Į mokyklą - iš teisininko kabineto

Vilniuje per ketvirtą kartą iš eilės surengtas Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos taurės varžybas rungtyniavo 289 jaunieji sportininkai iš Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos.  Pasiekti 9 varžybų rekordai, o gerai startavę Vilniaus lengvaatlečiai užėmė 7 pirmąsias, 5 antrąsias  ir 10 trečių vietų.
 

Dvi pirmąsias vietas iškovojo 14-mečiai alytiškė Agnė Pacevičiūtė (60 m bėgimas – 8,08 ir 200 m bėgimas – 26,80) ir vilnietis Ernestas Kolenda (200 m – 24,17) ir mišri estafetė 4x200 m – 1:44,13). 
 

Kas jums padėjo surengti šias Lengvosios atletikos mokyklos tarptautines varžybas?,-  paklausėme mokyklos direktoriaus, 36 metų Mariaus Jukonio.
Varžybas praktiškai surengėme rėmėjų lėšomis. Labai daug padėjo Vilniaus lengvosios atletikos federacijos rinkodaros direktorius Algirdas Maldūnas. Pasigaminome medalius, stipriausieji buvo apdovanoti prizais. Varžybas rengėme tomis valandomis, kai maniežą buvome išsinuomavę treniruotėms, todėl už jį papildomai nereikėjo mokėti.
 

Kokias tradicijas mokykla dar puoselėja?

Kasmet renkame geriausių mokyklos lengvaatlečių dešimtuką. 2012 m geriausiu lengvaatlečiu buvo  pripažintas Virgilijus Alekna. Rengiame daug įvairiausių varžybų. Mūsų mokyklą šiuo metu lanko 359 tarifikuoti lengvaatlečiai, nuo pačių mažiausiųjų iki suaugusiųjų. Juos ugdo 23 treneriai. Vilniaus miesto savivaldybė mums skiria pinigų žiemą nuomotis lengvosios atletikos maniežą, o vasarą - „Vingio“stadioną.
 

Ar mokyklai pakanka tų pinigų, kuriuos skiria miesto savivaldybė?

Jų galėtų būti ir daugiau. Kaip aš sakau, duoda automobilį su ratais, bet be padangų. Važiuojame, bet labai sunkiai. Savivaldybė mums skiria apie 800 tūkst. Lt trenerių darbo užmokesčiui, 90 tūkst. Lt - bazių nuomai ir apie 20 tūkst. Lt - mokomajam sportiniam darbui. Už papildomą ugdymą iš vaikų kiekvieną mėnesį renkame 15 Lt. mokestį ir susitaupome pinigėlių išvykti į varžybas bei jas surengti.
 

Kiek tų pinigėlių susirenkame, tiek ir turime. Savivaldybė papildomai pinigų mums neskiria. Praėjusiais metais mums buvo žadėta papildomai skirti 20 tūkt. Lt, bet ... Šiais metais finansavimo dar negavome. Savivaldybei teikiame ir įvairius projektus vasaros stovykloms, tarptautinėms varžyboms, tačiau ji dar nenusprendė, kuriuos projektus finansuoti.
 

Teikėme projektus ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui tarptautinėms varžyboms surengti, įsigyti įrangai, tačiau negavome nė lito. Iš viso praėjusiais metais teikėme penkis projektus, tačiau visi nesusilaukė atgarsio.
 

Kovo 1 d. sukako lygiai metai, kai vadovaujate Vilniaus lengvosios atletikos mokyklai, ar nekyla noras ją palikti?

Buvo visokių minčių, bet sporte aš nuo šešerių metų, buvau dziudo imtynininkas, sporto meistras,  daugkartinis Lietuvos čempionas, rinktinės narys, todėl žinau, kad visą laiką gerai nebūna, todėl kantriai dirbu toliau. Viliuosi, kad ateis gereni laikai, ir mūsų mokyklai pavyks išugdyti gerokai daugiau puikių lengvaatlečių. 
 

Ar nebuvo sunku iš dziudo persikvalifikuoti į lengvąją atletiką?

Su dziudo atsisveikinau 2002 metais, kai rengiausi pasaulio čempionatui Japonijoje ir gavau traumą. Maniau, kad bus sunkaiu iš dziudo pereiti į lengvąją atletiką, tačiau persikvalfifikavau gana sėkmingai. Lengvoji atletika – visų sporto šakų sudedamoji dalis. Baigiau Kūno kultūros akademiją ir Vilniaus universitetą, kur studijavau teisę. Po studijų dirbau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo padėjėju,  Seimo nario padėjėju, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ referentu, Kūno kultūros ir sporto departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausiuoju specialistu.
 

Dabar gilinuosi į lengvąją atletiką, darbas gana įdomus, daug veiklos.

Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos taurės varžybų rezultatai.