Buvusio auklėtinio greitis trenerio nenustebino

Sprinteris Martynas Jurgilas praėjusią savaitę pakartojo dar 1992 m. Kastyčio Klimo pasiektą 100 m bėgimo Lietuvos rekordą. Distanciją per 10,33 sekundės 22 metų Kanzaso universitete studijuojantis M.Jurgilas įveikė prestižiniame NCAA „Big 12“ studentų konferencijos lengvosios atletikos čempionate JAV.
 

Sportininką Kaune išugdęs treneris Aleksas Stanislovaitis teigia, jog šis rezultatas nėra sensacingas. „10,33 sekundės – tikrai aukštas rezultatas, tačiau tai, kad Martynas gali taip prabėgti, nėra jokia sensacija ar netikėtumas. Tai dėsningas rezultatas“, - komentavo A.Stanislovaitis.
 

LĖMĖ ORO SĄLYGOS

Vis dėlto, treneris pabrėžė, kad prie rezultato smarkiai prisidėjo ir oro sąlygos, kurios bėgimo metu buvo išties puikios - vėjas Martynui pūtė į nugarą.
 

„Būna visą sezoną sportininkai prabėgioja ir sulaukia tik priešinių vėjai. Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Lietuvos universiados finalininkai bėgo esant -2 m/s priešiniam vėjui, tuo tarpu iš keturių penkių Martyno startų Amerikoje, kiek stebėjau, visi buvo pavėjui. Šį sezoną jam dar neteko bėgti prieš vėją. Kai  +1,4, +1,7 ar +1,9 m/s vėjas pučia į nugarą, galima išties greitai bėgti“, - kalbėjo bene didžiausią autoritetą turintis Lietuvos lengvosios atletikos treneris.
 

A.Stanislovaitis vaizdžiai paaiškina, ką sprinte reiškia bėgti prieš, pavyzdžiui, 2 m/s greičio vėją – tai tas pats, kas bėgti nešantis papildomą 2 kg svarmenį. Ne tik sprinteriai, bet ir kiti lengvaatlečiai, pavyzdžiui, disko metikai mėgsta rinktis varžybas JAV, kur palankios oro sąlygos leidžia pasiekti geresnius asmeninius rezultatus. Beje, tam, kad sprinto rezultatas būtų oficialiai įteisintas, vėjas, pučiantis į nugarą, negali būti stipresnis nei 2 m/s.


 

PASIRUOŠĘS BUVO DAR PERNAI

A.Stanislovaitis priminė skandalą, kilusį praėjusią vasarą per Lietuvos universiadą, kai vyrų 100 m finalinio bėgimo metu sugedo laiką fiksuojantys elektroniniai prietaisai. Buvo spėliojama, kad taip nebuvo užfiksuotas šalies rekordas, mat įvairūs skaičiavimai, pasak A.Stanislovaičio, rodė, kad tąsyk M.Jurgilas bėgo 10,24 sek. tempu.
 

Vėliau M.Jurgilas pasiekė 10,41 sek. laiką, kuris iki šios gegužės oficialiai laikytas asmeniniu sportininko rekordu. „Jei tuomet būtų buvę tokios oro sąlygos kaip Amerikoje, jau tada būtų prabėgęs tam pačiam rezultatui. Taigi gerinti Lietuvos rekordą Martynas buvo pasiruošęs dar praėjusią vasarą“, - teigė A.Stanislovaitis.
 

SU AUKLĖTINIU NEBENDRAUJA

Primename, kad A.Stanislovaičio ir M.Jurgilo keliai labai netikėtai išsiskyrė šių metų sausį, kai neperspėjęs trenerio sportininkas išvyko į JAV. Elektroninę žinutę, kuria Martynas pranešė jau esąs už Atlanto, A.Stanislovaitis rado pirmadienio rytą atėjęs į darbą. Treneriui tai buvo tarsi dūris į nugarą, mat penktadienio treniruotėje su auklėtiniu išsiskyrė lyg niekur nieko.
 

“Nė vienam nesakysiu – važiuok nevažiuok. Kiekvienas pats turi apsispręsti, tačiau skirtumas, kaip išvažiuoja. Kai vieną dieną tau spaudžia ranką ir sako „pasimatysime kitoje treniruotėje“, o kitą dieną išvyksta, kai tu žmogui atiduodi visas jėgas, o jis tau nesugeba į akis pasakyti, kad išvažiuoja – nežinau, kaip tai vertinti. Vyrai taip nesielgia“, - tuomet kalbėjo A.Stanislovaitis.
 

Nuo to laiko treneris su auklėtiniu, kurį atvedė į didįjį sportą, nebendrauja – iš M.Jurgilo A.Stanislovaitis nesulaukia nei žinučių, nei skambučių.
 

ĮDIRBIS – LIETUVOJE

M.Jurgilas yra sakęs, kad treniruojantis Lietuvoje jam stigo medicininės priežiūros. A.Stanislovaitį stebino tokios kalbos ir, pasak trenerio, dabartiniai rezultatai tik įrodo, kad Lietuvoje buvo dirbama teisinga kryptimi, mat pakartotas Lietuvos rekordas – ne tik paskutinių mėnesių, bet ir pastarųjų metų rezultatas.
 

„Sakė, kad išvyko traumuotas, kad jam reikės laiko atsigauti, o nepraėjo mėnuo – jau startavo 60 m bėgime. Vadinasi, toks tas traumavimas... Dabar - rekordas. Reikia tik džiaugtis. Manau, tai tik įrodo, jog buvo dirbama kryptingai, neforsuojant, nes jeigu jis Lietuvoje, kaip pats sakė, būtų išsunktas, tokių rezultatų dabar nerodytų“.
 

BUS NE TIK PAKARTOTAS, BET IR PAGERINTAS

A.Stanislovaitis neabejoja, kad jau artimiausiu metu galima laukti ne tik K.Klimo rekordo pakartojimo, bet ir pagerinimo. Bet galima laukti ne vien iš Martyno Jurgilo, priduria treneris.
 

Rytis Sakalauskas šį sezoną jau pagerino asmeninį rezultatą 200 m distancijoje. Lietuvos universiadoje, beje, taip pat bėgdamas prieš vėją, 200 m jam pavyko įveikti per 21,03 sek. Pernai, prieš pasiekdamas asmeninį rekordą 100 m bėgime (10,38 sek.), 200 m R.Sakalauskas buvo nubėgęs per 21,07 sek.
 

Taigi užsimezgė savotiška dvikova, kuris iš sprinterių – Martynas Jurgilas ar Rytis Sakalauskas – pirmasis pagerins Lietuvos rekordą. A.Stanislovaitis džiaugiasi: „Kuo tokių dvikovų daugiau, tuo Lietuvos lengvajai atletikai geriau“.
 

Be to, auga ir kiti sprinteriai. Pernai pasaulio universiadoje ir Europos jaunimo U-23 čempionate Lietuvos rinktinė 4x100 estafetėje vertėsi be traumuoto M.Jurgilo, tačiau pirmą kartą šalies istorijoje „išbėgo“ iš 40 sekundžių. "Pridėję Jurgilo laiką, praktiškai būtume iškovoję medalius. Gaila, bet dėl traumos jis negalėjo padėti komandai. Kita vertus, šiuo metu auga 5-6 sprinteriai, kurių pagalba komanda pajėgi ne tik pagerinti Lietuvos rekordą, bet ir įvykdyti pasaulio čempionato ar olimpinių žaidynių normatyvą“, - teigė A.Stanislovaitis.