Taisyklės be taisyklių

Su pasiūlymais, kaip taisyti Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnį, apibrėžiantį rentų mokėjimą buvusiems sportininkams, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) kreipėsi į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją.
 

Pasak KKSD teisininko Vytauto Vainio, 2009 metais pradėjus mokėti rentas buvusies sportininkams netrukus iškilo daugybė ginčytinų situacijų, kurių įstatymas neapibrėžia, todėl siekiant išvengti dviprasmybių ir piktnaudziavimo atvejų, esamas spragas būtina kuo skubiau taisyti.
 

Įstatyme numatyta, kad sportininkas, siekiantis gauti rentą, turi būti baigęs sportininko karjerą. Kadangi teisės aktai nenumato, ką reiškia sąvoka „baigęs sportininko karjerą“ bei kaip sportininko karjeros baigimas turėtų būti įforminamas, pasitaiko atvejų, kad sportininkai tuo piktnaudžiauja sezono pabaigoje pareikšdami, kad baigė sportininko karjerą, o sezono pradžioje vėl ją atnaujindami. „Tokių piktnaudžaivimo atvejų nėra daug, bet pasitaiko“, - teigė V.Vainys.
 

Departamento specialistai siūlo įstatyme įtvirtinti sportininko karjeros baigimo sąvoką ir nustatyti sportininkui pareigą deklaruoti apie karjeros baigimą ar atnaujinimą, pateikiant pažymą, bei rentą pradėti mokėti tik praėjus atitinkamam laiko tarpui (pvz. 6-12 mėnesių) po šio pareiškimo gavimo dienos.
 

Taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad sportininkas, atnaujinęs karjerą, privalėtų sugrąžinti valstybei jam už paskutinius 6 ar 12 mėnesių išmokėtą rentą. „Tai būtų prevencinė priemonė, kuri padėtų apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo atvejų“, - aiškino V.Vainys.
 

Pagal įstatymą sportininkui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu jis turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje. Deja, įstatymas konkrečiau nepaaiškina, ką reiškia sąvoka „darbas kūno kultūros ir sporto srityje“. Be to, nėra galimybių patikrinti ar užsienyje gyvenantis buvęs sportininkas ten negauna draudžiamųjų pajamų.
 

Patys sportininkai ne kartą yra išreiškę nepasitenkinimą nuostata, kad rentos skiriamos tik tiems karjerą baigusiems sportininkams, kurie ir toliau lieka dirbti sporto srityje. Tai, teigiama, neskatina sportininkų integracijos į kitas sritis, be to, diskriminuoja sportininkus, kurie neturi gabumų ar noro dirbti treneriais, arba tiesiog negali rasti darbo sproto srityje.
 

Pasak V.Vainio, ši nuostata įstatyme atsirado tam, kad sportininkas būtų suinteresuotas savo žinias ir patirtį perduoti jaunimui. Taip siekiama, kad ir baigę karjerą sportininkai būtų naudingi sportui, o jų sukauptas bagažas nenueitų perniek. Todėl sportininkas stumiamas pasirinkti: jei nori gauti rentą, privalai toliau darbuotis sporto srityje.
 

V.Vainys abejoja, ar ši nuostata bus pakeista, nors Sporto departamentas Seimui siūlo dar kartą persvarstyti, ar nuostata rentas mokėti tik kūno kultūros ir sporto srityje besidarbuojantiems sportininkams yra teisinga. „Reiktų arba tiksliai apibrėžti sąvoką „darbas kūno kultūros ir sporto srityje“, arba šios nuostatos visai atsisakyti, bet ko gero atsisakyti nepavyks“, - teigė KKSD teisininkas.


 

Nemažai diskusijų sukėlė įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teisę gauti rentą turi ir buvęs sportininkas, tapęs parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtoju. Kadangi įstatyme nėra apibrėžta nugalėtojo sąvoka, atsirado sportininkų, kurie kreipėsi į teismą įrodinėdami, kad renta priklauso ir už  parolimpinėse ar kurčiųjų žaidynėse užimtas prizines – antrąją ir trečiąją – vietas.
 

