Teks gerokai plėsti tribūnas

Lietuvos tinklinio federacijai (LTF) antrą kartą patikėta teisė surengti Senojo žemyno paplūdimio tinklinio jaunimo pirmenybes. Pernai Vilniuje vyko aštuoniolikmečių čempionatas, tuo tarpu kitą vasarą į šalies sostinę rinksis dvejais metais vyresni tinklininkai. Varžybų organizatoriai jau dabar laužo galvas, kaip išplėsti prie Baltojo tilto įsikūrusio aikštyno tribūnas, kadangi laukia rekordinio žiūrovų antplūdžio.

Grąžino skolas

Preliminariai Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionatą ketinama surengti kitų metų rugpjūčio 8-13 dienomis, jame turėtų dalyvauti po 32-i vaikinų bei merginų komandas.

Organizuoti šias pirmenybes pageidavo ir Lenkija, Vokietija, Austrija, Olandija. LTF prezidentas Marius Vasiliauskas įsitikinęs, kad Lietuvos kandidatūrą Europos tinklinio konfederacija (CEV) pasirinko norėdama grąžinti skolą už šiuos metus.

CEV vadovai neformaliai Lietuvai buvo pažadėję leisti čempionatą priimti šiemet, bet paskutinę akimirką turnyrą lietuviams iš po nosies nudžiovė austrai.

„CEV mato, jog mūsų šalyje dabar vyksta kažkas, ko anksčiau nebuvo. Jie nori, kad tinklinis būtų žaidžiamas Lietuvoje, kad plėstųsi jo geografija. Ir pačiam Vilniui gerai, kad visa Europa matys ir skaitys apie šias varžybas“, – sakė M. Vasiliauskas.

Tribūnas reikia didinti keliagubai

Pernai Vilniuje vykusio Europos jaunių (iki 18 metų) čempionato merginų varžybas laimėjo lietuvės Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė, o šią vasarą aikštyne prie Baltojo tilto buvo surengtas Rytų Europos moterų paplūdimio tinklinio čempionatas.

Tačiau organizatoriai neabejoja, kad dvidešimtmečių pirmenybėms esamos infrastruktūros nepakaks, o svarbiausia užduotis bus išplėsti centrinės aikštės tribūnas. Dabar jos talpina maždaug 650 žiūrovų.

„Pagal CEV reikalavimus, tribūnose turi būti mažiausiai tūkstantis vietų, bet man atrodo, kad lengvai užpildytume ir 2 tūkst. vietų tribūnas. Problema tik ta, kad Neries pakrantėje trūksta erdvės, todėl architektams reikėtų pasitelkti išmonę ieškant išeičių, kaip rekonstruoti tribūnas“, – svarstė M. Vasiliauskas, pasak kurio, stebėti varžybas publika galės nemokamai.



LTF skaičiavimu, čempionato organizavimas kainuos maždaug 300-400 tūkst. litų, kuriuos tikimasi surinkti iš rėmėjų, Vilniaus savivaldybės, ketinama kreiptis finansinės pagalbos ir į Kūno kultūros ir sporto departamentą.

Sėkmingai surengusi varžybas, LTF taip pat gautų 15 tūkst. eurų (apie 50 tūkst. litų) išmoką iš CEV.

Skausmas nugaroje nepaleidžia

Lietuvai Europos jaunimo čempionate galės atstovauti dvi merginų ir dvi vaikinų poros. Didžiausios viltys ir vėl siejamos su M. Povilaitytės iš Tytuvėnų ir klaipėdietės I. Dumbauskaitės duetu.

Šiemet lietuvės laimėjo pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionatą bei Europos jaunimo pirmenybių bronzos medalius, o pernai Vilniuje iškovojo Europos jaunių (iki 18 metų) čempionių titulą.

Rugpjūčio pabaigoje praėjusį sezoną užbaigusios merginos, kurias treniruoja M. Vasiliauskas ir Tadas Donėla, šiuo metu sostinėje prakaituoja bendro fizinio pasirengimo treniruotėse, o nuo sausio ketina pradėti sportuoti su kamuoliu.

Tinklininkių pasirengimą temdo tik neatlyžtantys M. Povilaitytės nugaros skausmai, dėl kurių lietuvių pora buvo priversta anksčiau laiko pasitraukti iš paskutinių praėjusio sezono varžybų – Rytų Europos čempionato.

„Nugarai gavus didesnį krūvį, vėl ima skaudėti“, – skundėsi M. Povilaitytė.

Pasak M. Vasiliausko, jo auklėtinei reikia tik dar šiek tiek laiko atsigauti po stiprių nugaros raumens spazmų, užklupusių sportininkę varžybų metu praėjusią vasarą. LTF prezidentas ir treneris tikino, kad pagrindo nerimauti nėra, o treniruočių krūviai, kuriuos patiria tinklininkės, nėra per dideli.

„Treniruočių procesas nėra sunkus – mes mokiname, o ne kankiname“, – pabrėžė M. Vasiliauskas.

Kitą sezoną M. Povilaitytė ir I. Dumbauskaitė taip pat planuoja startuoti paaulio (iki 21 metų) ir Europos (iki 23 metų) jaunimo čempionatuose bei kai kuriuose pasaulio taurės varžybų etapuose.