Marytė Marcinkevičiūtė | 2010 m. gegužės 5 d. 19:30 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Diana Rasimovičiūtė liko be trenerio
Latvijos biatlono federacijoje įvykus permainoms, geriausia Lietuvos biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė liko be trenerio...
Permainų įvyko ir Lietuvos biatlono federacijoje. Per federacijos ataskaitinę konferenciją balandžio mėnesį dvejų metų kadenciją baigusį Andrių Leškevičių pakeitė labiau patyręs, prieš porą metų jau dirbęs generaliniu sekretoriumi, praeityje puikus biatlonininkas vilnietis Ričardas Griaznovas.
„Tas pasikeitimas turėjo logikos, o ir gyvenimas privertė taip pasielgti. R. Griaznovas yra arčiau biatlono, jis daugiau išmano apie didįjį biatloną. Ričardas jau buvo mūsų generaliniu sekretoriumi, tačiau dėl studijų Vilniaus universiteto magistrantūroje pasiprašė atleisti iš tų pareigų. Dabar, kai jis mokslus baigia tvarkytis, jau gali skirti daugiau laiko sporto reikalams.
Didelių priekaištų A. Leškevičiui neturiu. Jis gerai, tvarkingai atliko savo darbą, normaliai vykdavo čempionatai, bendrauta su Tarptautine biatlono federacija. Tačiau R. Griaznovas už jį turi daugiau patirties ir, manyčiau, yra labiau kompetentingas. Todėl ir pasiūliau jo kandidatūrą, kuriai pritarė federacijos Vykdomasis komitetas “, – sako Lietuvos biatlono federacijos generalinis sekretorius Arūnas Daugirdas.
Ar teisybė, kad A. Leškevičius laiku nepadavė paraiškos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui ir federacija negavo pinigų?
Ne, netiesa. Fondui laiku pateikėme septynias paraiškas, tačiau nė viena jų nebuvo paremta.
Gal federacijoje įvyko ir daugiau pasikeitimų?
Pasikeitimų dar nusimato. Mat Latvijoje po ne itin sėkmingo jų pasirodymo per Vankuverio olimpines žiemos žaidynes įvyko kai kurių pokyčių. Per vykdomojo komiteto posėdį buvo pakeista ankstesnioji struktūra – apjungtos moterų ir vyrų rinktinės, pakeistas požiūris į sportininkų rengimą, išrinktas naujas rinktinės vyr. treneris, kuris formuos naują komandą. Latvijos rinktinės geriausieji biatloninkai yra įdarbinti karinėse struktūrose, yra pasieniečiai, muitininkai ir gauna solidžius atlyginimus.
Pasikeitimai latvių biatlono federacijoje – nemažas smūgis mums. Galvojome, kad išliks sena struktūra. Mums buvo naudinga, kai su latviais treniravosi Diana Rasimovičiūtė. Tomis paslaugomis, kuriomis naudojosi Latvijos rinktinė ir apie kurias mes tiktai galime svajoti, naudojosi ir mūsų biatlonininkė.
Latviai jau seniai viską turi. Dėl to per olimpines žaidynes jų ir komanda solidi, po keturis penkis moteris ir vyrus biatloninininkus. Nepaisant to, kad mūsų kaimynai dabar nepasiekia svarių laimėjimų, jų rezultatai yra pakankamai stabilūs, o konkurencijoje tarp valstybių jiems suteikia galimybių į olimpines žaidynes deleguoti daugiau biatlonininkų.
Biatlono atrankos sistema į olimpines žaidynes kitokia, nei slidinėjime. Pas mus vyksta konkurencija ne tarp sportininkų, o tarp valstybių. Šalys yra priverčiamos labiau konkuruoti tarpusavyje, kad kuo daugiau jų sportininkų patektų į žaidynes. Tai pasaulio biatloną stumia į priekį, nes kai didelė konkurencija, – sparčiai auga sportininkų meistriškumas.
