Lina Daugėlaitė | 2010 m. balandžio 30 d. 16:36 | Siųsti nuorodą | Spausdinti | Komentarai |
Klemensas Rimšelis: nesu avantiūristas
Lietuvos sporto vadovu tapęs K.Rimšelis teigia, kad darbo sporto srityje stygius netaps kliūtimi vadovauti Sporto departamentui
Balandžio 30 d. baigėsi gandais apaugęs konkursas Kūno kultūros ir sporto departamento gen. direktoriaus pareigoms eiti. Jį laimėjo 51-erių liberalų ir centrų sąjungos atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis. Su kokiomis mintimis ir nuotaikomis Kūno kultūros ir sporto departamentui ateina vadovauti naujasis sporto vadovas? Beje, 1988 m. gruodžio 11 d. K.Rimšelis buvo vienas iš LTOK atkuriamojo suvažiavimo dalyvių.
Kokie jūsų, kaip KKSD gen. direktoriaus, prioritetai ?
Visų pirma, prioritetų programas nustato Vyriausybė - Kūno kultūros ir sporto departamentas pavaldus Vyriausybei. Kitas dalykas, Seime yra įregistruota Kūno kultūros ir sporto strategija, bet, aišku, ji niekaip nepriimama. Taigi aš puikiai žinau, kas nustato gaires. Besiruošdamas konkursui puikiai susipažinau su Sporto departamentu iš išorės, bet, turiu prisipažinti, iš vidaus jo nepažįstu - nė karto jame nesu buvęs. Kai praeis trijų darbo dienų terminas ir jeigu konkurso rezultatų niekas neapskųs, tada paprasčiausiai pradėsiu darbą valstybės tarnyboje. Nesu greitas žmogus, kad iš anksto pasakyčiau - tą nugriausim, tą perstatysim, šitą kitaip nudažysim, tą atleisim ir pan. Vertinu žmones, kaip specialistus, tuos, kurie dirba valstybės tarnyboje - turiu omenyje gerus specialistus, kurie dirba tą darbą, kuris pavestas, o nesiekia kažkokios naudos sau. Organizaciniai klausimai, kaip įstaigos vadovui, bus truputėlį aiškesni, kai matysiu administracinius jų gebėjimus - tada bus galima pasakyti, ko trūksta, ką reikėtų padaryti, ką pakeisti, norint įgyvendinti Kūno kultūros ir sporto departamento misiją.
Kaip sporto vadovas, esate užsibrėžęs konkrečius tikslus? Ką nortumėte įgyvendinti, ko pasiekti?
Paprasčiausias konkretus tikslas - kiek įmanoma, skaidrus finansavimas. Kad lėšos pasiektų tą, kuriam jos skirtos, o nenusėstų kažkokiems neaiškiems dalykams. Efektyvus lėšų naudojimas, ypač, kai lėšų skiriama tiek nedaug, ir nesitaškyti į visas puses, kaip, ko gero, yra mėgstama daryti. Rengdamasis dalyvauti konkurse, pirmiausia atsiverčiau oficialiame KKSD puslapyje skelbiamas valstybės kontrolės išvadas ir susipažinau su jomis - kokie yra trūkumai, skirstant biudžeto asignavimus, ir pan. Tai tam tikrą vaizdą susidariau. Visų pirma, nieko nenoriu gąsdinti - aš nesu toks baisus žmogus, kaip kas nors bando įsivaizduoti. Žinau, kur einu, aš pats esu prisidėjęs prie valstybės tarnybos Lietuvoje kūrimo ir dalyvavęs tame procese. Eidamas į šias pareigas aš nežadu ko nors gąsdinti ir netikiu, kad nuo vieno žmogaus priklauso viso sporto likimas. Dabar sakoma, kad sporto padėtis netenkina. Bet tą padėtį sukūrė sporto profesionalai - juk jie vadovavo. Buvo sporto profesionalų, dirbusių ir ganėtinai trumpą laiką. Aš savo galimybes daugiau sieju su kita veiklos puse - kaip biudžetinės įstaigos vadovo. Yra Sporto taryba, Sporto rėmimo fondas ir jo taryba, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros akademija - yra specialistų. O kadangi man ganėtinai nemažą laiko tarpą ir ganėtinai sėkmingai teko dirbti mokslininku, specialistų nuomonę moku vertinti. To, ko nežinau, nepliurpiu, bet geriau pasiskaitau ar pasiklausau vieno, kito, trečio specialisto, kuris yra vertinimas respublikiniu mastu, kad galėčiau priimti sprendimą ar padaryti išvadą. Gąsdinti žmonėmis nereikia - gąsdina, kad politikas pradės vadovauti sportui. Noriu pasakyti, kad sportininkai puikiausiai eina į Seimą ir vadovauja valstybei, bet grįžtamasis ryšis kažkodėl nelabai priimtinas. Politikavimas valstybės tarnyboje yra labai siaura sąvoka - iš tikrųjų tu tarnauji viešajam interesui. Jeigu aš nenusiplaunu, kad priklausau politinei partijai, tai nereiškia, kad politinė partija darys įtaką ar pan. Tai reikškia, kad mano pažiūros yra liberalios - nesu koks nors ortodoksas ar dogmatikas, bet esu atviras naujovėms, patirčiai tų valstybių, kurios turi pasiekimų sporto srityje ir pan. Esu atviras žmogus.