Atsižvelgiant į tai, bei siekiant užkirsti kelią galimam šios nuostatos klaidingam interpretavimui, siūloma įstatyme aiškiai konstatuoti, kad renta prilkauso tik parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių pirmos vietos laimėtojui (arba čempionui).
 

Sporto departamento specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į įvairių sporto šakų pobūdį, ne visose sporto šakose fiksuojami pasaulio rekordai. Teigiama, kad tokių sporto šakų atstovai yra diskriminuojami, mat įstatymas rentą numato ir sportininkams, tapusiems pasaulio rekordininkais.
 

Įstatymas numato, kad sportininkas, pasiekęs rezultatą iki Nepriklausomybės atkūrimo, gauti rentą gali tik tuo atveju, jei Lietuvos pilietybę įgijo iki Kūno kultūros ir sporto įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y., iki 1996 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, KKSD turėtų nutraukti paskirtos rentos mokėjimą dviems sportininkėms , kurios Lietuvos pilietybę įgijo vėliau.
 

Sporto departamentas mano, kad, atsižvelgiant į šių sportininkių pasiektų rezultatų svarbą, nustatytą vėliausią pilietybės įgijimo terminą nukelti iki 2009 m. sausio 1 dienos, nes būtent šią dieną įsigaliojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnis, reglamentuojantis rentų mokėjimą buvusiems sportininkams.

Pasak V.Vainio, pataisomis nesiekiama mažinti į rentas pretenduojančių sportininkų skaičiaus, tiesiog tikimasi didesnio aiškumo. „Kuo detaliau bus viskas apibrėžta, tuo labiau mažės teisminių ginčų tikimybė. Kai nėra tikslu įstatymiškai, iškyla ginčai, paremti ne teisiniais argumentais, o tik asmeniniu supratimu. Norime to išvengti“, - teigė V.Vainys.
 

Primename, kad šiuo metu teisę gauti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio rentą per mėnesį turi Lietuvos pilietis, baigęs sportininko karjerą, nedalyvaujantis olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, jeigu jis yra olimpinių žaidynių čempionas ir prizininkas (aukso, sidabro ar bronzos medalių laimėtojas); olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionas; olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ir (ar) pasaulio čempionato, olimpinių žaidynių rekordininkas; parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojas.
 

Sportininkui renta neskiriama, jei sportininkui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą (kol išnyksta teistumas); jei sportininkas gauna valstybinę pensiją; jei sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl dopingo preparatų vartojimo ar sporto organizacijų uždraustų metodų taikymo ir jo sportiniai rezultatai, dėka kurių gali pretenduoti į rentą, buvo anuliuoti; jei sportininkas yra kūno kultūros ir sporto organizacijos, kuri nepripažįsta ir nesilaiko dopingo kontrolės taisyklių, narys. Taip pat jau minėtais atvejais, kai sportininkas turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje.
 

Dėl rentos gavimo į Sporto departamentą yra kreipęsi 112 buvusių sportininkų, iš kurių renta skirta – 97-iems. Likusiems rentos mokėjimas buvo neskirtas arba sustabdytas šiems atnaujinus karjerą arba įsidarbinus ne sporto srityje. Renta buvusiems sportininkams skiriama iki mirties, kas mėnesį tikrinant, ar gavėjas atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.
 

2009 m. buvusiems sportininkams išmokėtą bemaž 4,8 mln. litų, o vidutinis mėnesinės rentos dydis siekė 3 tūkst. litų. Šiemet, įsigaliojus Laikinajam socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymui, pagal kurį rentos sumažintos 20 proc., sportininkų rentoms iš viso numatyta 3,9 mln. litų. Mėnesinės rentos vidurkis sumažėjo iki 2600 litų.