Tokios valstybės kaip Vokietija, Norvegija, Rusija, Prancūzija turi didelius biudžetus, jos gali leisti į varžybas vežti dideles komandas ir aptarnaujantį personalą, o mes sukame galvą, kaip išlaikyti šią sporto šaką.
Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė D. Rasimovičiūtė, kurios treneris Vitalijus Urbanovičius gavo pasiūlymą treniruoti Ukrainos biatlono rinktinę, ir ignalinietė liko be trenerio. Tą iškilusią problemą dabar ir sprendžiame.
Ir kaip sekasi?
Su Diana jau kelis kartus rimtai kalbėjomės, jinai nori normaliai rengtis olimpinėms žaidynėms, nes prasidėjo sportininkės branda, didžiojo sporto pradžia. Pasaulio biatlono elito sortininkų amžius – nuo 25 iki 35 metų. Dianai šiemet sukako 26-eri, o jinai jau pateko į pasaulio biatlonininkių elitą. Sportininkė gražias viltis sieja su Sočio olimpinėmis žaidynėmis ir dabar laukia informacijos iš mūsų, kokios jai bus suteiktos tolesnės sąlygos.
Su Diana neatsisako toliau dirbti jos draugas, 40 metų Ilmaras Bricis, dalyvavęs jau šešiose olimpinėse žiemos žaidynėse. Jis turi didelę sportininko ir trenerio patirtį, manau, kad jis ir bus vienas realiausių kandidatų tapti Dianos treneriu. Tai – būtų idealu, o ir pačiai sportininkei būtų mažiausias sukrėtimas. Mums taip pat patogu, nes I. Bricis – puikus biatlono žinovas ir būtų galima ramiai galvoti apie Dianos tolesnius planus.
Viskas priklausys nuo to, ką mes dėl darbo su Diana sugebėsime pasiūlyti tam pačiam I. Briciui, galvojančiam apie savo sportinės karjeros pabaigą. Jeigu jis dar galvotų toliau sportuoti, niekas nepamaišytų būti „žaidžiančiuoju“ treneriu.
Latvių komandoje yra ir masažuotojas, ir techninio personalo pagalbininkai, o mūsų treneriai yra ir slidžių tepėjai, ir vairuotojai, ir virėjai, ir masažuotojai. Tai – jau istorija, negalime grįžti į akmens amžių, reikia išlaikyti tą, ką per pastaruosius penkerius šešerius metus esame investavę į biatloną.
Mums reikia apsispręsti: ar šiandieną viską laidojame, ar bandome susikoncentruoti ir, nelaukdami krizės pabaigos, stengiamės išlaikyti mėgstamą sporto šaką. Tą patį darome ir su mūsų biatlono viltimi D. Rasimovičiūte, kuri ypatingai profesionaliai žiūri į biatloną ir iš vidutiniokės įkopė į šios sporto šakos elitą. Jeigu Dianai užtikrintume gerą pasirengimą, ji per Sočio olimpines žaidynes realiai gali pretenduoti laimėti medalį.
Ką dabar veikia geriausieji Lietuvos biatlonininkai?
Balandžio ir gegužės mėnesiai – tai įvadas į naująjąį biatlono sezoną. Balandžio mėnesį D. Rasimovičiūtė dvi savaites praleido Norvegijoje, kur po įtempto sezono atstatė savo jėgas ir truputį treniravosi, o slidžių gamykloje naujam sezonui rinkosi sau slides. Dabar puikiame Cėsio sporto komplekse prasidės latvių bendro fizinio pasirengimo stovykla.
Gegužės mėnesį iš Baltarusijos atvyksta antrus metus samdomu Lietuvos rinktinės vyr. treneriu dirbantis Viktoras Korčeginas (jis rinktinėje, kurioje buvo chaosas, įvedė tvarką, discipliną, atranką) ir vyks Lietuvos vyrų biatlono rinktinės treniruočių stovykla. Tariamės su keliais kandidatais, kuris galėtų dirbti antruoju rinktinės treneriu ir iš V. Korčeginio semtųsi patirties. Kol kas mūsų treneriai sugeba rengti tiktai pradedančiuosius sportininkus, o dirbti su didelio meisriškumo biatloninkais nėra pajėgūs, jiems reikia daug mokytis.
