A. Skujytės graužatis jau praėjo

Ketverių olimpinių žaidynių dalyvės Austros Skujytės gyvenime – reikšmingos permainos. 33-ejų daugiakovininkė jau artimiausiu metu pradės dirbti trenere. Ar nauja veikla reiškia karjeros didžiajame sporte pabaigą, Atėnų olimpinė vicečempionė dar nežino, nes net ir Londono olimpiadoje patirtas skaudus smūgis neatėmė iš jos noro sportuoti.

Slogius prisiminimus sklaido mintimis apie ateitį

A. Skujytės ašaros jau nudžiūvo. Patyrusi lengvaatletė raudojo visu balsu, kuomet kelią link Londono olimpinių žaidynių nugalėtojų pakylos jai užtvėrė skandalinga dopingo kontrolierių patikra, tačiau prabėgus dviems mėnesiams lietuvė nebekankina savęs mintimis apie iš rankų išsprūdusį medalį.

„Gyvenimas tęsiasi... Graužatis jau praėjo, išsiliūdėjau. Aišku, galėjo viskas kitaip susiklostyti. Tikiu, kad galėjau laimėti medalį, bent jau turėjau didžiulį šansą“, – DELFI sakė A. Skujytė, Londone likusi penkta.

Kaune pastaraisiais metais gyvenanti sportininkė iš Biržų po olimpinių žaidynių sulaukė ir konkurenčių užuojautos, ir klausimų, kodėl tąsyk savo širdgėlos neišliejo garsiais protestais. Tuo labiau, kad rugsėjį paskutinėse sezono varžybose Paryžiuje (Prancūzija) ji užėmė trečią vietą, aplenkusi ir Londone sidabrą laimėjusią vokietę Lilli Schwarzkopf, ir bronzą pelniusią rusę Tatjaną Černovą. Bet A. Skujytė tik numoja ranka: kas buvo – pražuvo.

Daugiakovininkė mieliau žvelgia į priekį. Netrukus ji pradės dirbti lengvosios atletikos trenere – veikiausiai arba Kauno sporto mokykloje „Viltis“, arba Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) sporto centre.

„Dar nežinau, kokia bus darbovietė, bet kad treniruosiu, tai tikrai“, – sakė olimpietė, 2003-iais baigusi kineziologijos studijas Kanzaso valstijos universitete (JAV), o pernai įgijusi ir LKKA treniravimosi sistemų magistro laipsnį.

A. Skujytė kol kas nenutuokia, ar trenerio darbą reikės derinti su savo pačios sportine karjera. Nors šiemet A. Skujytė gerino asmeninius rekordus vieną po kito, pasibaigęs sezonas jai galėjo būti paskutinis.

„Dabar labiausiai noriu atsigauti, o kas bus ateityje, tiksliai pasakyti negaliu. Nėra taip, kad visiškai nebenorėčiau sportuoti, visokių minčių kyla“, – pečiais traukė daugiakovininkė.

Treneris pasitraukia

Jei A. Skujytė nuspręstų dar bent sezoną dalyvauti varžybose, tai daryti jai reikėtų be savo trenerio Alekso Stanislovaičio. Vienas geriausių šalies lengvosios atletikos specialistų, praeityje dešimtmetį ėjęs ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas, pasiryžo atsidėti vien tik mokslinei ir akademinei veiklai LKKA.



„Visą savo patirtį ir laiką nuo šiol noriu atiduoti studentams, o geriausius sportininkus, kuriuos treniravau, išdalinau savo mokiniams. Ateityje būsiu nebent jų konsultantu, bet tikrai niekuo daugiau“, – DELFI patikino A. Stanislovaitis, kuris yra LKKA Senato pirmininkas.

Atsiprašymas nepaguodė

Priešingai nei auklėtinė, A. Stanislovaitis ramiai prisiminti Londono olimpinių žaidynių negali. Treneris tvirtai įsitikinęs, kad A. Skujytė būtų antrą kartą karjeroje pasidabinusi olimpiniu apdovanojimu, jei ne netikėtas kvietimas pirmajai varžybų dienai pasibaigus prisistatyti į dopingo kontrolės kambarį.

Antroje vietoje po keturių rungčių žengusi lietuvė antidopingo pareigūnų dėmesio sulaukė vienintelė iš 37 varžybų dalyvių. Vietoje to, kad deramai pailsėtų prieš lemiamą olimpinės septynkovės dieną, A. Skujytė buvo priversta kelias valandas praleisti olimpiniame stadione ir miegoti nuėjo tik antrą nakties.

Pasipiktinę, jų įsitikinimu, sportininkės diskriminacija, Lietuvos olimpinės misijos atstovai bergždžiai bandė išsiaiškinti, kodėl į medalius pretendavusi A. Skujytė taip parūpo dopingo kontrolei.

Tik olimpinėms žaidynėms besibaigiant Lietuvos rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas sulaukė žodinio Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) direktoriaus medicinai ir mokslui Patricko Schamascho atsiprašymo. Tačiau tai lietuviams buvo menka paguoda.

„P. Schamaschas atsiprašė, sakė, kad dopingo kontrolieriai padarė klaidą, kurios neturėjo būti. O kodėl ji įvyko, niekas nepaaiškino. Čia ir lieka peno konspiracijos teorijoms, nes visi, kurių nuomonės teiravomės, tik traukė pečiais – niekas iki šiol nebuvo girdėjęs tokio atvejo, kad vienas daugiakovininkas būtų patikrintas po pirmos varžybų dienos. Visa ši situacija tebedvelkia mistika“, – DELFI kalbėjo D. Barkauskas.

Dėl šio incidento Lietuvos olimpinės misijos vadovai buvo išsiuntę raštišką užklausą ir IOC prezidentui Jacques'ui Rogge'ui, tačiau atsakymo negavo.