Čempionai neturėjo sau lygių

Trakų Vokėje vyko Lietuvos mokinių olimpinio festivalio orientavimosi sporto finalinės varžybos. Iš viso varžybose jėgas bandė 20 vaikinų ir 19 merginų komandų iš įvairių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Trasas parengė vilnietis Mindaugas Grašys. Vaikinai turėjo įveikti 3,1-3,2 km ilgio trasą su 14 kontrolinių punktų (KP), o  merginos – 2,2-2,3 km (11 KP).

Kaip ir praėjusiais metais, merginų grupėje nugalėtojomis tapo Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos moksleivės Ligita Černiauskaitė, Saulita Roličiūtė, Ermina Valantinaitė, Martyna Martuzevičiūtė, Joana Šatinskaitė (komandos vadovas Vytas Dulius). Antros liko Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos (vad. Eugenijus Mikšys), o trečios – Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos (vad. Danguolė Gaubienė) komandos. 

Vaikinų grupėje geriausiai pasirodė Kauno Jono Jabloskio gimnazijos orientacininkai Justas Misiūnas, Gediminas Morėnas, Augustas Preikša,  Algirdas Preikša ir Petras Bagdonas (vad. Irina Misiūnienė). Prizininkėmis tapo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija (vad. Raimundas Lingaitis) ir Prienų „Revuonos“ vid. mokyklos (vad. Audronius Deltuva) komandos. 

Ketvirtąsias vietas užėmė Vilniaus M. Martyno Mažvydo vid. m-los merginos ir Vilniaus Valdorfo mokyklos vaikinai.

Kaip sako Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro metodininkas Tomas Stankevičius, orientacininkų meistriškumas yra neblogo lygio, o labiausiai išsiskyrė nugalėtojai. Jų gretose buvo ir Lietuvos jaunių rinktinių narių. Tai – krekenavietė E. Valantinaitė, šilališkės Eglė Mikšytė ir Ingrida Olendraitė, kauniečiai G. Morėnas ir A. Preikša, prieniškis Arnas Deltuva. 

Olimpinio festivalio mergaičių čempionių Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos komandos vadovas, Panevėžio r. Mokinių kūrybos centro darbuotojas V. Dulius, orientacininkus ugdantis nuo 1985 m., yra kiek nusivylęs, kad gimnazijoje  didžiausioje pagarboje yra tie mokiniai, kurie lanko muzikos mokyklą – tada, jie, atseit, yra iš gerų šeimų. O jeigu vaikas sportuoja, tai – jie jau iš blogų šeimų. „Eisiu pas gimnazijos  vadovus ir pasakysiu, jog iškovojome neeilinę pergalę, o iš gimnazijos nesulaukiame jokio palaikymo. Vaikams reikia kažkokios paspirties“, – sako V. Dulius. 



Krekenavietės orientavimosi pratybas lanko  nuo 10-11 metų. Trakų Vokės apylinkėse jos buvo gerokai pranašesnės už savo varžoves.

„Komanda jau užauginta ir subrandinta pergalėms. Tačiau kitais metais jinai subyrės – vienos baigs gimnaziją, kitoms amžius neleis dalyvauti mokinių olimpiniame festivalyje. Ir vėl teks laukti kelerius metus, kol subrandinsiu naują sportininkų grupę, kuri pajėgtų nugalėti“, – sako V. Dulius, kuris anksčiau irgi buvo aktyvus orientacinuinkas ir šypsodamasis teigia, kad jo sportavimo laikais Krekenavoje buvo visi orientacininkai, kitų sporto šakų net ir nebuvo. 

Krekenavoje orientacininkams yra visos sąlygos sportuoti – yra puikus miškas, parengtas žemėlapis, tiesa, jį jau reikia atnaujinti. V. Dulius negali pasakyti, ar  Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose yra populiarus orientavimosi sportas. „Yra atskiri regionai, kurie populiarina šį sportą. Pavyzdžiui, Vidurio Lietuvoje (Panevėžyje, Panevėžio rajone, Kėdainiuose) jis labai populiarus. Daug šios sporto šakos entuziastų ir Vilniuje, Šilalėje, Klaipėdoje, Šilutėje. O štai skuodiškiai, mažeikiškiai orientavimosi sportu nesidomi, jų komandų varžybose nesu matęs ir apie jas girdėję“, – teigia V. Dulius. 

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje yra ir berniukų orientacininkų, tiktai jie dar labai jauni, ketveriais metais jaunesni už varžovus. Gal kada nors apie juos irgi išgirsime, tačiau dabar jaunimui savrbiausiai – kruopščiai lankyti treniruotis ir tobulėti.