Griūtis - olimpinės atrankos metais?

Kai visi kalba apie mažėjančias valstybės biudžeto lėšas sportui, sportininkų rezultatai tarsi sako ką kitą:  2009 m. olimpinių sporto šakų olimpinių rungčių medalių iš pasaulio ir Europos čempionatų parvežta daugiausia per visą nepriklausomybės laikotarpį - net 12, medalius iš pasaulio čempionato šiemet toliau "saujomis" vežė dviratininkės, o iš Europos čempionato su medaliu, istoriniu jam pačiam, nes pirmuoju tokiu, sugrįžo ir graikų-romėnų imtynininkas Mindaugas Mizgaitis.
 

Skaičiai

Pirmiausia paskaičiuokime. Kaip olimpinės rinktinės kandidatai gyveno anksčiau ir kaip gyvena jie šio sunkmečio sąlygomis.
 

Kaip sakė Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) direktorius Linas Tubelis, 2009 m. sausio pirmą dieną programai "Londonas 2012" iš viso buvo skirta 7,3 mln. Lt. Iš jų 5,5 mln. Lt  - mokomajam sportiniam darbui, dar 1,2 mln. Lt buvo numatyta skirti valstybinėms sportininkų stipendijoms, tikintis, kad jos būtų padidintos, kitos lėšos - aptarnavimo išlaidoms, bendro poreikio priemonėms, medikamentams ir pan. Tokios septynių milijonų sumos, patikino LOSC direktorius, visiškai užtenka normaliam sportininkų pasirengimui.  
 

Tačiau sausio mėnesio finansiniai planai, Lietuvoje vis garsiau kalbat apie ekonominę krizę, greitai subliuško ir jau gegužę LOSC biudžetas buvo gerokai apkarpytas. Kitų LOSC vykdytų programų sąskaita, programa "Londonas 2012" nukentėjo minimaliai - tik 1,7 mln. Lt. Taigi mokomajam sportiniam darbui liko 4,7 mln. Lt, sportininkų stipendijoms - 700 tūkst. Lt, o iš viso su kitos išlaidomis - 5,6 mln. Lt. " Maždaug taip ir baigėm 2009 metus", - prisimena pašnekovas.
 

Kaip gyvena olimpinės rinktinės kandidatai įsibėgėjant 2010-iesiems? Šiemet mokomajam sportiniam darbui skirta vargani 1,6 mln. Lt, stipendijoms - 580 tūkst. Lt., iš viso su kitomis išlaidomis - 2,3 mln. Lt. Kitaip tariant, 2010 m. programos "Londonas 2012"  finansavimas, lyginant su 2009 m. sausio 1 d., arba dar kitaip tariant, normaliais sportininkų poreikiais, sumažėjo 68 procentais.
 

"Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dar 750 tūkst. Lt mokomajam sportiniam darbui šiemet skiria LTOK. Anksčiau tos lėšos būdavo skiriamos inventoriui įsigyti ir pan.", - patikslina L.Tubelis.
 

Suma sumarum: olimpinės rinktinės kandidatai šiemet versis su 3,05 mln. Lt, arba 59 procentais gyvens kukliau, nei yra jų normalūs poreikiai.


 

Programa "Londonas 2012"

Kas slypi po mistiniu pavadinimu "Londonas 2012"?  Į programą "Londonas 2012" įeina rinktinės kandidatų sąrašai. "Pirmas ir antras sąrašas - sportininkai, kurie gali realiai dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir pretenduoti į atitinkamas vietas: pirmojo sąrašo - į aukštesnes, antrojo - į žemesnes. Trečiasis sąrašas - tai treniruočių partneriai, žmonės, kurie taip pat gali įšokti į Londono traukinį, tačiau pagrindinė jų užduotis - padėti pirmojo ir antrojo sąrašo sportininkams patekti į olimpinę rinktinę", - aiškina L.Tubelis.
 

Anot jo, kadangi 2009 metais programai "Londonas 2012" lėšos drastiškai nemažėjo, sportininkai finansinių sunkumų bemaž nepajuto. Praėjusiais metais sąrašas nebuvo trumpinamas.
 

Kai paaiškėjo realus šių metų finansavimas, sąrašas buvo išgrynintas, parengtas finansuojamų sportininkų sąrašas pagal kriterijus: "Kriterijai per tuos penkerius metus, kai dirbu LOSC, turbūt buvo patys objektyviausi - pagal sportinį principą. Remiantis jais, sportininkai savo sporto šakai atnešė krepšelį pinigų. Į pirmą sąrašą patekę sportininkai atnešė 70 tūkst. Lt, į antrą - 50 tūkst. Lt, į trečią - 30 tūkst. Lt. Be to, šiemet dar buvo suformuotas ketvirtas sąrašas, į kurį sportininkus siūlė federacijos, ir sportininkams skirta po 10 tūkst. Lt".
 

