Tinklinis prastėja, bet dar nemirė

Neseniai baigėsi Lietuvos tinklinio čempionatas, kurio nugalėtojai ir prizininkai bus pagerbti šventiškoje aplinkoje gegužės viduryje. Šiemetinis čempionatas buvo labai trumpas: vyrų nugalėtojai paaiškėjo kovo mėnesį, o moterų – balandžio. Pirmą sykį šalies tinklinio istorijoje atsirado naujas įrašas moterų čempionių eilutėje – tai Vilniaus „SM Tauras-VTC“. Vyrų grupėje aukso medaliai po kelerių metų pertraukos vėl įteikti Šiaulių „Elgos-Starto“ tinklininkams.

„Šiemetinis čempionatas skyrėsi nuo ankstesnių, jame dalyvavo mažiau komandų: moterų grupėje – aštuonios, o vyrų – šešios. Dėl finasinių sunkumų klubai prašė sutrumpinti čempionatą. Praėjusiais metais atrankos varžybos vyko trimis etapais, o šiemet – dviem, labai sumažėjo varžybų. Komandų meistriškumas buvo panašaus, kaip ir praėjusiais metais“, – sako  Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius, buvusios įžymiosios „Kuro aparatūros“ žaidėjas Juozas Lapeika.

Čempionate nematėme rungtyniaujančios daugkartinės šalies čempionės Vilniaus „Oklikemos“ vyrų komandos, bet matėme Lietuvos merginų rinktinę. Tad čempionate buvo naujienų?
Iš dalies, taip. Moterų čempionate dalyvavo Lietuvos jaunimo rinktinė, kuri, logiškai mąstant, jame neturėjo dalyvauti. Tačiau ji rengėsi Europos jaunių čempionato atrankos varžyboms, sudarėme tokį varžybų grafiką, kad jaunosios sportininkės per atrankos turnyrą galėtų atstovauti ir savo klubams, ir rinktinei. Per finalinį etapą  klubai su tuo nesutiko, ir rinktinės žaidėjos grįžo į savo klubus Vilniuje bei Kaune. Nepaisant to, Lietuvos merginų rinktinė pateko tarp keturių stipriausių komandų. Tad žinok, žmogus, kaip tas rinktinės žaidėjas „padalyti“. 
Iš čempionato pasitraukus Vilniaus „Oklikemos“ vyrų komandai, sustiprėjo „Ąžuolas“ – jos gretas papildė vienas geriausių Lietuvos jungiančiųjų tinklininkų Tadas Donėla, ir tai davė gerų rezultatų. Paprastai vilniečių komanda čempionate būdavo turnyro lentelės pabaigoje, o šiemet kovojo dėl bronzos medalių.

Šiemet Lietuvos vyrų čempionų šiauliečių gretose žaidė talentingi jaunieji tinklininkai, suburti iš visos Lietuvos. Gal tai nulėmė „Elgos-Starto“ pergalę?
Sunku pasakyti. Kitais metais tas jaunimas dalyvaus Europos jaunių čempionato atrankos varžybose. Gaila, kad ne visi mūsų treneriai atidavė savo žaidėjus šiai komandai. Visi tinklininkai kartu gyvena Vijolių vidurinės mokyklos bendrabutyje, treniruojasi  du kartus per dieną, juos ugdo prityrę streneris Aivaras Strockis. Jaunimas puikiai išlaikė egzaminą, žaidė su suaugusiais ir tapo Lietuvos čempionais.
Dramatiškas buvo superfinalas su panevėžiečiais, prireikė net penkių susitikimų. Šiauliečių komandos jėga – didelį patyrimą turintis ir užsienio klubuose rungtyniavęs Saulius Astrauskas. Čempionato starte vis dėlto buvo sunku prognozuoti, kad superfinale žais ir Lietuvos čempionais taps jaunieji šiauliečiai.
Treneriui A. Strockiui pavyko įgyvendinti savo projektą ir dabar galvojama apie kitą – Kaune per Lietuvos tinklinio federacijos posėdį jaunių komisija pasiūlė, jog kitąmet taip pat reikėtų Šiauliuose suburti vaikinus, gimusius 1995 m., ir juos patikėti vadovauti tam pačiam A. Strockiui.
Tačiau sutrumpinus čempionatą, jaunimas faktiškai liko be gero lygio varžybų. Dabar jie dalyvauja savo amžiaus grupių čempionatuose ir , žaisdami su savo bendraamžiais, patirties tikrai neįgija, nes tai nėra subrendusios komandos. Jaunimas atrankos etape sužaidė vos 10 rungtynių ir dar kelias finale.



