Pasaulio rekordus gerino ir lietuviai

Kartu vyks "EA Permit Meeting", Lietuvos taurės varžybos ir čempionatas. Kaip sako šių varžybų pagrindinis organizatorius, Lietuvos sportinio ėjimo asociacijos prezidentas Kastytis Pavilonis, iš visų lengvosios atletikos rungčių, kurios sudaro oficialių varžybų programą, sportinis ėjimas per visą jo gyvavimo laiką, yra daugiausia keitęsis. Keitėsi ėjimo technika, distancijos, teisėjavimas, bet visvien išliko pasaulyje pripažinta lengvosios atletikos rungtis.

Ėjimo, vėliau pradėtu vadinti sportiniu ėjimu, tėvynė yra Didžioji Britanija. Alytuje pirmosios varžybos įvyko 1974 m. ir  jose dalyvavo 19 ėjikų iš Alytaus, Birštono bei Druskininkų. Alytiškių varžybose gausėjo dalyvių, jos tapo labai populiarios ne tik Lietuvoje bet ir žinomos užsienyje – Alžyras ir Kazachstanas, Belgija ir Izraelis, Tadžikistanas ir Italija, Azerbaidžianas ir Švedija, Prancūzija ir Rusija, Graikija ir Serbija. 27 valstybių yra atsiuntę savo astovus.

Daugiausia sportininkų Dzūkijos sostinėje varžėsi 1988 m – 386 dalyviai, o norinčių buvo dar daugiau, bet nebuvo kur apgyvendinti. Alytiškiai vieni pirmųjų sujungė sportą su kultūra, bene pirmieji Rytų Europoje sportininkams įsteigė vertingus daiktinius ir piniginius prizus Čia savo sportinį kelią pradėjo ne vienas žinomas mūsų šalyje ir užsienyje ėjikas.

Alytiškiai ne kartą matė olimpinius, pasaulio, Europos, Afrikos, Azijos čempionus ir prizininkus, pasaulio rekordininkus. Miesto gatvėse varžėsi E. Nikolajeva, V. Cibulskaja, E. Misiulia, O. Kardopolceva, S. Eidikytė, K. Saltanovič, A. Perlovas, R.Veigelis, P. Počenčukas, A. Potašovas, V. Kazlauskas, A. Fadejevas, J. Dinizas, T. Gudkova.  Čia pirmą kartą 1980 m. varžėsi moterys, su sijonėliais. Dabar tai sukeltų šypseną, bet tada atrodė normalu.



Sportiniame ėjime, kaip ir kai kuriose kitose sporto šakose, fiksuojami ne tik oficialūs pasaulio rekordai olimpinėse rungtyse, bet ir daugybė geriausių pasiekimų kartais net netikėtose distancijose. Artėjant sportinio ėjimo festivaliui „Alytus 2010” pasižvalgykime po šiuos sąrašus.

Pagrindiniai bei oficialūs pasaulio rekordai fiksuojami trijose kategorijose – stadione, manieže bei plente. Tarp vyrų aukščiausios planetos pasekmės stadione priklauso meksikiečiui Bernardo Segurai (20 km  – 1.17:25,60), italui Maurizio Damilano (30 km – 2.01:44,10) bei prancūzui Thierry Toutainui (50 km – 3.40:57,9).

Uždarose patalpose fiksuojamas tik 5 km pasaulio rekordas – jo autorius rusas Michailas Ščenikovas (18:07,08). Ir pagrindinėjė sportinio ėjimo aplinkoje, plente, pasaulio rekordininkai šiuo metu yra rusai Vladimiras Kaniakinas (20 km  – 1.17:16) bei Denisas Nižegorodovas (50 km – 3.34:14).
Moterų kategorijoje fiksuojami 5 rungčių pasiekimai. 5 km stadione greičiausiai yra nuėjusi airė Gillian O’Sullivan (20:02,60), 10 km – Nadežda Rijaškina (41:56,23), 20 km – dar viena tusė Olimpiada Ivanova (1. 26:52,30). Uždarose patalpose 3 km  distancijoje rumunė Claudia Stef yra pasiekusi 11:40,33, o 20 km plente rekordas nuo 2005 m. priklauso jau minėtai O.Ivanovai – 1.25:41.

Palyginimui – Lietuvos rekordai plente priklauso Valdui Kazlauskui (20 km – 1.19:29), Donatui Škarnuliui (50 km  – 3.49:30) bei Sonatai Milušauskaitei (20 km – 1. 30:26).

Pasaulio aukščiausius rezultatus yra pasiekę ir lietuviai: manieže 2 mylias A.Grigaliūnas yra nužingsniavęs per 11:54,50, uždarose patalpose Sada Eidikytė 1 mylią 1990 m. nuėjo per 6:16,72. „Tikėkimės, jog birželio 11 dieną Alytuje vyksiančiame sportinio ėjimo festivalyje gal bus „pajudintas” ir kurios nors šalies rekordas“, – sako K. Pavilonis.