Naują olimpinį ciklą - nauja valdžia

Šiais laikais padaryti perversmą Lietuvos sporto federacijoje ar asociacijoje labai nesunku. Nepatiko sąžiningai ir dorai dirbantis žmogus, norintis pokyčių savo mėgstamame darbe, surengei visuotinį narių susirinkimą ir jo atsikratei. Taip atsitiko ir su puikiu slidinėjimo specialistu, kelerius metus dirbusiu Lenkijoje ir sukaupusiu neįkainuojamos patirties vilniečiu Jakovu Gimbickiu.

Prikalbintas padėti Lietuvos slidinėjimui ir atsisakęs gerai mokamo darbo, jis sugrįžo į Lietuvą, vedamas pačių gražiausių tikslų. Tačiau teišdirbo vienerius metus ir ... buvo išmestas, tapo bedarbiu. Tai paaiškėjo ketvirtadienį po Ignalinoje įvykusio Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) visuotinio narių susirinkimo. Šiame susirinkime svečių teisėmis dalyvavo ir Lietuvos slidinėjimo federacijos vadovai vilniečiai Vytautas Zumeris bei Romualdas Glazauskas, kurie po susirinkimo pasakė:  „Cirkas!“

Didelė naujų klubų įtaka
Pats susirinkimas vyko ramiai, korektiškai, nebuvo jokių ginčų, rietenų. Viskas buvo sudėlioti iš anksto, aistros aprimusios. Balsavimo teisę turėjo 13 LNSA klubų atstovų. Penki klubai į šią asociaciją įstojo tiktai ... prieš porą savaičių. LNSA generaliniam sekretoriui J. Gimbickiui su jais net nebuvo leista susipažinti, klubų  prašymai buvo atnešti tiesiai į LNSA posėdį,  ir, valdybos sprendimu, klubai iš karto buvo priimti į asociaciją, net nežinant, kokia jų veikla (išskyrus „Kalnų erelius“), kiek jie vienija narių, kokiose varžybose dalyvauja.

Šie nauji asociacijos nariai – kalnų slidinėjimo klubai „Snaigė“, „Šilas“ ir „Kalnų ereliai“,  slidinėjimo klubai „Gavaitis“, kuriame daugiausia susibūrė orientavimosi  sporto entuziastai, bei Visagino „Startas“ per asociacijos visuotinį narių susirinkimą gavo mandatus ir teisę balsuoti. Kaip vėliau paaiškėjo, šių klubų balsai buvo lemtingi tiems, kurie siekė valdžios. Slidinėjimo entuziastai vienadienių klubų neužregistravo, ir iš anksto buvo galima numanyti, kokia bus to visuotinio narių susirinkimo baigtis.
Prieš posėdį dėl visuomeninių pareigų nesuderinimo su tiesioginiu darbu Lietuvos olimpiniame sporto centre iš LNSA valdybos atsistatydino buvęs žinomas irklavimo treneris Kęstutis Barkus. Vėliau – ir visa valdyba. Buvo renkama nauja.



Slaptu balsavimu daugiausia balsų (13) surinko orientavimosi sporto entuziastas vilnietis Evaldas Brazlauskis, uteniškis Stasys Dervinis (12), po 8 – vilniečiai Paulius Augūnas, Gintautas Černiauskas ir Andrius Bublys bei ignaliniečiai Remigijus Arlauskas ir Jonas Paslauskas. Jie pateko į LNSA valdybą.

Valdžia – ignaliniečių rankose
Valdyba rinko asociacijos prezidentą ir generalinį sekretorių. Jais atitinkamai tapo ignalinietis, orientavimosi sporto entuziastas R. Arlauskas (žinomos Lietuvos orientacininkės Ramunės Arlauskienės vyras) ir Ignalinoje gimęs bei augęs bei čia biatlonininko ir slidininko karjerą pradėjęs, o dabar Vilniuje gyvenantis Gintautas Černiauskas.

Taigi LNSA valdžia – ignaliniečių rankose. Valdyboje yra dar ir Ignalinos moksleivių namų direktoriaus pavaduotojas, slidinėjimo teisėjas J. Paslauskas, o ignalinietė Kazimiera Strolienė yra Lietuvos slidinėjimo rinktinės trenerė. Asociacijoje ignaliniečiai galės groti pirmaisiais smuikais, priiminėti jiems palankius sprendimus. Tačiau ar nuo to Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai bus geriau, parodys ateitis.

Buvęs asociacijos generalinis sekretorius J. Gimbickis, surinkęs 6 balsus, net nepateko į valdybą, jis buvo išrinktas revizoriumi. Labiausiai nusiminę visuotiniu LNSA narių susirinkimu buvo pagrindinių šalies slidinėjimo centrų Anykščių ir Visagino slidinėjimo entuziastai, kurių nė vienas nepateko į valdybą.