Tikriausiai nemaža bėda ta, kad neturtingos mūsų sporto mokyklos, kurios neturi pinigų rengti daugiau ir ilgiau trunkančių varžybų?
Taip, tai labai aktuali problema. Sporto mokyklos dėl pinigų stygiaus negali komandoms duoti normalaus krūvio. Jeigu vyktų daugiau varžybų, jos neturėtų pinigų į jas išsiųsti savo komandų. Kita didelė problema - sporto bazė. Baisu pasižiūrėti į sporto sales, kuriose vyksta Lietuvos čempionato rungtynės. Vienintelė salė, kuri šiek tiek labiau atitinka reikalavimus, - Jonavos kūno kultūros ir sporto centro salė, kurioje čempionato rungtynes žaidžia šiemetinio čempionato bronzos medalių laimėtojos jonaviškės. Gal dar išskyrus Vilniaus „Tauro“ sporto mokyklos bei Panevėžio „Senvagės“ mokyklos sales,  kuriose vyko čempionato rungtynės, kitos yra pasibaisėtinos.  Šiemetiniai čempionai šiauliečiai irgi rungtyniauja mažoje „Dubysos“ sporto salėje. Kai paskutiniąsias superfinalo rungtynes žaidė „Elgos-Starto“ ir Panevėžio „KKSC- Naujosios Agluonos“ komandos, salė buvo pilnutėlė žiūrovų. Penktą partiją nuo didžiulės drėgmės žaidėjai pradėjo slidinėti lyg čiuožykloje... Teisingas pretenzijas ėmė reikšti panevėžiečiai. Netgi iškilo klausimas, ar nereikėtų tas rungtynes nutraukti.  

Šiauliai turi puikią areną - argi nebuvo galima žaisti superfinalo joje?
Arena iš tikrųjų puiki, bet ji nėra pritaikyti žaisti tinklinį. Joje netgi nėra tinklinio įrangos, nėra kur pastatyti stovų. Lietuvoje yra neblogų sporto salių, bet mūsų tinklinio klubai yra nepajėgūs užsimokėti už jų nuomą.

Ar daug Lietuvos tinklininkų rungtyniauja užsienyje?
Šį sezoną ypač daug, gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Mūsų tinklininkai žaidžia Vokietijoje, Amerikoje, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje, kitur. Priklausomai nuo to, kokio lygio komandose jie žaidžia, federacija diferencijavo jų mokesčius. Ypač susilpnėjo ankstesnių metų Lietuvos čempionė „Flamingo Volley“ komanda, kurios visi pagrindiniai žaidėjai išvažiavo į užsienio klubus ir liko tik jaunimas. Vilniečiai šiemet net nepateko į finalinį ketvertą. Tačiau yra ir kita medalio pusė – atsirado galimybė pasireikšti jaunimui.

Šiemet Lietuvos tinklinio federacijai buvo skirta 120 tūkst. Lt, kaip už tokius pinigus reikia išgyventi?
Nežinau. Tinklininkų sezonas šiuo Lietuvos čempionatu nesibaigia. Dar laukia daug svarbių renginių – vyks Baltijos šalių sporto mokyklų čempionatas (mergaitės žais Daugpilyje, o berniukai – Šiauliuose), tradicinės Baltijos taurės varžybos Lietuvoje, Europos jaunių atrankos varžybos, Europos Rytų šalių tinklinio asociacijos čempionato zoninis turnyras. Keturi čempionatai - du rudenį, o du vasarą. Prieš akis dar visas paplūdimio sezonas. Lietuvoje atsirado daug paplūdimio aikštelių, jos veikia Vilniuje, Kaune, Palangoje, Birštone, Rokiškyje, Raseiniuose, Alytuje, Kelmėje, kitur, ši tinklinio rūšis labai populiarėja. Nuolat galvoju, kaip reikia suktis ir išsiųsti komandas į svarbias varžybas. Gauname velnių, kad nesutvarkytas mūsų tinklalapis, tai iš tikrųjų negražu, bet ką daryti, kai nėra pinigų? Kiek sugebu, viską vienas ir darau. Federacijoje dirbu tik aš, o finansinius reikalus tvarko buhalterė.

