Pergalės prasideda nuo smulkmenų

Per šiuo metu vykstantį pasaulio dviračių plento čempionatą Olandijoje Lietuvos moterų dviračių rinktinei vėl vadovauja buvęs ilgametis rinktinės vyr. treneris panevėžietis Valerijus Konovalovas.

Treneri, kokių vilčių turėdamas sugrįžote į rinktinę?
Buvau nusivylęs pastarųjų metų dviratininkių startais, smarkiai ritamės žemyn ir visą laiką galvojau, kad ką nors reikėtų daryti.

Baisu, bet toks yra faktas: mūsų plento meistrės net nedalyvavo Londono olimpinėse žaidynėse. Matau, kad auga neblogas rezervas, jaunosios dviratininkės, pirmus metus rungtyniaujančios jaunių grupėje, jau gana neblogai pasirodo per tarptautines varžybas.

Trejus metus stengiausi, kad būtų organizuojamas darbas su merginomis, gyvenančiomis nedideliuose miesteliuose ar kaimuose – laisvu laiku mūsų treneriai Vitalija Breivienė, Vytautas Indreliūnas, Loreta Zopelienė, trenere pradėjusi dirbti Daiva Tušlaitė važiavo į Kupiškį, Vabalninkus, Biržus, Pasvalį, kitas vietas ir mokė jaunimą važinėti dviračiais.

Kai randame talentingų mergaičių, jas atsivežame į Panevėžio „Fortūnos“ sporto klubą, kur jos per dieną po du kartus treniruojasi ir mokosi Vytauto Žemkalnio gimnazijos sporto klasėje. Organizuotas darbas davė vaisių. Po trejų metų tos mergaitės jau laimi Lietuvos jaunių pirmenybes, jaunių sporto žaidynes.

Praėjusiais metais per pasaulio ir Europos jaunių čempionatus į dešimtukus pateko Silvija Latožaitė. Tačiau vien klubo pastangomis neįmanoma parengti gerų dviratininkių. Esame dėkingi mums padedančiam Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui, tikimės, kad ir šiemet padės, nes rajonų savivaldybės neturi pinigų, negali skirti etatų. 

Dviračių sportui tapo neabejinga ir Biržų savivaldybė. Ji kūno kultūros mokytojui skyrė aštuonias valandas darbui su dviratininkėmis, nupirko kalnų dviračių.

Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniam direktoriui Klemensui Rimšeliui pateikiau vadinamąjį „voratinklį“ – į kokius kaimelius, miestelius mūsų treneriai važiuoja į dviratininkų pratybas, kokie sportininkai jau pasiekė pergalių per įvairias varžybas.

Mano ambicijos – didžiulės, treneriai dirba, tik reikia tą darbą tarsi vadybininkui gerai organizuoti. Negalime tikėtis normalaus finansavimo kitąmet už tokius rezultatus, kokių pasiekėme šiemet. Visiems kartu reikėtų nuspręsti, ką daryti toliau.

Atnaujinau ryšius su italų klubo „Safi-Pasta Zara“ prezidentu Maurizio Fabretto. Jis spalio mėnesį su draugais atvažiuos į Europos dviračių treko čempionatą Panevėžyje, tada su juo susėsime prie stalo ir kalbėsimės. Jeigu nesubursime savo komandos, reikės būti gudriai laputei ir su italais, ir su prancūzais, ir vokiečiais. Su šalių atstovais, kur treniruojasi mūsų dviratininkės, palaikyti gerus ryšius kaip Užsienio reikalų ministerijos vadybininkui.

Mes savo dviratininkes norime gerai parengti olimpinėms žaidynėms, pasaulio čempionatams, kad per įvairias varžybas, kur jos atstovauja klubams, nedirbtų kitų šalių lyderėms, o taupytų jėgas pagrindiniams metų startams, nebūtų išgręžtos.

Kalbėsiuosi su mūsų rėmėja įmone „Sportful“. Ji Lietuvos rinktinei nemokamai pasiuva 35 tūkst. eurų vertės sportinę aprangą. Šiemet su ja baigiasi kontraktas ir reikės tartis dėl jo pratęsimo kitais metais.

