Taurės - Kauno „Sixtai+“ ir Vilniaus „Tinklui“

Kaip ir praėjusiais metais, taures laimėjo  Kauno „Sixtos+“ moterų (Jovita Andreikevičienė, Jūratė Fedoravičienė, Audronė Jakupkienė, Narutė Lokienė, Edita Želvienė, Vilija Žukauskaitė, Asta Dzikaite, Vilė Mogenienė, Inga Domarkienė, Rasa Bliujienė ir Greta Šiušienė) ir Vilniaus „Tinklo“ vyrų  (Sergejus Martemjanovas, Stanislavas Babinskis, Ramūnas Bitinas, Darius Abromavičius, Ruslanas Kodis, Aleksandras Kulešovas, Arturas Nazarovas, Rolandas Gilys, Vladimiras Jesipenka, Saulius Misiukas, Arvydas Stikelis) vyrų komandos.

Antrąsias vietas užėmė Kauno technologijos universiteto moterų ir Raseinių „Norvelitos“ vyrų komandos, o trečiąsias – Klaipėdos universiteto moterų ir Kauno „KTU-Mintonet“ vyrų komandos.

Vaikai džiaugasi mamų pergalėmis

Moterų varžybas penktą kartą iš eilės laimėjo Kauno „Sixta+“, kuriai sunkiausiai sekėsi pačią pirmą varžybų, kai tik po atkaklios kovos 3:2 (25:19,25:19, 24:26, 19:25, 15:9) nugalėjo „Šiaulius“. Šiaulietės buvo nusiteikusios labai kovingai, kai kurios žaidėjos netgi sakė, jog jos per kiekvieną partiją veteranėms leis surinkti tiktai po 15 taškų. Tačiau taip neatsitiko.  Kitas varžoves kaunietės nugalėjo po 3:0.

„Sixta+“ rungtynes stebėjo ir žaidėjų vaikai, kurie ypatingai džiaugėsi savo mamų pergalėmis.

„Per rungtynes su šiauliečiais mums ypač nesisekė padavimai, vien tiktai pirmą partiją nepadavėme net penkis kartus. Trečią partiją, kai rezultatas buvo24:24, ranka sudrebėjo ir man, komandos kapitonei. Nepadaviau kamuolio, ir partiją pralaimėjome 24:26. Prastai priiminėjome ir kamuolius“, - sakė Jovita Andreikevičienė.

Ši ilgametė žaidėja apgailestavo, kad dabar komandose nėra aukštų tinklininkių, kad tinklinis nebe toks, koks buvo ankstesniais metais. Kaunietės teigė, kad joms pergalę  nulėmė didesnė patirtis, savo laiku dauguma žaidėjų atstovavo Lietuvos rinktinei, o  Jūratė Nemanytė-Fedoravičienė žaidė Lenkijoje, o Audronė Bakšytė-Jakupkienė- Prancūzijoje.   

 Turnyre – vyriausi, bet kovingiausi 

Atkaklūs buvo ir vyrų susitikimai. Nė vienai komandai nepavyko išvengti pralaimėjimų. Be nesėkmių žengęs Vilniaus „Tinklas“ paskutinę dieną nebesurado jėgų ir po dramatiškos kovos 2:3 (25:23, 20:25, 22:25, 25:22, 14:16)  pralaimėjo raseiniškiams. Labai atkakliai vilniečiai pirmą dieną žaidė ir su nuolatiniais savo varžovais Klaipėdos „Omegos“ tinklininkais.

Tiesa, jie nugalėti 3:0, tačiau antrąją partiją vilniečiai buvo bepralaimintys 21:24, o ją laimėjo tiktai 32:30.

„Varžovai mums davė vieną šansą ir mes juo pasinaudojome. Lemiamu momentu tris kartus mes irgi buvome priekyje, galėjome lengviau laimėti, tačiau, kaip sakoma, kamuolys yra apvalus. Sunku pasakyti, kur mes, vyriausia amžiumi komanda, suradome jėgų. Šita partija „sulaužė“ uostamiesčio komandą“, - po rungtynių sakė šiemet  „Tinklo“ komandos kapitonu išrinktas Sergejus Martemjanovas.

Jis tinklinį žaidžia nuo 1983 metų. Tiesa,  buvo padaręs trejų metų pertrauką. Komandos kapitonas rodė puikų pavyzdį ir visas rungtynes su klaipėdiečiais žaidė be keitimų. Tiesa, didelis nuovargis darė savo, kartais jis nepaduodavo kamuolių, tačiau su dideliu azartu vadovavo komandos draugų žaidimui.

Kai vilniečiai antrus metus iš eilės laimėjo Mažąją „Sporto“ taurę, S. Martemjanovas negailėjo pagyrimų visiems komandos žaidėjams. „Tinklinis – komandinis žaidimas, vienas rungtynių nelaimėsi“, - teigė jis. Tačiau vieną tinklininką – „Lietuvos dujos“ filialo inžinierių Ramūną Bitiną, tinklinį žaidžiantį jau 28 metus, reikėtų išskirti. Jis ypač gražiai ir tiksliai apgaulingai permetinėdavo kamuolius. Kai Ramūnas  aktyviai sportavo ir su įvairiomis komandomis tapo Lietuvos čempionu, turėjo stuburo problemų, kurios jį ir dabar persekioja. Tačiau, nugalėdamas skausmą, sportininkas  stengiasi padėti komandos draugams".