Lietuvos vyrų komandos nebeliko ir "Schenker" lygos varžybose...
Ta lyga baigia užgesti, ją prispaudė finansiniai sunkumai. Sumažėjo estų, latvių komandų, nebeliko mūsiškės. Tebevyksta tiktai Baltijos moterų lyga, tačiau jos varžybos labai trumpos – tiktai vienas turas. Suvažiuoja šešios komandos (po dvi iš kiekvienos šalies), per tris dienas sužaidžia rungtynes ir išsiskirsto.  

Lietuvos tinkliniui, pradėjusiam devintą dešimtmetį, atėjo liūdnos dienos?
O kada jos buvo kitokios? Šviesių dienų niekada nebuvo. Negaliu sakyti, kad mes kažkur krentame, ar kylame į viršų. Stengiamės išlaikyti tai, ką turime, ir ieškome variantų, kaip gyventi  toliau. Turime Lietuvos jaunių rinktinės rėmėją – Druskininkų „Rasą“, manome, kad gali dar labiau patobulėti šalies mergaičių rinktinė, kurią  treniruoja kaunietės Jolita Kontvainienė ir Vida Makauskienė. Šią rinktinę  verkiant reikėtų išlaikyti. Turime talentingų tinklininkių, gimusių 1994 metais. Jau dabar rinktinėje išsiskiria garsaus dviračių treko trenerio Narsučio Dumbausko anūkė Ieva Dumbauskaitė, kuri šiemet čempionate pagrindiniame šešetuke žaidė su vyresnėmis treniruočių draugėmis ir puikiai užsirekomendavo. Ji dabar susidomėjo paplūdimio tinkliniu, ir daugkartinis Lietuvos paplūdimio čempionas vilnietis Marius Vasiliauskas šiai talentingai žaidėjai netgi yra pasirengęs surasti partnerę.
Jeigu turėtume lėšų, per 2011 m. Europos jaunių čempionato atrankos varžybas būtų galima pradėti galvoti apie patekimą į finalinį etapą. Tačiau tų pinigų tragiškai trūksta. Labai didelė mūsų problema – trenerių kvalifikacija, kurią reikia kelti. Lietuvoje yra daug gražiai nuaugusių žaidėjų, tačiau prastas jų techninis parengimas. Pamatai sportininkus ir gali pasakyti, kas juos treniruoja. Jauniems treneriams, kurių yra nedaug,  reikėtų skirti ypatingą dėmesį, netgi kyla minčių, ar jie žino, kaip mokyti jaunuosius tinklininkus. Kai žaidėjai patenka į rinktinę, juos reikia mokyti... techniškai žaisti.

Apie tokio meistriškumo komandą, kokia buvo „Kuro aparatūra“, tikriausiai dar ilgai ilgai svajosime...
Ko gero. Prieš kelias savaites buvau susitikęs savo buvusiais treniruočių draugais, kurie mane pasikvietė ir daug kalbėjomės ta tema. Buvusiai „Kuro aparatūrai“ pradeda nusibosta toks mūsų žaidėjų lygis, ji nori kažką organizuoti. Jaunimo mes turime, tačiau kur jam toliau tobulėti? Reikia vėl iš naujo ... burti „Kuro aparatūrą“ vyrų ar Kauno „Dinamo“ moterų komandas ir su jomis pradėti rimtai dirbti. Viską įmanoma padaryti, reikia tik daryti.    

Šiemet turėtų įvykti Federacijos ataskaitos ir rinkimų konferencija, ar joje nusimato permainų?
Iš Europos tinklinio konfederacijos gavome prašymą, kad rinkiminės konferencijos vyktų olimpinių žaidynių metais. Mūsų federacijos Vykdomasis komitetas į tai atsižvelgė, ir rinkiminė konferencija turėtų vykt 2012 m., o ataskaitinė – šių metų rudenį. Kol kas negalvoju, ar federacijoje įvyks pokyčių. Kažkas turėtų keistis, bet labai nedaug. Dabartiniame mūsų Vykdomajame komitete visi žmonės buvo aktyvūs, gerai dirbo teisėjų, jaunių komisijos. Pretenzijų būtų galima reikšti tiktai paplūdimio komisijai.