Vadinasi, tai, kad jūs neturite darbo sporto srityje, patirties, nebus kliūtis vadovauti sportui?
Aš nemanau. Tai yra biudžetinė įstaiga. Galiu pasakyti tokį pavyzdį: Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijoje nedirba medikai - dirba daugiausiai vadybininkai, teisininkai, o medikai samdomi pagal kontraktą vykdyti funkcijai, kurią jie privalo vykdyti.
Pradėjęs eiti generalinio direktoriaus pareigas, atsistatydinsite ir partijos atsakingojo sekretoriaus pareigų?
Be jokios abejonės. Aš nesu bedarbis - mano darbą saisto sutartys. Žinoma, išeisiu ir partijos atsakinguoju sekretoriumi nebūsiu. Pasikeičia darbo forma - negaliu dirbti keliuose darbuose. Antras dalykas, aš mėgstu dirbti būtent tą darbą, kurį dirbu ir nesiblaškyti į šalis.
Šis konkursas žiniasklaidoje apaugo įvairiais gandais ir įvairiomis kalboms. Kaip jūs pats vertinate tas kalbas, jog iš anksto buvo žinoma, kas laimės konkursą?
Visas mūsų gyvenimas apipintas kalbomis. Kai kurios kalbos, pasirodo, būna teisingos. Bet jeigu man partijos kolegos pasakė, kad bus skelbiamas toks konkursas, nes to aš nežinojau, tai buvo tiesiog man duota žinia iš partijos, kad aš sudalyvaučiau ir kad kito kandidato nebus ieškoma. O kas dalyvaus daugiau, aš nežinojau. Galiu pasakyti tik tiek - galite tikėti, galite netikėti - sąžiningai mokiausi. Nedalyvavau jokiose išankstinėse laidose ir ypač, kai laida vyksta konkurso išvakarėse, o 9 valandą ryte - konkursas: toks vaizdas, kad čia renkamos kažkokios pareigos ir kiekvienas turi kalbėti, o ne vyksta valstybės tarnybos konkursas. Tad aš tą laiką geriau paskyriau mokytis.
Ar tikėjotės laimėti konkursą?
Teisybę pasakius, dėl viso šito ažiotažo nesitikėjau laimėti. Tarp kitko, nepasakyčiau, kad labai apsidžiaugiau, kai laimėjau. Nesu avantiūristas ir kiekvieną iššūkį priimu atsakingai.
Amžina diskusija, kam reikėtų skirti didesnį dėmesį - kūno kultūrai ar sportui? Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Žinau tik tiek: Vyriausybės programoje pasakyta, jog reikia keisti požiūrį į sportą ir dėmesį kreipti ne tik didelio meistriškumo laimėjimams ir Lietuvos garsinimui, bet ir į sporto socialinę funkciją, jo prieinamumą visiems.
Pats konkursas buvo sudėtingas? Kaip vertinate konkurentus, jeigu turėjote galimybę juos įvertinti?
Manau, kad sudėtingas. Labai paprastai galėjau pralaimėti, kadangi po testo mes, du konkurentai, surinkome vienodą balų skaičių. Paskui buvo užsienio kalbų mokėjimo tikrinimas ir klausimai-atsakymai žodžiu. Komisijos sprendimu, buvo nutarta, kad aš pasirodžiau geriau, gavau daugiau balų. Turiu tam tikrų pretenzijų pačiam testui. Žinant, kad kai kurios valstybės administracinių vienetų struktūros bus naikinamos jau nuo liepos 1 d., į testą kažkodėl vis tiek patenka klausimai apie tai, ko praktiškai nebus - tai papildomas apkrovimas.
Savo gyvenimo aprašyme kaip pomėgius nurodėte meną ir muziką. Ar laisvalaikiu pats sportuojate?
Besimokydamas supratau, kad yra profesionalus sportininkas, sportininkas ir sportuotojas. Aš esu sportuotojas. O ši sąvoka apima tai, kad aš sportuoju tada, kada noriu, savo malonumui ir nesiekiu jokių rezultatų, nenorėdamas sudaryti konkurencijos profesionaliems sportininkams.
Kokiu sportu užsiimate laisvalaikiu?
Pažaidžiu ir stalo tenisą, ir badmintoną, taip pat - šachmatais.