Bėgikai murdysis pelkių dumble

Rugpjūčio 11 d. Širvintų rajone, Pamusės kaime pirmą kartą Lietuvoje įvyks „General Financing“ ekstremalus bėgimas pelkėmis. Šiose varžybose galima bus išbandyti savo jėgas net keturiose rungtyse – 1 km, 5 km, 10 km bei estafetėje 2x5 km.

Nežiūrint į tai, kad Lietuvoje tokio tipo renginių dar nėra vykę, lietuviai nėra sėslūs ir jau yra ne vienas dalyvavęs tokio pobūdžio renginiuose užsienyje.

Kalbiname vieną panašaus renginio dalyvį, šiuo metu dirbantį kūno kultūros mokytoju bei bėgimo treneriu Druskininkuose, Leipalingio miestelyje Aurimą Gudaitį.
 

Dar visai neseniai tave matydavome dalyvaujantį įvairiuose čempionatuose, varžybose, stadione. Dažnai tapdavai varžybų nugalėtoju bei prizininku, teko dalyvauti Europos bėgimo kalnais čempionate, taip pat esi vienas iš nedaugelio lietuvių, kuriam teko startuoti ekstremaliame bėgime pelkėmis Lenkijoje. Sakyk kaip kilo mintis dalyvauti tokiose ekstremaliose varžybose? Ką žinojai apie šias varžybas prieš nuspręsdamas jose startuoti?
Apie bėgimą pelkėmis sužinojau iš savo bėgimo klubo kolegų, kurie man pasiūlė sudalyvauti ir išbandyti jėgas šiose dar nematytose Lietuvoje varžybose. Pirmas įspūdis pagalvojus apie trasą, kokia ji galėtų būti įvairi, buvo daug neaiškumų, kol nepasidomėjau apie šį bėgimą. Kadangi pačiam anksčiau  yra tekę dalyvauti Lietuvos, Europos bėgimo kalnais čempionatuose, bėgimo su kliūtimis rungtyse, tai šis pasiūlymas mane labai sudomino ir ilgai negalvodamas nusprendžiau dalyvauti.
 

Ar kažkaip specialiai ruošeisi šioms varžyboms?
Specialių treniruočių bėgimui pelkėmis neturėjau, sportavau įprastai. Kadangi, kaip minėjau, esu dalyvavęs bėgimuose kalnais, tai šiek tiek patirtų prisiminimų ir pamokų įprastai galima panaudoti ir bėgime pelkėse metu, nes trasos įvairumas  pakankamai skirtingas, viena akimirka - plauki, kita jau dumblo iki kaklo, trečia jau žiūrėk su virvės pagalba į statų kalną reikia lipti... Nežinant kas lauks trasoje sunku ir ruoštis.
 

Kokie tavo tikslai, mintys buvo važiuojant į tokias varžybas?
Konkrečių tikslų sau kaip ir nekėliau, šios varžybos buvo daugiau savęs išbandymas nei rezultato siekimas. Žinojau tik tiek, kad bus įdomios, dar nematytos varžybos su dideliu būriu dalyvių. Jų buvo 1500 ir vienu metu kas  valandą išleisdavo po 250 dalyvių.

Antrą kartą dalyvaujant panašiose varžybose jau turėjau daugiau patirties ir galėjau tinkamai apskaičiuoti savo jėgas, nes jau žinojau, ką reiškia bėgimas vandenyje ir pelkėtoje trasoje prie kurių dar prisijungė ir gerai žinomi kalnai. Šiose varžybose tikėjausi patekti į dešimtuką. 
   
Kokie nuotoliai buvo tose varžybose ir kokią trasą tau teko įveikti?
Pirmojo bėgimo „Katorznyki“ metu pelkėmis reikėjo įveikti apie 7 km. Šių varžybų pagrindinis akcentas buvo pelkės ir vanduo, sausumos apie  5%. Trasa pasirodė mįslinga, nes už kiekvieno posūkio nežinai ko tikėtis, labai įdomi ir tikrai nelengva. Finišui artėjant teko per tvoras laipioti ir apleistame pastate tamsoje ieškoti kelio link finišo.