Iš tų varganų 3 mln. Lt, liūto dalis tenka pirmojo sąrašo sportininkams. Ar tai reiškia, kad bent jie nepajus lėšų stygiaus? "Jie pajus lėšų mažėjimą, - paneigia L.Tubelis ir duoda, kaip pats sako, nuvalkiotą, bet elementarų pavyzdį. - Pvz., Virgilijui Aleknai normaliai pasirengti reikia apie 120 tūkst. Lt. Šiemet skirta  70 tūkst. Lt".
 

Iš kur randasi medaliai?

Tad kur pakastas šuo: lėšos mažėja, o Lietuvos sportininkai mus tebedžiugina medaliais aukščiausio rango varžybose? "Praėjusiais metais lėšų trūkumo "Londono" žmonės labai stipriai  nepajuto. Šiemet medalius atvežė dviratininkės ir graikai-romėnai. Kadangi dviratininkių rezultatai augo, joms buvo padidintas dėmesys jau praeitais metais, skiriant lėšų iš sutaupytų resursų. Kita vertus, šiemet pagal lėšų skyrimo kriterijus dviratininkės taip pat gavo sąlygiškai daug lėšų. Tad iki šio pasaulio čempionato Danijoje, nors ir jautė šiokį tokį lėšų stygių, tas trūkumas buvo, kiek įmanoma, amortizuotas. Kas bus toliau - nežinau. Galima sakyti turbūt taip: čempionatuose ir pagrindinėse varžybose, kurie vyks pirmą šių metų pusmetį, galima tikėtis neblogų rezultatų, bet jeigu artėjant rudeniui prasidės didelis lėšų badas, laukiamų rezultatų gali ir nebūti. O pagrindinė griūtis, nepasikeitus situacijai, - kitais metais", - bando prognozuoti LOSC direktorius, primindamas, jog kiti metai neeiliniai - prasidės pagrindinė atranka į Londono olimpines žaidynes.
 

LOSC vadovas tikina, jog jau pasigirsta olimpinės rinktinės kandidatų kalbų, kad jeigu finansinė situacija nesikeis, jie su sportu atsisveikins. "Kol kas dar tikimasi, kad šiuos metus išgyvenus, kiti metai bus geresni", - tačiau jeigu tokia situacija išsilaikys ir kitais metais, L.Tubelis mano, jog tarp taip kalbančių atsiras ir realiai veikiančių. "Elitiniai sportininkai puikiai žino savo pasirengimo metinį planą, ko ir kiek jiems reikia. Ir jeigu jie matys, kad jų poreikiams neužteks lėšų, kils klausimai, kaip išvažiuoti į varžybas jo treneriui, ne vienam atsiras noras į viską spjauti. Juolab, kad  geriausi sportininkai - ne 18-mečiai, daugelis jų turi šeimas. Natūralu - sportininkui už kažką reikia gyventi. Ne visos sporto šakos yra pelningos, kad sportininkai galėtų užsidirbti, tik vienas kitas sportininkas dėl savo populiarumo ir pasiektų rezultatų turi rėmėjų. Garbė - garbe, bet..."
 

Kartų kaita

Reikia turėti omenyje, kad tarp Londono rinktinės kandidatų - nemaža vyresnio amžiaus sportininkų. Todėl po Londono olimpinių žaidynių rinktinėje neišvengiamai prasidės kartų kaita: "Taip jau susiklostė, kad po Sidnėjaus ir Atėnų olimpinių žaidynių kartu kaita rinktinėje buvo neženkli. Tačiau po Londono žaidynių sportinę karjerą dėl amžiaus baigs daug didesnė masė sportininkų, šiandien esančių pirmajame sąraše. Gal ne iš karto kitą dieną po žaidynių, bet iki Rio de Žaneiro didelė dalis dabartinių lyderių sportinę karjerą baigs".
 

L.Tubelis neigia, kad pastebimos kartų kaitos po Londono olimpinių žaidynių buvo galima išvengti:  "Jeigu Pekino olimpinėse žaidynėse ir po jų vykusiose varžybose rezultatai būtų buvę prasti, būtų galima kalbėti - taip, kažkas kažkam iš jaunesnių neleido "prasimušti", kalti. Bet tie vyresnieji sportininkai, kurie iki Rio de Žanareiro žaidynių greičiausiai nebesportuos, šiandien tebėra pasaulyje lyderiai. Be to, sportiniam ilgaamžiškumui palaikyti reikia sudaryti sąlygas - jie jautė kažkokias socialines garantijas, turėjo finansavimą, galėjo sportuoti, užtat jie ir tęsė sportinę karjerą".
 

