Medalių ir monetų kolekcininkė

Dviratininkė Aušrinė Trebaitė neslepia – ji niekada nepamirš atrankos į Londono olimpines žaidynes. Kai, atrodė, kelialapis į išsvajotą olimpiadą – ranka pasiekiamas, lietuvę sustabdė trauma.

Panevėžyje vykusiame Europos dviračių treko čempionate 24 metų panevėžietė įrodė, kad buvo verta varžytis olimpiniame Londone.

Viena labiausiai tituluotų Lietuvos treko dviratininkių tapo Europos dviračių treko čempione 3 km komandinėse persekiojimo lenktynėse ir dviračių daugiakovės rungties vicečempione.

Nepatekai į Londono olimpines žaidynes, tačiau sėkmingai pasirodei per Europos čempionatą Panevėžyje – tapai čempione ir vicečempione. Tad kaip vertini 2012 m. sezoną?
Metai gal ir nebuvo labai geri, tačiau visas nuoskaudas nuplovė Europos čempionatas. Niekada neužmiršiu atrankos į Londono olimpines žaidynes. Tas olimpinis kelialapis man buvo ranka pasiekiamas. Tačiau ypač nesėkmingai susiklostė pasaulio čempionatas Melburne.

Per 3 km komandines persekiojimo lenktynes pažeidėme varžybų taisykles ir buvome diskvalifikuotos, o per daugiakovės antrą rungtį – taškų lenktynes – kritau, susilaužiau raktikaulį ir atsidūriau ligoninėje. Labai išgyvenau, kad negalėjau dalyvauti savo pirmosiose olimpinėse žaidynėse. Net kilo minčių mesti dviračių sportą. Tačiau vis dėlto radau jėgų toliau treniruotis ir rengtis Europos čempionatui Panevėžyje. Namų sienos man padėjo. Vis dėlto net negalėjau ilgiau pasidžiaugti pergale, nes lapkričio viduryje laukė Pasaulio taurės varžybos. Joms intensyviai reikėjo rengtis.

Tapai 3 km asmeninių persekiojimo lenktynių čempione, o sidabro medalį pelnei daugiakovės varžybose. Kuriai rungčiai teiki pirmenybę?
Abi rungtys man svarbios, abi vienodai mėgstu.

Kiek metų treniruojiesi dviračių treke?
Dviračių sportas – mano pirmoji sporto šaka, atrodo, 2000-aisiais lankyti dviračių pratybas prikalbino mano antros eilės pusseserė dviratininkė Modesta Vžesniauskaitė. Ši sporto šaka man iš karto patiko. Kai treke buvo pradėta rungtyniauti 3 km komandinėse persekiojimo lenktynėse, mūsų komandoje buvo Svetlana Pauliukaitė ir Vilija Sereikaitė. Trūko trečios dviratininkės, ir treneris Antanas Jakimavičius, prisiminęs mane, pasiūlė pabandyti. Sutikau.

Tau kartais nepasiseka per svarbius metų startus – nukrenti ir pasitrauki iš kovos. Ar tai atsitinka dėl tavo pačios, ar varžovių klaidų?
Nežinau, visaip būna. Tikrai ne specialiai pati nugriūnu, tai paprasčiausias atsitiktinumas. Tačiau kitąkart startuodama baimės jokios nejaučiu, nors prieš kiekvienas varžybas – ar tai būtų pasaulio čempionatas, ar kito rango varžybos – visada jaudinuosi. Kad mažiau jaudinčiausi, imu knygą į rankas arba stengiuosi pasižiūrėti kokį nors filmą.

Jeigu varžybos vyksta kur nors užsienyje, jų išvakarėse nemėgstu vaikštinėti po miestą, o stengiuosi gerai pailsėti, susikaupti. Pasižvalgyti po miestą išeinu, pasibaigus varžyboms.

Lenktyniauji plente ir treke. Kur smagiau?
Ir trekas, ir plentas – labai sunkūs. Smagiau būna treke, čia daugiau emocijų. Praėjusiais metais per Europos čempionatą debiutavau daugiakovės varžybose. Čia jėgas bandė ir V. Sereikaitė, tačiau jai labai sunki pasirodė grupinių lenktynių rungtis. Kai Vilija nutarė nerungtyniauti daugiakovės varžybose, treneris pasiūlė man užimti jos vietą.