Antrojo bėgimo „Wulkanow“ metu teko dalyvauti dvi dienas. Pirmą dieną reikėjo įveikti 3 km įvairių kliūčių ruožus, antrą dieną laukė apie 12 km trasa, kuri savo įvairumu stebino ir stulbino kas 100 metrų. Tiek startas tiek finišas buvo iki šiol man asmeniškai įsimintiniausi.

Papasakok savo įspūdžius iš trasos?  Ką pamatei, kokius sunkumus teko įveikti?
Pirmos varžybos tikrai paliko didelį įspūdį. Jau tik atvažiavus jautėsi iš kitų dalyvių kaip jie ruošiasi startui. Buvau kiek nustebęs pamatęs kaip beveik visi dalyviai ant kojų tvirtinasi visokiausias apsaugas, apsivynioja batus lipnia juosta, buvo dalis dalyvių bėgusių susirakinusių grandinėmis po du.  Pats startas buvo kiek neįprastas - iškarto šuolis į vandenį, o įšokęs nežinai kokiu būdu bandyti įveikti trasą. Bandžiau plaukti, bet su apranga buvo per daug  sunku, teko jungtis prie kitų ir bristi per nendres visiems kartu. Šio ežerėlio pakrante įveikėm apie 2 km, po to teko bristi į kitą krantą, kur laukė pelkynai. Man sunkiausia trasos dalis buvo perbridimas į kitą krantą, nes visą laiką bėgau priekyje ir kas keista buvo, kad visi kas bėga už tavęs kimba tau į pečius, kai tuo tarpu kojų jau nebejaučiau ir bandžiau plaukti tik rankų pagalba. Teko ir vandens paragauti kai kažkas ant nugaros pasikabino,  o išlipęs į krantą net  nesupratau kiek priekyje manęs nubėgo varžovų. Po to iškart pasitiko pelkės ir siauri takeliai, per kuriuos buvo sunku aplenkti. Bandai iš vienos pusės apibėgti - nugriūni, iš kitos - įstringi ir žiūrėk jau tave patį lenkia...

Trasoje buvo nemažai šaltinių, ežerų ir kanalų, kuriuos teko įveikti. Vandens temperatūra buvo labai skirtinga, po tokių temperatūrų skirtumų net kojas traukt pradeda. Artėjant finišui, brendant per nendres vienas iš dalyvių užlipo man ant kojos ir numovė batą, kurį bandydamas apsiauti, sugaišau nemažai laiko ir, kaip vėliau paaiškėjo, man pritrūko vos kelių sekundžių iki 3-iosios vietos.

Antrosios varžybos buvo kiek kitokios. Šios varžybos buvo dviejų dienų ir pareikalavo papildomų jėgų. Pirmą varžybų dieną reikėjo įveikti 3 km kliūčių ruožą ir patekti tarp pirmų 20 greičiausiai finišavusių  savo bėgime dalyvių, kad kitą dieną gauti leidimą startuoti su pagrindine grupe.

Antrą dieną laukė  nepalyginamai sunkesnė trasa nei pirmą dieną. Trasos ilgis buvo apie 12 km. Kad trasoje lauks daug netikėtumų buvo galima suprasti jau stojus į starto vietą. Visiems bėgimo dalyviams buvo išdalinami kartoniniai kardai, su kuriais reikėjo startuoti. Prieš startą išsirikiavo apie dešimt šarvais ir guminėmis lazdomis apsiginklavusių vyrų, kurie stengėsi apsunkinti mums trasą. Ištikrųjų, aš net nesitikėjau, kad jie  mums trukdys, tai keletą kartų gavau su tom lazdom.