„Esu komandos „juodadarbis“. Ypač patinka žaisti prie tinklo ir atitraukti varžovus nuo užtvaros. Žinau savo vietą aikštelėje ir darau savo darbą“, - sakė R. Bitinas.   



Kaune – Europos tinklinio čempionatas?

Buvo tokių, kurie įsivaizdavo, kad Kaune vyksta ne Mažosios „Sporto“ tinklinio taurės finalinės varžybos, o Europos čempionatas. Netgi vieniems iš šių varžybų organizatoriams – „Sporto“ redakcijai (ji varžybas rengia kartu su Lietuvos tinklinio federacija) nebuvo leista sekretoriate nusirašyti rezultatų ir komandų, kurios rungtyniavo aikštelėje, žaidėjų pavardžių.

Negana to, antrasis varžybų teisėjas, Lietuvos sporto universiteto antrakursis Lukas Tamulionis per rungtynes tarp Vilniaus „Tinklo“ ir Klaipėdos „Omegos“ vyrų komandų net neprileido prie sekretoriato nusirašyti žaidėjų pavardžių ir redakcijos žurnalistę paprašė išeiti iš salės bei rungtynes stebėti iš balkono.

„Po rungtynių mes jums viską pateiksime. Gausite visus rezultatus“, - sakė  teisėjas. Po rungtynių informacija taip nebuvo suteikta.

Iš bet kurio taško teisėjas neleido netgi fotografuoti ir paprašė vienintelį salėje esantį fotografą dirbti kitoje aikštelės pusėje.  

Antrasis rungtynių arbitras net nepanorėjo pasakyti savo pavardės, įžūliai atsikirsdamas, o kodėl ją turintis sakyti ir ta tema visiškai nenorintis kalbėti. Kad tai – pirmos klategorijos teisėjas Lukas Tamulionis, pasakė Mažosios „Sporto“ taurės finalinių varžybų vyr. teisėjas, LSU Sportinių žaidimų katedros dėstytojas Andrius Gavorka, teisėjavęs turnyre.

Tiesa, jis bandė neigti, kad yra Mažosios taurės vyr. varžybų teisėjas,  dokumentuose nėra to parašyta, nors Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Juozas Lapeika teigė, kad būtent jam patikėta atlikti tas pareigas. A.Gavorka bandė ginti L. Tamulionį, sakydamas, kad visą reikamą informaciją turėtų suteikti varžybų šeimininkės – KTU trenerės.

„Pagal tinklinio taisykles žurnalistai negali sėdėti prie žaidėjų suolelio ir fotografuoti. Taip būna per visus Europos ir pasaulio čempionatus“, - kalbėjo A. Gavorka. Taip, tai tiesa. Tačiau žurnalistams vietų salėje nebuvo.  O jeigu jau varžybų teisėjai Mažosios „Sporto“ taurės finalines varžybas sutapatina su Europos čempionatu, tai tada per rungtynes turėtų būti ir keturi linijų teisėjai (jų nebuvo nė vieno), sporto salė atitikti visus reikalavimus (penki metrai nuo sienos), suteiktos žurnalistams darbo vietos ir jiems pateikiama išsami informacija, o ir rungtynės turi prasidėti laiku.

Šeštadienį pirmosios rungtynės turėjo prasidėti 11 val., o tuo metu KTU ir „Šiaulių“ moterų komandos tiktai išbėgo į aikštelę mankštintis. Rungtynės vėlavo  pusvalandžiu. Pirmą dieną varžybos baigėsi prieš vidurnaktį. Antrą varžybų dieną Šiaulių tinklininkės net nežaidė rungtynių su Klaipėdos universitetu ir išvyko į namus ... 

„Tinklo“ kubo direktorė Dangė Gilienė negailėjo karčių žodžių teisėjui L.  Tamulioniui, kuris darė nemažai klaidų: „Tokie arbitrai neturi teisėjauti aukštesnio lygio varžybose, nes įneša daug painiavos."

Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius J. Lapeika šias varžybas patikėjo organizuoti Kaunui ir, kaip pats sakė, apsiriko. Šiame buvusiame tinklininkų mieste dabar net nėra Tinklinio federacijos ir vyrų komandos, kuri dalyvautų Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionate.

„Mūsų jaunimas įžūlus. Po varžybų su kauniečių teisėjais turėjau rimtą pokalbį, jiems sakiau, jog savęs neusireikšmintų ir skirtų, kad čia vyksta ne Europos čempionatas, o Lietuvos lygio varžybos, kur reikalavimai nėra tokie griežti. Tačiau tokių problemų iškyla tiktai Kaune, o kitur nebūna. Apskritai Lietuvoje tapo didelė tinklinio teisėjų problema, jų niekas nerengia“, - sakė LTF generalinis sekretorius Juozas Lapeika.