Egzaminas olimpiniam čempionui

Lietuvos vyrų dviračių rinktinės vyr. treneriu pernai buvo paskirtas Seulo olimpinis čempionas, 1987 m. pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas, penkis kartus dalyvavęs prestižinėse daugiadienėse lenktynėse „Tour de France“ Artūras Kasputis.

Jis jau 18 metų gyvena Prancūzijoje, Savojos regione, Šamberi mieste. Iš Lietuvos išvažiavo 1994 m. – nuo 2000 m. dirba Prancūzijos profesionalų „Ag2R“ klubo vadybininku-treneriu, o nuo 2003 m. – vienu iš vadovų-trenerių.

A. Kasputis kasmet po kelis kartus grįžta į gimtąją Klaipėdą. Praėjusiais metais jis padėjo Lietuvos dviračių sporto federacijai per daugiadienes lenktynes „Baltic Chain Tour“, su mūsų dviratininkais buvo nuo pirmos iki paskutinės dienos.

Olimpinis čempionas stebėjo ir Lietuvos dviračių treko čempionatą Panevėžyje, kaip šalies vyrų dviračių rinktinės vyr. treneris debiutavo pasaulio čempionate Kopenhagoje (Danija). Klaipėdoje su šeima sutiko Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus.

„Be galo buvo įdomu pamatyti naują areną, kurioje šiemet vyks Europos čempionatas, daug pažįstamų veidų. Trekas – malonus mano jaunystės prisiminimas. Panevėžiečių trekas paliko puikų įspūdį, tik gaila, kad buvo pustuštės tribūnos.

Tačiau tai manęs nenustebino: Lietuvoje dviračių sportas – ne krepšinis. Bet, manau, kad dabar, turint tokį puikų įrenginį, žiūrovų sugebėsime pritraukti, vien Simoną Krupeckaitę visi turėtų ateiti palaikyti“, – sako olimpinis čempionas.

Ar sugebėsime gerai pasirengti Europos dviračių treko čempionatui? – paklausiau A. Kaspučio.
Pirmiausia atversime naują mūsų mėgstamos sporto šakos istorijos puslapį – tokio rango varžybos Lietuvoje bus surengtos pirmą kartą. Kaip pavyks surengti čempionatą, negaliu pasakyti, nes šiek tiek esu nutolęs nuo dviračių treko. Tačiau, viliuosi, kad viskas bus gerai.

Ar nenustebai, kad buvai paskirtas Lietuvos vyrų dviračių rinktinės vyr. treneriu?
Man tai buvo maloni staigmena. Kai gavau pasiūlymą dirbti su Lietuvos elito vyrais, ilgai nesvarsčiau ir sutikau – daug metų praleidau profesionalų dviračių sporte, dabar ten pat irgi sukuosi, turiu sukaupęs nemažai patirties, ja galėčiau pasidalyti su mūsų dviratininkais.

Sunku pasakyti, kaip man seksis, nes Lietuvos dviratininkų kasdien nematau. Pačius geriausius sutinku per varžybas užsienyje, kur jie atstovauja savo klubams, taip pat per Lietuvos čempionatus. Tačiau, laikui bėgant, mano bendravimas ir ryšiai su mūsų dviratininkais, žinoma, bus gerokai glaudesni.

Lietuvos vyrų rinktinės vyr. treneris – tai mano antrasis darbas. Pirmasis – Prancūzijoje, tačiau, kiek tik galėsiu, stengsiuosi padėti Lietuvos dviratininkams.

Kai baigiasi dviračių sezonas, vis pasirodai namuose, tačiau dabar tau, rinktinės vyr. treneriui, padaugės rūpesčių. Ar jų nebijai?
Tikrai ne, mane šis darbas vilioja, smagu save išbandyti. Ne vienas man pataria Klaipėdoje užsiimti verslu, nes po sezono namuose galiu pabūti šiek tiek ilgiau – porą ir daugiau savaičių. Tačiau verslu nesusigundau, darbo ir be jo užtenka. Su savo klubu Prancūzijoje daug laiko praleidžiu treniruočių stovyklose, varžybose. Neužmirštu ir savo antraeilio darbo – palaikau glaudžius ryšius su Lietuvos dviračių sporto federacija.

