Pergalės - ir asmeniniame gyvenime

Europos kiokušin karatė čempionas Orest Procas, regis, sulaukė savo aukso amžiaus. Praėjusiais metais jis laimėjo viską, ką buvo galima laimėti ir šiuos metus pasitiko būdamas Europos vidutinės svorio kategorijos (iki 80 kg) reitingo lyderiu. Tad Vilniuje vyksiančiame pasaulio čempionate (balandžio 13-14 d.) šis 27 metų kovotojas bus vienas iš favoritų.

3 dano meistras O.Procas 2012 m. laimėjo visas kovas Europos čempionate, prestižinėse komercinėse „Kokoro Cup“ taurės varžybose, kituose tarptautiniuose turnyruose ir Lietuvos čempionate.

Be pergalių ant tatamio 2012-ieji Oresto gyvenime pažymėti ir džiugiomis šeimos šventėmis – jis vedė ir metų pabaigoje tavo tėvu. O.Procas – viešo saugumo tarnybos pareigūnas, šiuo metu išėjęs tėvystės atostogų. Tad ir pasaulio čempionatui jam rengtis yra kiek lengviau, kai nereikia treniruočių derinti su tarnyba.

Treniruotės - sunkesnės nei kovos

Paauglystėje O.Procas buvo sunkokas vaikas. Tačiau patekęs į savo pirmosios trenerės Vilijos Korsakovienės griežtas rankas vaikinas pradėjo keistis. Kai talentingas sportininkas pradėjo skinti pirmąsias pergales tarptautinėje arenoje, sportas užvaldė visą jo gyvenimą. Jis tapo Europos jaunių čempionu ir vicečempionu, netrukus jo trofėjų kolekciją pradėjo pildyti ir vyrų varžybose iškovoti medaliai. O kai Orestas sulaukė brandaus amžiaus, atėjo ir didžiosios pergalės.

Pasaulio čempionatui O.Procas rengiasi su savo dabartiniu treneriu Ričardu Poška. Pasirengimas vyksta sklandžiai, svarbiausia išvengti traumų, kurios yra neatsiejama šio kovos meno dalis. Treniruotės, likus iki pasaulio čempionato kelioms savaitėms, yra pakankamai intensyvios. Pagrindas ištvermei padėtas jau anksčiau, dabar stengiamasi pridėti greičio, gludinti kovos techniką.

O.Proco treniruočių partneriai – įvairiomis savybėmis pasižymintys kovotojai. Pasak Oresto, mokytis galima iš visų. Mažesnio ūgio ir lengvesni karatistai yra greitesni, tad su tokiais partneriais jis dirba greičiui. Su aukštesniu ir sunkesniu gali ugdyti jėgos savybes. „Vienų stipresnės rankos, kitų – kojos, treti pasižymi ištverme. Tad sparingo partnerius ir renkuosi pagal tai, ką reikia tą dieną treniruotėje šlifuoti“, - pasakoja savo kasdienybę O.Procas, pridūręs, kad tokios treniruotės neretai būna sunkesnės nei kovos varžybose.

Dar vienas sunkus išbandymas, kurį tenka išlaikyti beveik prieš kiekvienas varžybas, - tai svorio metimas. Nors svorį mesti jam tenka nuo 15 metų, sportininkas pripažįsta, kad šįkart reikia numesti kaip niekada daug kilogramų. Laikytis griežtos dietos taip sunkiai sportuojant yra nelengva ir reikalauja daug valios pastangų. Tačiau geležinė valia būdinga visiems kiokušin karatė kovos meno meistrams. Be jos neįmanoma laimėti didžiųjų pergalių.



Stiprioji pusė – smūgiai rankomis

Orestas maksimalistas – jam pasaulio čempionate geras rezultatas būtų aukso medalis. O jeigu siekdamas maksimumo pasieks minimumą – laimės kitos spalvos medalį – ir tai bus didelis laimėjimas visai Lietuvai.

Jis yra vienas tų kovotojų, kuris iš anksto neanalizuoja varžovų taktikos. „Tai darau tik varžybose, nes tada geriausiai matosi, kaip varžovas pasirengęs, kokius smūgius akcentuoja ir pan. Be to, geriausieji kovotojai stengiasi kiekvienose varžybose pateikti vis ką nors naujo, tad analizuoti jų senas kovas nematau prasmės. O naujausių japonų kovų internete nelabai ir pamatysi – man atrodo, kad jie specialiai jų nerodo“, - sako Orestas.

