Lietuvių stichija - vėjas ir greitis

Ramūnas Navardauskas – šeštoji vieta, Tomas Vaitkus – 11-oji. Šias pozicijas, išsikovotas prestižinių daugiadienių dviračių lenktynių „Giro d‘Italia“ pirmajame etape, Lietuvos atstovai išsaugojo ir po antrojo etapo, kurį paženklino daugybė griūčių.

 „Pavyko išvengti beveik visų griūčių. Tik per paskutinę, nors ir spėjau sustoti ir nenuvirsti, koją teko padėti ant žemės. Tai smarkiai sutrukdė, bet savo darbą jau buvau atlikęs“, - po antrojo etapo finišo teigė Australijos komandai „Orica Greenedge“ atstovaujantis 30-metis T. Vaitkus.

Svarbiausias T. Vaitkaus darbas šiose lenktynėse – padėti pagrindiniam komandos lyderiui Matthew Gossui. Lietuvis su savo bendražygiais sekmadienį sėkmingai atliko užduotį – į lemiamą sprintą australas išlėkė su nedidele lyderių grupele ir nusileido tik etapą laimėjusiam britui Markui Cavendishui („Sky Procycling“).

Trečiąją vietą užėmė prancūzas Geoffrey Soupe („FDJ-Big Mat“), ketvirtąją – R. Navardausko komandos draugas amerikietis Tyleris Farraras („Garmin-Barracuda“).

T. Vaitkus 206 km ilgio etape buvo 62-as, R. Navardauskas – 161-as. Abiem jiems, kaip ir kitiems su pagrindine grupe finišavusiems dviratinkams, užfiksuotas rezultatas – 4 val. 53 min. 12 sek.

Pirmąkart Danijoje startavusių lenktynių lyderio rožinius marškinelius išsaugojo Tayloras Phinney („BMC Racing Team“). R. Navardauskas nuo jo atsilieka 22 sek., T.Vaitkus – 27 sek.

Iš viso dviratininkai per 21 etapą įveiks 3503 km ir gegužės 27 d. finišuos Milane.

Tomai, ar galima sakyti, kad tau ir komandai lenktynės prasidėjo sėkmingai? O gal tikėjotės geresnio starto?

Šiaip komanda patenkinta pirmų dviejų etapų rezultatu, nors visąlaik siekiame maksimumo.

Kokia pagrindinė tavo užduotis šių metų lenktynėse – padėti komandos lyderiui ar  pačiam kovoti dėl pergalės etapuose?

Pagrindinis mano vaidmuo – „vežti“ komandos lyderį. Šiemet daugiausia dėmesio skiriame asmeninėms ir komandų lenktynėms. Pastarosioms turime tikrai stiprią komandą ir kovosime dėl prizinės vietos.

Ar jau galutinai nuspręsta, kad dalyvausi tik lygumų etapuose, o po to pasitrauksi iš varžybų?

Labiau bus aišku dar po kelių dienų. Bet pagal išankstinį planą po dviejų savaičių turėčiau grįžti į Klaipėdą trumpam poilsiui, o po to važiuoti treniruotis į aukštikalnes.

Šiemet pirmieji trys „Giro d‘Italia“ etapai rengiami Danijoje, kurioje dažnai pučia stiprūs vėjai. Ar oro sąlygos netrukdė tau važiuoti?

Oro salygos man tikrai palankios, nes esu pripratęs lenktyniauti Belgijoje ir Olandijoje. Be to, esu iš Klaipėdos, kur nuolat pučia vėjas, todėl jis man nebaisus, ne taip, kaip kalnų dviratininkams, kuriems tai yra peilis, nes jų svoris nedidelis.

Esi patyręs didžiųjų turų dalyvis. O R.Navardauskas tik antrus metus važiuoja tokio lygio varžybose. Bet jis yra pastebimas pelotone. Kaip manai, kokios stipriosios Ramūno savybės? Ar jis gali sėkmingai pakovoti ir kalnuose, ar irgi tik lygumose?

Ramūnas jau yra vienas žinomiausių dviratininkų pelotone kaip stipriausias darbininkas. Jis - nenuspėjamas, nes turėdamas tiek sveikatos gali iškrėsti daug netikėtumų. Tačiau didžiuosiuose kalnuose mes esame kiek per aukšti ir per sunkūs. Bet mums nebaisūs lygumų etapai su dideliais greičiais ir stipriais vėjais, kur kalnų dviratininkai gali daug prarasti.

Ar Danijoje žiūrovai tokie pat karšti, kaip Italijoje?

Žiurovų čia tikrai daug  ir matosi, kad šalis tikrai pasistengė, nes kiekviename kampe yra kokia nors rožinė detalė, daug žmonių, apsirengusių rožiniais drabužiais, palaiko dviratininkus. Nepatinka tik viena - žiūrovai labai lenda į važiuojamąją dalį ir tai gali sukelti griūtį dviratininkams lekiant 60 km per val. greičiu. Bet jei šalyje ir toliau vyks tokie renginiai, dviračių kultūra čia tikrai augs ir žmonės supras, kad geriau neiti į gatvę ir nerizikuoti savo ir sportininkų sveikata.