Iš pradžių važiavau ne taip, kaip reikia, o dabar mano teorinės žinios – jau visai kitokios. Kiekvienoje rungtyje jaučiuosi vis tvirčiau, nors šiaip jau daugiakovė – labai sunki, tai šešių rungčių varžybos.

Daugiakovė man ypač patinka tada, kai gerai jaučiuosi. O kai prastai – šios varžybos man nemielos. Jose esu dar naujokė, per Europos čempionatą Panevėžyje tai buvo tik septintasis mano startas. Tačiau patirties man užtenka – esu bandžiusi jėgas grupinėse ir asmeninėse persekiojimo lenktynėse, skrečo varžybose.

Per Europos čempionatą puikiai rungtyniavai antrą dieną, ar taip būna visada?
Ne, ne visada. Daugiakovės varžybose neturiu pačios mėgstamiausios ir nemėgstamiausios rungties. Gal labiausiai patinka vieno rato varžybos, nes reikia važiuoti... tik vieną ratą. Varžybose labai mėgstu dalyvauti, vienos jų man būna svarbios, o kitos – daugiau treniruočių pobūdžio.

Jaunimas jau galvoja apie Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, o tu?
Kartais pagalvoju, bet jokių tikslų neturiu, nes dar neaišku, kokia bus olimpinių žaidynių programa.

Nieko nežinome apie tavo asmeninį gyvenimą...
Gyvenu bendrabutyje, studijuoju Lietuvos edukologijos universitete. Mėgėjiškai kolekcionuoju užsienio šalių pinigus, monetas. Renku visokias, kokias tik įdomesnes pamatau. Monetų kolekciją ir savo apdovanojimus laikau tėvų namuose, o kai kuriuos – ir bendrabutyje.

Jaunystėje mėgėjiškai sportavo mano tėvelis. Kai vyksta dviračių varžybos, tarp žiūrovų dažnai būna ir mano tėvai. Jie labai džiaugėsi mano sėkmingu pasirodymu Europos čempionate. Dar turiu brolį, tačiau jis nesportuoja.

Kaip ir visos merginos, mėgstu gražiai rengtis. Dviračių sportas atima daug laiko, retai tenka nueiti į koncertus. Nemažą dėmesį skiriu mitybai, tam tikru laiku valgau konkretų maistą. Jam nesu išranki, bet man maistas turi būti šviežias ir kokybiškas.

Koks tavo pagrindinis siekiamas tikslas?
Tikslų turiu daug, tačiau pagrindinio nėra. Dviračių sportas nuolat keičiasi – tarkime, per Pekino olimpines žaidynes daugiakovės varžybų net nebuvo programoje. Tačiau niekas negali pasakyti, ar jos bus įtrauktos į Rio de Žaneiro olimpiadą.

Ar yra dviratininkė, į kurią norėtum lygiuotis?
Ne, nėra.

Ar kitąmet dalyvausi ir plento, ir treko varžybose?
Plento varžybose dalyvauju retai, išskyrus Lietuvos čempionatą ar kokias nors varžybas Latvijoje, Lenkijoje. Kitose plento varžybose nedalyvauju. Būsiu dažnesnė treko viešnia.

* * *

Įspūdinga titulų kolekcija
Aušrinė Trebaitė (g. 1988 m. spalio 18 d. Panevėžyje) baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą. Dabar – Lietuvos edukologijos universiteto penkto kurso studentė. 2005 m. – Europos plento jaunių atskiro starto lenktynių vicečempionė, 2007–2009 m. – Lietuvos plento suaugusiųjų čempionato bronzos medalininkė, 2009 m. – Europos (iki 23 m.) dviračių treko čempionato asmeninių persekiojimo lenktynių bronzos laimėtoja, 2010 m. – Europos čempionato 3 km komandinių persekiojimo lenktynių vicečempionė ir čempionato (iki 23 m.) moterų lenktynių bronzos medalio laimėtoja.

2010 m. – Pasaulio dviračių treko taurės varžybų dviejų aukso medalių laimėtoja: sidabrą iškovojo skrečo ir bronzą – 3 km komandinėse persekiojimo lenktynėse. 2010 ir 2011 m. – Lietuvos plento dviračių čempionė, 2010 m. – Europos 3 km komandinių persekiojimo lenktynių vicečempionė, 2011 m. – universiados komandinių lenktynių čempionė, 2012 m. – Europos dviračių treko čempionė 3 km komandinėse persekiojimo lenktynėse ir daugiakovės rungties vicečempionė.