Treneris į treką buria Lietuvos plento lyderius

Rugsėjo 22 d. 44-ąjį gimtadienį švęsiantis Remigijus Lupeikis grįžta į treką. Bet 1995 m. pasaulio treko čempionato grupinių lenktynių sidabro medalio laimėtojas pats ant dviračio nesės.  Klaipėdietis padės stipriausiems šalies dviratininkams pasirengti  spalio 19-21 d. Panevėžyje vyksiančiam Europos dviračių treko čempionatui.
 

„Planuojame susirinkti spalio 1-ąją ir iki čempionato treniruotis. Tiek laiko turėtų užtekti persiorientuoti nuo plento į treką, priprasti prie kietos dviračio pavaros“, - teigė daugkartinis Lietuvos treko ir plento lenktynių čempionas.
 

1996 m. Atlantos ir  2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse kaip treko ir plento rinktinės sportininkas, o 2004 m. Atėnuose kaip Lietuvos vyrų treko rinktinės treneris dalyvavęs R. Lupeikis mano, kad lietuviai Panevėžyje gali užkopti ant garbės pakylos.
 

Su Lietuvos nusipelniusiu treneriu R. Lupeikiu kalbėjomės Vilniuje vykusiose Sporto mugėje. Čia patyręs specialistas pristatė artėjantį Europos čempionatą, būreliui susidomėjusiųjų aiškino varžybų treke subtilybes, parodė, kokie esminiai skirtumai tarp plento ir treko lenktynėse naudojamų dviračių.

Remigijau, ar jau aišku, kas atstovaus Lietuvos vyrų rinktinei Europos čempionate Panevėžyje?

Turime tikrai pajėgių sportininkų, tik dar nežinia, kurie atvažiuos. Beveik visi užsienio kubams atstovaujantys stipriausi Lietuvos dviratininkai yra išbandę ir treką – Ignas Konovalovas, Ramūnas Navardauskas, Gediminas Bagdonas, Aidis Kruopis ir dar keli. Visų jų sportinė forma dabar yra gera. Apie dalyvavimą buvo užsiminęs ir Tomas Vaitkus, bet neaišku, ar jam nereikės operuoti kelio. 
 

R. Navardauskas ir T. Vaitkus, jei bus sveikas, rugsėjo viduryje gali dalyvauti pasaulio čempionate vyksiančiose komandų lenktynėse laikui, kuriose važiuos ne rinktinės, o klubai. Pasirengimas tokioms varžyboms idealiai tinka ir trekui.
 

Ar iš Lietuvos vyrų galime tikėtis medalio Europos čempionate?

Taip. Daugiakovėje, vadinamajame omniume, daug pasiekti gali G. Bagdonas. Jo sportinė forma dabar labai gera. Gediminas, galima sakyti, užaugęs treke, žino visą specifiką. Vienas pagrindinių rungčių mums bus 4 km komandinės persekiojimo lenktynės.

Lietuvos trekininkių rinktinės lyderė Simona Krupeckaitė specializuojasi tik treke, nedalyvauja plento varžybose. Ar tokio sportininko nėra tarp vyrų?

Nėra. Simona specializuojasi sprinto rungtyse, kuriose visą jėga reikia įveikti trumpas distancijas. O vyrų sprinto tradicijų Lietuvos nėra. Visi medaliai iškovoti tempo rungtyse – persekiojimo, grupinėse lenktynėse, kur reikia panašių savybių, kaip plente.
 

Nors šiemet pastebėjau, kad aukščiausio lygio plento lenktynėse etapus laimi ir buvęs treko sprinto pasaulio čempionas olandas Theo Bosas.
 

Beje, šių metų „Tour de France“ lenktynių nugalėtojas, olimpinis plento čempionas britas Bradley Wigginsas – irgi buvęs trekininkas, laimėjęs net tris olimpinis aukso medalius.
 
Ar per Londono olimpiadą išryškėjo kažkokios naujos dviračių treko tendencijos, gal iškilo naujos šalys?

Lyderės – tos pačios: Australija, Didžioji Britanija, Prancūzija. Bet patubulėjusios ir kitos šalys. Net šešios rinktinės 4 km persekiojimo komandinėse lenktynėse distanciją įveikė greičiau nei per 4 minutes. Tai labai aukšti rezultatai.
 

Atėnų olimpiadoje stiprią persekiojimo lenktynių komandą turėjo ir Lietuva. Ar įmanoma artimiausiu metu suburti panašaus pajėgumo rinktinę?

Šioje rungtyje jau dabar galėtų važiuoti stipriausi mūsų plento sportininkai, bet juos labai sunku suburti iš skirtingų klubų. Tada tik Tomas Vaitkus atstovavo užsienio klubui, tai galima buvo normaliai treniruotis.
 

Norint užauginti stiprią komandą nuo jaunių amžiaus –  šešiolikmečių, reikia vieno arba dviejų olimpinių ciklų. Tačiau turi būti sudarytos sąlygos, nes viskas remiasi į pinigus. Tam, kad dviratininkus išlaikyti vienoje komandoje, reikėtų daug pinigų – stovykloms Lietuvoje ir užsienyje, atlyginimams. Juk kitaip jie išvažiuotų į užsienio klubus.
 

Gal impulsą atgaivinti vyrų treko rinktinę duos Europos čempionatas?

Gali būti. Bet tai priklauso nuo sporto vadovų pozicijos. Dabar situacija – sudėtinga. Mačiau, kaip į treko jaunučių varžybas atvažiavę sportininkai trise dalijasi tuo pačiu dviračiu. Arba neturi kitos pavaros, tai naudoja tą pačią, nors ji ir per sunki. Tai tas pats, kas automobiliu į kalną penkta pavara mėgintum užvažiuoti, nors reikia antros. Tad situaciją reikia keisti iš esmės.
 

Ar niekada to nebandęs dviratininkas gali iškart važiuoti treke?

Gali. Tik tokiems viražuose baisoka, tai mina iš visų jėgų, kad nenuslystų. Panevėžio treke esu matęs ir paprastų dviračių mėgėjų. Vieni žmonės eini į sporto klubą pasitreniruoti, kiti tą valandą ar pusantros skiria trekui.