimt metų šie sportininkai buvo mūsų pergalių garantas, tarsi mūsų lėktuvnešis. Bet kai jie baigė sportuoti, atėjo nauja karta, kuri taip pat yra labai ambicinga.
 

O mūsų moterų rinktinė dabar yra viršūnėje. Manau, kad ji šiame čempionate yra neabejotina favoritė“, – vertino R. Vitkauskas.
 

Kaip ir prieš 2011 metais Vilniuje vykusį Europos čempionatą, susikaupti ir pasiruošti kovoms Lietuvos rinktinė pasirinko kuo nuošalesnę vietą. Nuo ketvirtadienio visi sportininkai persikels į Trakus, kur irklavimo bazės viešbutyje stengsis psichologiškai nusiteikti svarbiausiam kelerių metų startui.


 

Koks bus teisėjų požiūris į šeimininkus?

Kaip visuomet, rezultatus pasaulio čempionate lems ne tik lietuvių sportinė forma, bet ir teisėjai, nuo kurių Lietuvos kovotojai ne kartą yra kentėję.
 

Kalbama, kad svetimšaliams ypač sunku laimėti, kai čempionatai vyksta Japonijoje, kur arbitrai dažnai linksta į vietos kovotojų pusę.
 

Vilniuje taip pat per kiekvieną dvikovą dirbs po vieną teisėją iš Japonijos. Iš viso varžyboms teisėjaus 60 arbitrų, tarp jų – 5 lietuviai.

Tiesa, paklaustas apie teisėjavimą, R. Vitkauskas stengėsi išlikti diplomatiškas ir šio faktoriaus nesureikšmino.

„Nusiskundimų būna net tose sporto šakose, kur viskas matuojama sekundėmis ar centimetrais. Bet skundžiasi tik tie, kurie pralaimi. Deja, mes irgi pralaimime, tada irgi skundžiamės, bet juk visada yra galimybė laimėti aiškiu pranašumu, tuomet ir joks teisėjas įtakos nebeturės“, – pabrėžė R. Vitkauskas.

Aistruoliai atvyksta ir iš Japonijos, ir iš Lenkijos

11-a Lietuvos atstovų į pasaulio pirmenybes pateko pagal geriausių Europos kovotojų reitingus. Po papildomą sportininką į kiekvieną svorio kategoriją lietuviai galėjo deleguoti kaip varžybų šeimininkai.

Kiekvienoje svorio kategorijoje startuos po 32 vyrus ir 16 moterų. Iš viso čempionate dalyvaus 144 sportininkai iš 42 valstybių.

Kartu su treneriais, komandų atstovais, kitu personalu ir oficialiais asmenimis į Lietuvą turėtų atvykti daugiau nei pusė tūkstančio svečių iš užsienio, taip pat laukiama maždaug trijų dešimčių kitų valstybių žurnalistų.

Palaikyti saviškių atkeliauja ir sirgaliai: pavyzdžiui, nuolatiniai čempionato favoritai japonai turės apie 50 aistruolių, keli žiūrovų autobusai atriedės iš Lenkijos.
 

Organizatoriai tikisi, kad „Siemens arenos“ tribūnos čempionato metu bus pilnos. 2 tūkst. bilietų išdalins pirmenybių rėmėja Vilniaus savivaldybė, apmokėjusi arenos nuomą.
 

Pirmieji trys apdovanojimų komplektai (vyrų ir moterų lengvo bei moterų vidutinio svorio) bus išdalinti šeštadienį, likusių laimėtojai paaiškės sekmadienį. Visiems prizininkams atiteks ne tik medaliai, bet ir skulptoriaus Kęstučio Musteikio iš kareliško granito sukurti trofėjai.
 

Kas ketverius metus rengiamas pasaulio kiokušin karatė čempionatas, kuriame sportininkai kovoja suskirstyti į svorio kategorijas, vyks penktą kartą. Šios pirmenybės vyksta pakaitomis su Japonijoje rengiamu planetos absoliučios svorio kategorijos čempionatu.
 

2011 metais absoliučios svorio kategorijos čempionate vienintelį medalį lietuviams – sidabrą – pelnė M. Čiuplytė, o 2009 metais apdovanojimus iškovojo nugalėtoja tapusi ta pati M. Čiuplytė bei bronzą laimėjusi I. Mikštaitė.
 

Čempionato Vilniuje metu paaiškės ir miestas, kuriame pasaulio pirmenybės vyks po ketverių metų. Juo veikiausiai taps Kazachstano sostinė Astana, kurią Vilniui pavyko nurungti kovojant dėl teisės surengti 2013 metų čempionatą.
 

Lietuvos rinktinės sudėtis

Vyrai

-70: Andrius Miseckas, Vytautas Kalvaitis;

-80: Orestas Procas, Vytautas Cėpla, Norbertas Lisauskas;

+80: Lukas Kubilius, Edgaras Sečinskis, Valdemaras Gudauskas;
 

Moterys

-55: Diana Mačiūtė, Rūta Brazdžionytė, Rita Pivoriūnaitė, Samanta Trinkūnaitė;

-65: Inga Mikštaitė, Gabija Gudeliauskaitė;

+65: Margarita Čiuplytė, Diana Balsytė, Nora Vaznelytė.