Dviratininkas jau atprato nuo Lietuvos šalčių

Kvėdarniškis Ramūnas Navardauskas, atstovaujantis „Garmin-Sharp-Barracuda“ komandai, gruodžio pabaigoje tiktai pusantros paros buvo parvažiavęs į namus – pasimatė su tėvais, Vilniuje pasitikrino sveikatą ir dalyvavo 2012 metų Lietuvos dviratininkų vakare „Karolinos“ viešbučio restorane. Į Vilnių važiavo su Šilalės rajono meru Jonu Gudausku, su kuriuo dviratininkas karts nuo karto susitinka – mat pas Ramūno trenerį Kęstutį Česaitį dviračių pratybas lanko ir mero sūnus 16-metis Mantas.

„Mūsų meras labai paprastas, mandagus žmogus, su juo visada malonu susitikti ir pabendrauti. Jis nuolat pasiteirauja apie mano tėvus, brolį, kontaktus, o aš pasidomiu, kaip sekasi lenktyniauti jo sūnui. Jaunystėje meras irgi sportavo, buvo bėgikas. Mero neprašau, kad mane paremtų, esu profesionalas, užsidirbu pinigų. Man svarbiausia, kad mano kraštiečiai padėtų jauniems dviratininkas, kurie pradeda savo sportinį kelią ir jiems būna ypač sunku.

Vyresnieji patys kaip nors sukasi, tarkime, manimi rūpinasi Lietuvos dviračių sporto federacija ir jos generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis. Man malonu, kad jie mus, dviratininkus, prisimena, pakviečia į Lietuvoje organizuojamus renginius “, - sako R. Navardauskas.

Ramūnai, kaip rengiesi naujam sezonui?- paklausėme geriausio 2012 m. Lietuvos dviratininko.
Amerikoje ir Ispanijoje, o vasario mėnesį prasidės pirmosios varžybos, kurių trasa nusidrieks tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Po to – lenktynės Portugalijoje, Belgijoje, o kovo mėnesį – Italijoje, vėl Belgijoje.

Praėjusiame sezone pirmosios varžybos kovo mėnesį man susiklostė nesėkmingai – per lenktynes Paryžius–Rubė nugriuvau. Tikiuosi, kad 2013 metais viskas vyks laimingai.

Sezoną anksti pradedate ir vėlai baigiate, ar sunku išlaikyti gerą sportinę formą?
Nelengva. Toks mūsų sportas, dviračio pedalus miname ištisus metus. Dabar iki balandžio mėnesio intensyviau pasportuosime, po to kažkiek pailsėsime ir vėl rengsimės naujoms varžyboms. Norėčiau dalyvauti savo antrosiose „Tour de France“ daugiadienėse lenktynėse, per jas yra puiki proga atkreipti į save dėmesį. Tos pragariškos lenktynės yra didžiulė meistriškumo mokykla.



Iš šiltų kraštų patekai į šaltoką lietuvišką žiemą. Kaip jauteisi?
Nuo tokių žiemų ir šalčių jau esu atpratęs. Tačiau mums kartais tenka lenktyniauti sningant, turime būti pasirengę bet kokiam orui.

Kokias viltis sieji su naujuoju sezonu?
Noriu pasirodyti kuo geriau, gal per kokias svarbias varžybas, kaip ir šiemet, „Garmin-Sharp-Barracuda“ vadovai leis ir man pasireikšti. Norėčiau, kad taip būtų jau sezono pradžioje.

Ar norėtum pakartoti savo triumfą per „Giro d‘ Italia“ daugiadienes lenktynes, kuriose kelis etapus važiavai su lyderio marškineliais?
Žinoma, būtų malonu, tačiau dviratininkų yra daug, kiekvienas svajoja apie tokias triumfo akimirkas. Per tokio rango varžybas patekti tarp pirmųjų yra labai sudėtinga. Džiaugčiausi, jeigu nors viename etape pasižymėtų mano komandos draugas arba visa komanda. Man nėra jokio skirtumo, kas laimi lenktynes, svarbu, kad tai būtų mūsų komandos dviratininkas. Nors pergalė yra įskaitoma vienam, tačiau dviračių sportas yra komandinis.Padėti komandos draugui nugalėti – irgi labai malonu.

Gal jau galvoji sukurti šeimą?
Dviratininkai šeimas dažniausiai sukuria, sulaukę 30 ir daugiau metų. Man sausio 30 d. sukaks 25-eri, laiko dar turiu. Jau pusantrų metų draugauju su dviratininke Gabriele Jankute, kuri irgi dabar treniruojasi Ispanijoje, susirado klubą. Ji – mano kraštietė, abu treniravomės pas tą patį trenerį – Kęstutį Česaitį. Kai dabar abu aktyviai sportuojame, apie bendrą gyvenimą nėra laiko galvoti.

Gabrielė iš pradžių specializavosi treke, tačiau dabar bando laimę plente. Jai dar tiktai 19 metų, kur jai geriau seksis, bus matyti ateityje. Treke tobulėti yra sunkiau, nes vyksta mažiau varžybų. Dauguma pasaulio dviratininkų, ypač trekininkų, dalyvauja ir plento varžybose. Gabrielė praėjusiais metais dalyvavo keliose plento varžybose Belgijoje ir visai gerai pasirodė. Manau, kad ji gali pasiekti gerų rezultatų ir plente, ir treke.