Tad kas užims šiandieninių lyderių vietas? Be abejo, turėtų ateiti kažkas iš jaunimo. 
 

Artimiausias rezervas

Tad kokia situacija tarp sportinių aukštumų siekiančio jaunimo? Praėjusių metų jaunimo Europos ir pasaulio čempionatų rezultatais skųstis negalime - Lietuvos sportininkai olimpinėse rungtyse iškovojo 14 medalių. Neblogi rezultatai, prognozuoja L.Tubelis, turėtų būti dar ir šiemet. O pagrindiniu akstinu jų siekti net ir finansiniu sunkmečiu turėtų  tapti pirmosios jaunimo olimpinės žaidynėse Singapūre: "Per daugelio sporto šakų pagrindines varžybas šiemet vyksta atranka į pirmąsias pasaulio jaunimo olimpines žaidynes. Taigi rezultatai gali būti neblogi, nes yra konkretus tikslas. Juolab kad yra šiokia tokia LTOK parama. Antras dalykas, darome žygius, kad pasirengimui dar bent 100-120 tūkst. Lt skirtų KKSD". 
 

Tačiau tai netolima ateitis, kokia ji žvelgiant į tolesnę perspektyvą - jau į 2016 metus?
 

2007-aisiais, prisimena L.Tubelis, pagaliau pavyko įgyvendinti seną svajonę - atsiradus finansinėms galimybėms, pagaliau imta finansuoti sportininkų, galinčių dalyvauti ne artimiausiose olimpinėse žaidynėse, bet dar tolesnėse, pasirengimą. Kitaip tariant, pradėta rūpintis olimpiniu rezervu. Tada tai buvo potencialūs Londono žaidynių dalyviai, dabar turėtų būti - Rio de Žaneiro. "Kūno kultūros ir sporto departamentas atliko analizę: kiek pasaulio ir Europos jaunimo čempionatų prizininkų vėliau įsilieja į rinktines. Tendencija tokia: kol jie yra perspektyvinės pamainos sąrašuose, jie gauna finansavimą ir sportuoja. Tačiau baigę bendrojo lavinimo mokyklas, jie iškrenta iš perspektyvinės pamainos sąrašų, išeina studijuoti, ypatingų rezultatų dar neturi ir į olimpinės rinktinės sąrašus nepatenka, o neturėdami finansinės paramos, tiesiog mesdavo sportuoti", - aiškina L.Tubelis.
 

Artimiausias rezervas, arba programa "Rio de Žaneiras", o prieš Pekino olimpines žaidynes - "Londonas 2012" - 18-25 m. jaunimas priklausomai nuo sporto šakos. Rezervo programų akiraty buvo apie 100-150 sportininkų pereinamojo amžiaus sportininkų, kuriems buvo skiriamas kelių milijonų litų finansavimas. Parengus šią programą, buvo pagaliau užtikrintas kryptingas sportininko rengimas, finansinę paramą turėjo visų amžiaus grupių sportininkai. "Tada dar iš rezervinės "Londonas 2012" programos keletas žmonių įšoko ir į Pekino traukinį", - prisimena L.Tubelis.
 
Tačiau svajonė finansiškai remti artimiausią rezervą gyvavo vos porą metų: 2009 m. pradžioje sąrašai dar buvo sudaryti, programai "Rio de Žaneiras" dar spėta skirti 200 tūkst. Lt, tačiau greitai jos įgyvendinimas buvo sustabdytas, nes paaiškėjo, kad LOSC finansavimas mažėja. "Didžiąja dalimi šios programos sąskaita amortizavome programos "Londonas 2012" įgyvendinimą".
 

Kas atsitiko su rezerve buvusiais sportininkais? Jie, pasak L.Tubelio, sportuoja vietose. Kai kuriuos jų finansiškai paremia federacijos, kai kas iš jų galbūt turi rėmėjų, o LOSC prisideda  žmogiškaisiais resursais, taiko mažesnius gyvenimo įkainius, suteikia mokslo ir medicinos paslaugas. Šiemet rezervinių sportininkų sąrašas taip pat yra sudarytas, tačiau apie lėšų skyrimą jiems - kalbos nėra...
 

Beje, valstybė kontrolė, tikrinusi LOSC veiklą, į savo išvadas įrašė, kad tarpinė grandis, t. y. artimiausias rezervas, - nefinansuojamas...