Būsimi varžovai jau žinomi, tačiau O.Procas nežino, su kuo teks kautis pirmuose ratuose. „Kai tik paskelbė burtų rezultatus, buvau užmetęs akį, su kuo teks kovoti, bet tuoj pat ir užmiršau, - juokiasi kovotojas. - Niekada nežiūriu, su kuo reikės pirmiausia susikauti. Ir prasidėjus varžyboms nežiūriu „pulkų“.
Tai man įskiepijusi pirmoji trenerė Vilija Korsakovienė. Tiesiog per apšilimą prieš kovą ji ateidavo ir pasakydavo, kaip kovoja mano būsimas priešininkas. Aišku, didesnė dalis karatistų elgiasi kitaip, analizuoja varžovus, bet aš nematau reikalo iš anksto kurstyti emocijų. Išeisiu ant tatamio ir viskas bus aišku.“

Oresto stiprioji pusė – smūgiai rankomis, jis mėgsta artimą kovą. Todėl jam neparankiausi daug ant tatamio judantys kovotojai. „Man geriau sekasi kovoti su labiau statiškais varžovais. Nepatinka tie „strakaliojantys“ karatistai, kuriuos reikia nuolat vaikytis ant tatamio. Bet treniruotėse stengiamės taisyti šias bėdas“, - dalijasi mintimis sportininkas.

Varžovų taktikos neanalizuoja

Vaikystėje Japonijos kovotojai Orestui atrodė kaip dievai. Ir dabar jis supranta, kad šio kovos meno pradininkai japonai turi daug privalumų, daug geriau nei europiečiai sugeba išnaudoti savo stipriąsias puses. Tuos technikos elementus, kuriuos yra iki tobulumo nugludinę, japonai ir per varžybas sugeba išnaudoti maksimaliai. Ne paslaptis, kad esant lygiai kovai neretai ir teisėjų simpatijos krypsta į japonų pusę.

Tačiau pasaulio čempionate Vilniuje ne silpnesni už japonus, O.Proco teigimu, bus ir stipriausieji Europos karatistai. „Net nežinau, kiek mano svorio kategorijoje bus Japonijos kovotojų, tačiau aišku tai, kad su europiečiais kovoti tikrai nebus lengviau“, - tikina Europos čempionas.

Visus savo svorio kategorijos varžovus iš Europos O.Procas sako žinąs „iki skausmo“ ir neabejoja, kad ir kovos su jais bus labai sunkios, nes visi yra panašaus pajėgumo ir šiame sporte pergalę gali lemti net menką sekundės dalį prarastas budrumas. Jo įsitikinimu, kovojant dėl pergalės ne mažesnę įtaką už fizinį pasirengimą turės ir sportininko dvasios stiprybė, valia.

Ar lietuviams padės namų sienos, Orestas sako, kad vienareikšmiai atsakyti sunku. Vieniems gal padės, kitiems galbūt jaudulys dėl to tik stipresnis bus, juk stebės artimieji, draugai. „Vis dėlto tikiuosi, kad palaikymas, kurio labai tikiuosi Vilniuje, tikrai suteiks papildomų jėgų ir uždegs kovai“, - viliasi kovotojas. Pasaulio čempionatas bus maksimalus kovotojo fizinių ir dvasinių jėgų išbandymas – iki finalo nukeliavusiems sportininkams teks išlaikyti penkias kovas, kurios vyks pagal pilno kontakto taisykles.

Europos kiokušin karatė čempiono titulai, laimėti ir jaunių, ir vyrų varžybose, Orestui kol kas patys brangiausi. O įsimintinų kovų jau buvo ne viena ir ne dvi. Įspūdingas buvo Europos čempionato finalas su švedu Jimmiu Collinu, kurį O.Procas laimėjo technišku, nors ir ne pačiu stipriausiu smūgiu. Tačiau geriausia kova, tikisi jis, dar laukia ateityje. Galbūt ją išvysime artėjančiame pasaulio čempionate Vilniuje.