Kaip sakė naujasis asociacijos prezidentas R. Arlauskas, beje, su visa šeima  stebėjęs Vankuverio olimpines žiemos žaidynes, ir generalinis sekretorius G. Černiauskas yra pasirengę dirbti gerai ir atiduoti visa jėgas, kad Lietuvos slidinėjimui būtų tiktai geriau,kad ši sporto šaka populiarėtų. „Gal kada nors džiaugsimės ir olimpiniais medaliais. Tikiuosi, kad naujas olimpinis ciklas mums bus sėkmingas“, – sakė naujasis LNSO prezidentas, UAB „Spainetos“ prekybos sistema“ valdybos narys R. Arlauskas.
Su naująja LNSA valdyba nemažas viltis sieja ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto referentė žiemos sporto šakoms Vida Vencienė, kuri dalyvavo visuotiniame asociacijos narių susirinkime ir džiaugėsi ramiu posėdžiu.   

Lietuvos slidinėjimui nereikalingi?
„Vadinasi, mes esame nereikalingi Lietuvos slidinėjimui, nors mūsų treneriai ir parengia nemažai slidininkų šalies jaunių rinktinei. Slidininkai išsirinko savo valdybą, bet joje tėra du slidinėjimo entuziastai, o penki – orientacininkai ir kalnų slidininkai. Išvada tokia: lygumų slidinėjimui vadovaus orientacininkai ir kalnų slidininkai. Tad gal reikėtų keisti asociacijos pavadinimą, išryškinant ne slidinėjimą, o vieną iš minėtų sporto šakų? Apmaudžiausia, kad slidininkai pasirinko tokį variantą, jog patys negali vadovauti asociacijai. Ar naujoji valdyba dirbs geriau nei buvusioji, parodys gyvenimas“, – sako buvęs LNSA valdybos narys anykštėnas Vytautas Tutkus.

Lietuvos nacionalinėje slidinėjimo asociacijos nariais gali būti kiekvienas, kuris  populiarina žiemos sporto šakas. Kaip teigia Vilniaus r. sporto mokyklos direktorius Marijanas Kačianovskis, LNSA pasirinko pasaulinės slidinėjimo federacijos  modelį.
„Tačiau labai blogai, kad mes nesiskaitome su gerais, sąžiningais specialistais – tokiais, kaip Jakovas Gimbickis, kuris turi sukaupęs nemažos tarptautinės patirties. Bet, pasirodo, Lietuvai tokių žmonių nereikia, mes apie ateitį visiškai negalvojame. Susirinkimo atomazga įgavo teritorinio pasiskirstymo principo prasmę, viena teritorija užspaudė kitas. Tai nėra geras variantas, užgožiamos  gražios iniciatyvos. Kažkoks chaosas, daugiau nieko“, – įsitikinęs M. Kačianovskis.

Nauja patirtis ... bedarbis  
„Atėjau – nesidžiaugiau, išėjau – nesigailiu, – sakė buvęs LNSA generalinis sekretorius Jakovas Gimbickis. – Supratau, kad dirbti sąžiningai ir dorai neužtenka. Reikia būti ir didžiuoju kombinatoriumi kaip Ostapas Benderis, slidžiu kaip ungurys, lanksčiu kaip ežerų nendrė, o svarbiausia visiems lankstytis, įtikti, neturėti savo nuomonės“, – sakė J. Gimbickis.  

Kaip vis dėl to jaučiatės, kai nespėjate įgyvendinti to, ko norėjote?
Normaliai. Visada sakiau, kad LNSA – tai ne mano asmeninė uždaroji akcinė bendrovė. Dirbti buvo nelengva, bet visus darbus padariau. Jeigu asociacijai nereikia mano pastangų, man lengviau – baigėsi galvos skausmas, atsakomybė, nereikės išgyventi dėl sportininkų.

Kaip vertinate naująją LNSA valdybą?
Ateitis parodys, ko ji verta. Tai – Lietuvos slidinėjimo bendruomenės klausimas ir skausmas, ne mano. Jeigu sugrąžintume laiką atgal, galiu pasakyti, kad maksimaliai stengiausi pataisyti sudėtingą situaciją. Pamačiau daug negerų dalykų, kuriais neapsidžiaugiau, o gailėjausi savęs. Pagrindinė priežastis, dėl ko buvau nepriimtinas į valdybą – pamačiau, kad neteisingai, ne pagal paskirtį naudojamos finansinės lėšos.    

Jeigu Jums pasiūlytų dirbti Lietuvos slidinėjimo rinktinės vyr. treneriu, ar sutiktumėte?
Turėjau gerai mokamą trenerio darbą Lenkijoje ir į Lietuvą pasiryžau grįžti ne tam, kad treniruočiau mūsų šalies rinktinės slidininkus, o tam, kad išbandyčiau save vadovaujamame darbe. Jeigu būčiau norėjęs dirbti treneriu, tą būčiau toliau daręs  Lenkijoje, juolab kad tenai buvau reikalingas ir prašomas dirbti toliau. Nematau prasmės dirbti Lietuvos rinktinės treneriu, kai nėra sąlygų, tinkamo finansavimo.

Ką galvojate toliau daryti?
Iki pensijos dar toli, geri dešimt metų. Trisdešimt metų sporte prabėgo labai greitai. Pats laikas pabandyti save surasti kažkur kitur. Pamąstysiu, pagalvosiu, ieškosiu variantų.  Dabar stosiu į darbo biržą, mano gyvenime atsirado dar viena patirtis – bedarbio.