„Tas pasikeitimas turėjo logikos, o ir gyvenimas privertė taip pasielgti. R. Griaznovas yra arčiau biatlono, jis daugiau išmano apie didįjį biatloną. Ričardas jau buvo mūsų generaliniu sekretoriumi, tačiau dėl studijų Vilniaus universiteto magistrantūroje pasiprašė atleisti iš tų pareigų. Dabar, kai jis mokslus baigia tvarkytis, jau gali skirti daugiau laiko sporto reikalams.
Didelių priekaištų A. Leškevičiui neturiu. Jis gerai, tvarkingai atliko savo darbą, normaliai vykdavo čempionatai, bendrauta su Tarptautine biatlono federacija. Tačiau R. Griaznovas už jį turi daugiau patirties ir, manyčiau, yra labiau kompetentingas. Todėl ir pasiūliau jo kandidatūrą, kuriai pritarė federacijos Vykdomasis komitetas “, – sako Lietuvos biatlono federacijos generalinis sekretorius Arūnas Daugirdas.
Ar teisybė, kad A. Leškevičius laiku nepadavė paraiškos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui ir federacija negavo pinigų?
Ne, netiesa. Fondui laiku pateikėme septynias paraiškas, tačiau nė viena jų nebuvo paremta.
Gal federacijoje įvyko ir daugiau pasikeitimų?
Pasikeitimų dar nusimato. Mat Latvijoje po ne itin sėkmingo jų pasirodymo per Vankuverio olimpines žiemos žaidynes įvyko kai kurių pokyčių. Per vykdomojo komiteto posėdį buvo pakeista ankstesnioji struktūra – apjungtos moterų ir vyrų rinktinės, pakeistas požiūris į sportininkų rengimą, išrinktas naujas rinktinės vyr. treneris, kuris formuos naują komandą. Latvijos rinktinės geriausieji biatloninkai yra įdarbinti karinėse struktūrose, yra pasieniečiai, muitininkai ir gauna solidžius atlyginimus.
Pasikeitimai latvių biatlono federacijoje – nemažas smūgis mums. Galvojome, kad išliks sena struktūra. Mums buvo naudinga, kai su latviais treniravosi Diana Rasimovičiūtė. Tomis paslaugomis, kuriomis naudojosi Latvijos rinktinė ir apie kurias mes tiktai galime svajoti, naudojosi ir mūsų biatlonininkė.
Latviai jau seniai viską turi. Dėl to per olimpines žaidynes jų ir komanda solidi, po keturis penkis moteris ir vyrus biatloninininkus. Nepaisant to, kad mūsų kaimynai dabar nepasiekia svarių laimėjimų, jų rezultatai yra pakankamai stabilūs, o konkurencijoje tarp valstybių jiems suteikia galimybių į olimpines žaidynes deleguoti daugiau biatlonininkų.
Biatlono atrankos sistema į olimpines žaidynes kitokia, nei slidinėjime. Pas mus vyksta konkurencija ne tarp sportininkų, o tarp valstybių. Šalys yra priverčiamos labiau konkuruoti tarpusavyje, kad kuo daugiau jų sportininkų patektų į žaidynes. Tai pasaulio biatloną stumia į priekį, nes kai didelė konkurencija, – sparčiai auga sportininkų meistriškumas.
Tokios valstybės kaip Vokietija, Norvegija, Rusija, Prancūzija turi didelius biudžetus, jos gali leisti į varžybas vežti dideles komandas ir aptarnaujantį personalą, o mes sukame galvą, kaip išlaikyti šią sporto šaką.
Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė D. Rasimovičiūtė, kurios treneris Vitalijus Urbanovičius gavo pasiūlymą treniruoti Ukrainos biatlono rinktinę, ir ignalinietė liko be trenerio. Tą iškilusią problemą dabar ir sprendžiame.
Ir kaip sekasi?
Su Diana jau kelis kartus rimtai kalbėjomės, jinai nori normaliai rengtis olimpinėms žaidynėms, nes prasidėjo sportininkės branda, didžiojo sporto pradžia. Pasaulio biatlono elito sortininkų amžius – nuo 25 iki 35 metų. Dianai šiemet sukako 26-eri, o jinai jau pateko į pasaulio biatlonininkių elitą. Sportininkė gražias viltis sieja su Sočio olimpinėmis žaidynėmis ir dabar laukia informacijos iš mūsų, kokios jai bus suteiktos tolesnės sąlygos.
Su Diana neatsisako toliau dirbti jos draugas, 40 metų Ilmaras Bricis, dalyvavęs jau šešiose olimpinėse žiemos žaidynėse. Jis turi didelę sportininko ir trenerio patirtį, manau, kad jis ir bus vienas realiausių kandidatų tapti Dianos treneriu. Tai – būtų idealu, o ir pačiai sportininkei būtų mažiausias sukrėtimas. Mums taip pat patogu, nes I. Bricis – puikus biatlono žinovas ir būtų galima ramiai galvoti apie Dianos tolesnius planus.
Viskas priklausys nuo to, ką mes dėl darbo su Diana sugebėsime pasiūlyti tam pačiam I. Briciui, galvojančiam apie savo sportinės karjeros pabaigą. Jeigu jis dar galvotų toliau sportuoti, niekas nepamaišytų būti „žaidžiančiuoju“ treneriu.
Latvių komandoje yra ir masažuotojas, ir techninio personalo pagalbininkai, o mūsų treneriai yra ir slidžių tepėjai, ir vairuotojai, ir virėjai, ir masažuotojai. Tai – jau istorija, negalime grįžti į akmens amžių, reikia išlaikyti tą, ką per pastaruosius penkerius šešerius metus esame investavę į biatloną.
Mums reikia apsispręsti: ar šiandieną viską laidojame, ar bandome susikoncentruoti ir, nelaukdami krizės pabaigos, stengiamės išlaikyti mėgstamą sporto šaką. Tą patį darome ir su mūsų biatlono viltimi D. Rasimovičiūte, kuri ypatingai profesionaliai žiūri į biatloną ir iš vidutiniokės įkopė į šios sporto šakos elitą. Jeigu Dianai užtikrintume gerą pasirengimą, ji per Sočio olimpines žaidynes realiai gali pretenduoti laimėti medalį.
Ką dabar veikia geriausieji Lietuvos biatlonininkai?
Balandžio ir gegužės mėnesiai – tai įvadas į naująjąį biatlono sezoną. Balandžio mėnesį D. Rasimovičiūtė dvi savaites praleido Norvegijoje, kur po įtempto sezono atstatė savo jėgas ir truputį treniravosi, o slidžių gamykloje naujam sezonui rinkosi sau slides. Dabar puikiame Cėsio sporto komplekse prasidės latvių bendro fizinio pasirengimo stovykla.
Gegužės mėnesį iš Baltarusijos atvyksta antrus metus samdomu Lietuvos rinktinės vyr. treneriu dirbantis Viktoras Korčeginas (jis rinktinėje, kurioje buvo chaosas, įvedė tvarką, discipliną, atranką) ir vyks Lietuvos vyrų biatlono rinktinės treniruočių stovykla. Tariamės su keliais kandidatais, kuris galėtų dirbti antruoju rinktinės treneriu ir iš V. Korčeginio semtųsi patirties. Kol kas mūsų treneriai sugeba rengti tiktai pradedančiuosius sportininkus, o dirbti su didelio meisriškumo biatloninkais nėra pajėgūs, jiems reikia daug mokytis.
Daugiau naujienų iš kategorijos Žiemos sportas
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.