Sunkūs žolės riedulininkų metai

Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) Vykdomojo komiteto ataskaitos konferencija truko beveik keturias valandas. Kalbėtasi įvairiomis temomis, apsvarstyti devyni klausimai.

Pagrindinį pranešimą – ataskaitą už 2011 metus – padarė trečią kadenciją LŽRF vadovaujantis prezidentas Leonardas Čaikauskas. Jis apžvelgė ir 2012 m. pagrindinius žolės riedulininkų startus Lietuvoje ir užsienyje – Europos moterų uždarų patalpų čempionatą Danijoje bei Europos klubų čempionatą Vienoje.

Šie pasirodymai buvo sėkmingi: Lietuvos moterų rinktinė užėmė 11-ąją vietą tarp 23 šalių, o Šiaulių „Gintra-Strekte-Universitetas“ – penktą tarp 21 šalies klubų. 

SKOLA. Lietuvos žolės riedulininkių meistriškumas yra didelis, todėl rinktinė gauna daug pakvietimų dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose turnyruose. Kviečia olandai, vokiečiai, netgi Seišelių salos atsiuntė kvietimą dalyvauti jų federacijos 40 metų sukakties paminėjimo iškilmėse bei sužaisti tam skirtame turnyre. Tačiau tos išvykos dėl finansinių problemų atsisakyta.

Žolės riedulininkų sezonas nesitęsia visus metus: salėje žaidžiama 5 mėnesius, o lauke – keturis. Šią žiemą žolės riedulininkai daugiausiai rungtyniavo Panevėžio rankinio centro sporto bazėje. Nuo lapkričio iki kovo mėnesio LŽRF už salės nuomą sumokėjo 10,5 tūks. Lt., o čempionato medalių pagaminimas kainavo 5 tūkst. Lt.

Kada federacijos biudžetas kuklus, tai kiekvienas litas yra brangus. Vien praėjusiais metais planams įgyvendinti pritrūkta apie 200 tūks. Lt. Dar nebuvo metų, kad federacija negyventų skolon. 2012-ieji pradėti, įsiskolinus apie 28 tūkst. Lt., tos skolos dabar yra truputį mažiau.

FINANSAVIMAS. Dėl finansinių sunkumų praėjusiais metais pirmą sykį LŽRF į Škotiją dalyvauti Europos jaunimo iki 21 m. čempionate neišsiuntė 2009 m. žemyno jaunimo čempionių mūsų žolės riedulininkių, nes ta kelionė federacijai būtų kainavusi 48 tūkst. Lt. Tos lėšos buvo panaudotos vyrų komandai išvykti.

Finansavimas – pati opiausia federacijos problema. Šiemet iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo gauta 163 tūks. Lt. Tai – pats mažiausias finansavimas per pastaruosius penkerius metus. LŽRF prezidentas akcentavo, kad anglų federacija per metus gauna 8,5 mln. svarų sterlingų, belgai - 3,5 mln. eurų, čekai - 300 tūkst. eurų.



Konferencijos metu buvo sprendžiama, ką daryti su kukliu šiemetiniu finansavimu, kokių varžybų atsisakyti, ypač žiemą. Bet daug ko neprigalvosi: vaikų turnyrų labai trūksta – jiems negalima „nukirpti“ pinigų, suaugusiųjų laukia Europos čempionatai ir klubų varžybos, joms reikia rengtis, į jas išvykti. Tad kaip gyventi? Dar tiktai prasidėjo antrasis ketvirtis, o jau išleista 68 tūks. Lt.

Lietuvos vasaros moterų ir vyrų čempionatams reikia 58 tūkst. Lt. Lieka vienintelė paguoda – rėmėjai. Tačiau kuo toliau, tuo sunkiau iš jų sulaukti paramos. Nepaisant to, šiemet LŽRF iš rėmėjų planuoja surinkti 105 tūkst. Lt.

Šiemet tarptautiniame žolės riedulio federacijos žemėlapyje atsirado naujas renginys – Pasaulio žolės riedulio lyga, kuri tuoj pat po Londono olimpinių žaidynių vyks rudenį Prahoje. Lygos varžybose dalyvaus ir Lietuvos moterų bei vyrų komandos, kadangi prasideda kelias į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes bei į pasaulio čempionatą. Lygos varžybose jau pareiškė norą dalyvauti 51 moterų ir 62 vyrų nacionalinės rinktinės, 

Per konferenciją buvo patvirtintas tiktai Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo biudžetas (163 tūkst. Lt), skirtas žolės rieduliui plėtoti. Iš rėmėjų dar surinkta 8 tūkst. Lt. Gi visiems federacijos poreikiams įgyvendinti reikia 650 tūks. Lt.. Tad trūksta daugiau kaip 400 tūkst. Lt.  

TEISĖJAI. Kaip teigė L. Čaikauskas, veikli buvo federacijos teisėjų komisija, vadovaujama širvintiškio Boriso Sockio. Federacija už kruopštų darbą jam neliko skolinga, konferencijos metu įteikė dovaną – neperšlampamą bluzoną.

Parengti du nauji tarptautinės kategorijos teisėjai Dovilė Lidaitė ir Vilma Bagdanskienė. Pastaroji teisėjavo olimpiniame atrankos turnyre Indijoje – tai aukštas mūsų arbitrės darbo įvertinimas. Dabar ji rengiasi atrankos turnyro rungtynėms  Malaizijoje. Lietuvoje dabar yra keturi tarptautinės kategorijos teisėjai (dar Virginija Čaikauskienė, Romualdas Chmeliauskas ir Onutė Kanaporienė).

Yra ir šeštoji – ledo ritulio vartininko  Arūno Aleinikovo žmona baltarusė Liudmila, kuri yra tarptautinės kategorijos žolės riedulio teisėja, ir dabar abu gyvena Elektrėnuose. Praėjusiais metais L.Aleinikovienė sėkmingai įsijungė į Lietuvos teisėjų gretas.  

Lietuvoje nesijaučia žolės riedulio teisėjų badas – yra 10-15 aktyvių teisėjų, galinčių teisėjauti aukšto lygio varžybose, jiems auga ir gera pamaina. Tačiau, pasak teisėjų komisijos pirmininko B. Sockio, didelį teisėjų entuziazmą kiek atbaido tai, kad už teisėjavimą vienoms rungtynėms temokamas kuklus 20 Lt. atlyginimas.

„Mažokai buvo surengta seminarų teisėjams, visi teisėjai veržiasi teisėjauti tiktai Lietuvos čempionato A diviziono varžybose, o į kitus renginius nerodo didelio entuziazmo. Viena iš mūsų bėdų yra ta, kad rungtynėms teisėjauja tie, kurie dar ir patys žaidžia. To neturėtų būti, todėl būtinai reikia augintis jaunąją kartą“, - kalbėjo B. Sockis.