O trasoje  laukė daug sunkumų. Šį kartą teko ne tik bristi per pelkes, bet buvo daug kitų įdomių ir sunkių rungčių. Šios varžybos man priminė ir bėgimą kalnais, ir bėgimą pelkėmis visko buvo  tiek daug, kad apie ramesnę minutę nebuvo kada galvoti. Dalyvių buvo labai daug ir atbėgus prie kliūties kur reikia įveikti 3-6 m ilgio vamzdžius ar kitas rungtis susidarydavo eilės, tai, kad to išvengčiau, teko visą laiką bėgti priekyje. O trasoje laukė vis naujos kliūtys  tiek dirbtinės, tiek ir natūralios. Ši trasa skyrėsi iš kitų trasų, tuo kad čia prisidėjo daugiau bėgimo kalnais, kanalais, kas buvo labai sunku, o kur dar dilgėlynai, eglių šakos ir kitos įkyrios žolės, kurios pynėsi ir braižė kojas. Finišui artėjant, visiems reikėjo perlysti per žemą tiltelį, po kuriuo buvo daug dumblo. Pirmi dalyviai turėjo tiesiog į jį įnerti, kad įveiktų trasą. Finišo tiesioji įbėgimas į cirko palapinę, kur tamsoje dar pasitiko keletas šieno kliūčių.  
 

Tavo užimta vieta ir savijauta iškart po finišo ir po kelių valandų atslūgus emocijoms?
Pirmose varžybose užėmiau 4-ąją vietą, o antrose pirmą dieną buvau 1-as,  antrą dieną 6-as. Po abiejų varžybų finišo savijauta  buvo puiki. Nuovargis  atrodo pasijaučia tik pačioje trasoje, o po bėgimo visai neblogai. Jautėsi, kad kojos visos tvinksi nuo dilgėlių,  nendrių, dumblo ir kitų „procedūrų“,  su kuriomis teko susidurti  trasoje. Emocijos atslūgo negreitai, nes visą kelionę ir grįžus į namus kelias dienas teko pasakot patirtus įspūdžius.
 

Aurimai, kokią rekomenduotum aprangą šiam bėgimui?
Apranga turėtų būti kuo labiau aptempta, kadangi drėgmė ir dumblas labai apsunkina judėjimą, aišku pirštines patariu užsimauti, nes tikrai daug patogiau. Kas dėl avalynės, tai geriau būtą tvirta, jeigu nusimato daug slidžios klampios trasos. Tiktų ir futbolo bateliai, kurie  išsiskalbs. Tą patį ir apie drabužius galiu pasakyti: geriau tamsūs, nes iš šviesių nelabai kas liks. Po varžybų buvo krūva, kur dauguma dalyvių metė savo batus, aprangas. Vienus ir aš išmečiau, bet tokius ir pasirinkau kad jau į paskutinį startą. Nors pirmam bėgime galvojau, kodėl neužsidėjau ant antkaulių apsaugų? Po dumblu, upeliuose yra daug nuvirtusių medžių  ir jų nesimato, tai kai visa jėga atsitrenki  jausmas ne koks. Kai du tris kartus tai kartoji - dar nieko, bet kai kartoji ir kartoji į tą pačią vietą  - tai nieko gero.
 

Bėgimo pelkėmis vienas kilometras, kiek prilygsta kilometrų bėgimui plentu?
 Sunku pasakyti, bet pirmam bėgime bėgdamas per pelkes 7 km įveikiau per 1 val. ir 2 min., o antrame bėgime bėgau 12 km ir įveikiau per 1 val. 16 min. Turbūt 1 km bėgimą pelkėmis galiu prilyginti 2-3 km bėgimo plentu.
 

Ką galėtum palinkėti būsimiems „General Financing“ ekstremalaus bėgimo dalyviams? Į ką labiausiai atkreipti dėmesį, ruošiantis šiam bėgimui?
Visiems dar neapsisprendusiems siūlau bent vieną kartą išbandyti savo jėgas šio tipo varžybose ir pajusti šio bėgimo ypatumus. O tiems, kurie jau pasiryžo stoti į startą, galiu palinkėti, kad ruoštųsi nebent psichologiškai ir paliktų savo baimes namuose.  Jokios baimės nespėsite net pajusti, kai aplinkui bus tiek nepatirtų pojūčių. Patarimas visiems dalyviams: žiūrėkit ne tik sau po kojomis, bet ir į priekyje jūsų esantį žmogų, kad matytumėte jo veiksmus ir galėtumėte pasirinkti lengvesnį kliūties įveikimo būdą ir taip sutaupysite savo jėgas.