Ko tikiesi iš Lietuvos plento meistrų?
Negaliu sakyti, kad Lietuvoje nėra gerų dviratininkų. Tačiau bėda ta, kad suaugusiesiems, išskyrus Lietuvos čempionatus, neberengiama jokių varžybų. Namie lenktyniauja tik jaunimas. Vyresnio amžiaus dviratininkams lieka vienas kelias – ieškotis užsienio klubų. Nesusiradai – tavo sportinė karjera gali pakibti ant plauko.

Mano pareiga – suburti gerą elito vyrų komandą, kuri galėtų sėkmingai atstovauti šaliai olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose. Artėjant Londono olimpinėms žaidynėms, sudariau dviratininkų atrankos kriterijus, pagal kuriuos bus išaiškinti du stipriausi plento meistrai. Vienas jų dalyvaus grupinėse, o kitas – atskiro starto varžybose.  Laukia nelengvas darbas, atrenkant tuos du dviratininkus.



Kurie dviratininkai realiausiai pretenduoja vykti į Londoną?
Per Londono olimpines žaidynes trasa, manau, nebus viena sunkiausių. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti sprinteriams – į finišą atvažiavus grupei, jie turi didžiausias galimybes užimti aukštas vietas. Komandoje būtų gerai turėti ir tokį dviratininką, kuris būna aktyvus per lenktynes, gali dalyvauti įvairiuose pabėgimuose.

Tapti Londono olimpiečiais visas galimybes turi Ignatas Konovalovas, Gediminas Bagdonas, Aidis Kruopis, Evaldas Šiškevičius ar Ramūnas Navardauskas. Kurie iš jų atstovaus Lietuvai olimpiadoje, paaiškės po šalies plento čempionato birželio pabaigoje Šiauliuose. Gaila, kad turime tik dvi vietas, o rimtų kandidatų – keturis. Kurie nors mūsų dviratininkai nepateks į Londoną. Olimpinės žaidynės – tai ne daugiadienės lenktynės. Čia viską lems vienas vienintelis startas, o jam reikia kruopščiai rengtis ketverius metus. 

* * *

Vizitinė kortelė
Artūras Kasputis – trejų olimpinių žaidynių dalyvis, 1988 m. Seulo olimpinis čempionas. Jis gimė 1967 m. vasario 26 d. Klaipėdoje. 1986 m. baigė Klaipėdos 15-ąją vidurinę mokyklą. Sportuoti pradėjo 1979 m., pirmasis treneris – Vladimiras Kolesnikovas. Svariausias pergales pasiekė vadovaujamas trenerio Narsučio Dumbausko. SSRS nusipelnęs sporto meistras (1988). 10 kartų Lietuvos čempionas plento ir treko varžybose.

1985 m. pasaulio jaunimo čempionas 3 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse ir bronzos medalio laimėtojas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse.

1986 m. SSRS tautų spartakiados čempionas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse ir bronzos medalio laimėtojas 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse.

1986 m. SSRS vicečempionas 4 km komandinėse persekiojimo lenktynėse, 1987 m. SSRS čempionato bronzos medalininkas. 1988 m. SSRS 4 km komandinių persekiojimo lenktynių čempionas, Seulo olimpinis čempionas.

1987 m. pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse, 1992 m. pasaulio profesionalų čempionato 5 km asmeninių persekiojimo lenktynių bronzos medalio laimėtojas. Nuo 2000 m. dirba Prancūzijos profesionalų „Ag2r“ klube vadybininku-treneriu, o nuo 2003 m. – vienu iš vadovų-trenerių.