Ar jums buvo netikėtas Lietuvos dviračių sporto federacijos pasiūlymas per pasaulio dviračių čempionatą vėl vadovauti šalies moterų rinktinei?
Ir netikėtas, ir ne. Su savo kolegomis nuolat šnekėjomės, kad reikalai eina blogyn, kad, žvelgiant į ateitį, mūsų darbas eina perniek. Sulaukdavau prašymų, kad padėčiau, ir negalėjau atsisakyti. Po Pekino olimpinių žaidynių išgirdau daug priekaištų, kad mūsų dviratininkių užimtos 9–11 vietos yra labai žemas rezultatas, kad V. Konovalovui reikėtų pasitraukti.

Nesilaikiau įsikibęs tų antsiuvų, jeigu žmonės nepatenkinti mano darbu – aš išeinu, treneriu išdirbau 30 metų, tegul kitas pabando. Dabar į trenerio kėdę sėdau su naujomis jėgomis, pailsėjęs. Per trejus metus darbas su rezervu nenuėjo veltui, užsiauginome naujų dviratininkių ir, manau, kad bendromis jėgomis mums dar pavyks šį tą nuveikti.

Didelė problema ta, kad sporto mokyklos, kultivuojančios dviračių sportą, treneriams moka tik atlyginimą, o kitiems dalykams lėšų neturi. Joms būtinai reikės teikti pagalbą įsigyti sportinio inventoriaus, transporto priemonių, tai būtų didžiulė paspirtis. Kaip dviračių treneris gali dirbti be mašinos – dviračių? Reikėtų iš pradžių susitvarkyti svarbiausius dalykus.

Kaip manote, ar pavyks užsiauginti tokią komandą, kokią turėjote anksčiau, kai mūsų dviratininkės buvo pasaulio lyderės?
Žinoma, būtų idealu, jeigu tokią komandą vėl užsiaugintume. Mūsų jaunosios dviratininkės yra stiprios, turi didelį potencialą. Be jaunimo, dar yra pajėgi Inga Čilvinaitė. Ją daug metų kamavo nugaros skausmai, o šiemet ji juos išsigydė, patobulėjo Edita Janeliūnaitė, Agnė Šilinytė. Ji per Europos čempionatą iki 23 metų grupinėse lenktynėse buvo septinta.

Ankstesniais metais pasaulio ir Europos čempionatuose, „Tour de France“ ir kitose daugiadienėse lenktynėse, Pasaulio taurės etapų varžybose dalyvaudavome su savo komanda (Diana Žiliūtė, Edita Pučinskaitė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės, Zita Urbonaitė, Liuda Trebaitė).

19-metė Edita Pučinskaitė per 1995 m. pasaulio suaugusiųjų čempionatą be jokių užsienio klubų pagalbos pelnė bronzos medalį, o 1994 m. komandinėse lenktynėse mūsų dviratininkių ketveriukė tapo vicečempionėmis.

Ar daug Lietuvos dviratininkių dabar treniruojasi užsienio klubuose?
Katažyna Sosna, Aleksandra Sošenko, Rasa Leleivytė (spalio mėnesį į Lietuvą atvažiuoja italų klubo sporto gydytojas, reikės išsiaiškinti visą situaciją dėl dopingo vartojimo ir Lietuvos antidopingo komisijai pateikti savo išvadas), Inga Čilvinaitė, Edita Janeliūnaitė ir Agnė Šilinytė.

Su kokiomis viltimis išvykote į pasaulio čempionatą Olandijoje?
Prieš čempionatą pabendraudavau su Inga Čilvinaite, Edita Janeliūnaite, jos buvo nusiteikusios pakovoti. Galvojau, kad, jeigu lenktynės klostysis mums taktiškai palankia linkme,  I. Čilvinaitė turėtų patekti į dvidešimtuką ar netgi į dešimtuką. Manau, kad per grupines lenktynes yra didelis menas patekti į pirmą dvidešimtuką. Labai brangiai dviratininkėms kainuoja, kai po kokios nors griūties joms tenka vytis bėgles.  
  
* * *

Antradienį pasaulio čempionato merginų (iki 16 metų) asmeninėse lenktynėse startuoja Žavinta Titenytė ir Milda Jankauskaitė.

Moterų asmeninių lenktynių trasoje antradienį varžysis Katažyna Sosna ir Aleksandra Sošenko.