Trenerio 80-metį pagerbė vaikų turnyru

B. Putrimo jubiliejaus proga Elektrėnuose kovo 31 d. buvo surengtas vaikų turnyras, kur buvo kovojama dėl jubiliato taurės. Šventės organizatorius – puikaus vandensvydžio trenerio sūnus Liudas Putrimas, kuris žengia savo tėvo pėdomis ir Elektrėnuose treniruoja vaikus. Jis turi subūręs dvi grupes jaunųjų sportininkų ir su jais turi 10 savaitinių valandų. Mažoka, tačiau Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro direktorius Kęstas Vitkauskas teigia, kad netolimoje ateityje turėtų viskas išsispręsti.

Elektrėnų jaunieji vandensvydininkai pirmą kartą savo gyvenime dalyvavo 10-13 metų vaikų turnyre, kur buvo kovojama dėl B. Putrimo taurės. Jie užėmė trečią vietą – nugalėjo kauniečius 5:4 ir pralaimėjo nugalėtojams vilniečiams 3:8 bei antrą vietą užėmusiems alytiškiams 4:10.

Buvęs ilgametis Lietuvos vandensvydžio rinktinės vyr. treneris, tarptautinės kategorijos teisėjas (teisėjavo Maskvos ir Seulo olimpinėse žaidynėse, trijuose pasaulio ir trijuose Europos čempionatuose ) kaunietis Jonas Čirūnas stebėjosi, kad elektrėniškiai, ką tik pradėję lankyti pratybas, jau gerai plaukia, meta į vartus ir turnyre pasiekė 12 įvarčių.

„Ilgai laukti nereikės - Elektrėnuose tikrai bus puiki vandensvydžio komanda. Jaunieji sportininkai turi puikų baseiną, o ir treneris nėra prastas. Liudas Putrimas gyvena Vilniuje, tačiau aukojasi dėl mėgstamo darbo ir nuolat važinėja į Elektrėnus. Jam daug kainuoja benzinas, už kurį turi mokėtis savo pinigais, tačiau jis dirba labai nuoširdžiai ir išradingai, jaunimui perteikia gerus pirmuosius vandensvydžio įgūdžius“, - sako J. Čirūnas.

Turnyro nugalėtojais tapo jaunieji Vilniaus vandensvydininkai, treniruojami Lietuvos rinktinės vyr. trenerio Nerijaus Papaurėlio bei Tado Pašuko. Vilniečiams buvo įteikta B. Putrimo taurė su dukart olimpinio čempiono Tamašo Farago autografu. Sostinės vandensvydininkai nugalėjo Alytaus (9:5), Kauno (10:8) ir Elektrėnų (8:3) komandas.

Daugumai vilniečių tai irgi buvo pirmosios oficialios varžybos, prieš porą savaičių jie buvo atvažiavę į Elektrėnus sužaisti draugiškų rungtynių su elektrėniškiais, taip pat dalyvavo Vilniaus miesto varžybose. 

Vilniečių komandoje 9-13 metų jaunieji vandensvydininkai. Patyręs treneris N. Papaurėlis su nugalėtojais neturėjo daug galimybių dirbti, kadangi pagrindinį dėmesį skiria vyresniems, 16-17 m. vandensvydininkams.

„Kadangi dabar ateina šita karta, tai jai reikės skirti daugiau laiko. Labai svarbi mums bus ši vasara, po kurios bus galima pamatyti ryškesnį progresą. Nesu labai patenkintas jaunųjų savo auklėtinių žaidimu, nes sunkiai nugalėjome kauniečius, kurių komandoje žaidžia keli 2-3 metais jaunesni sportininkai. Sunkiai žaidėme ir su alytiškiais. Persvaros nedidelės, todėl laukia labai rimtas darbas“, - sakė N. Papaurėlis.

Vilniečiai treniruojasi jau antras sezonas, todėl jų treneris norėtų, kad berniukai geriau lankytų pratybas, jų nepraleidinėtų be pateisinamos priežasties, tiktai tada bus galima kalbėti apie geresnį žaidimą.

„Norint nugalėti kaimyninių šalių Baltarusijos ir Lenkijos komandas, mums dar reikia labai daug treniruotis. Ypač  naudingas jauniesiems vandensvydininkams buvo šis turnyras, žaidė tie, kurie ateityje pakeis dabartinės rinktinės atstovus“, - sakė N. Papaurėlis.



Vilniečių treneriui patiko kovingas ir techniškas Domas Vasiliūnas bei kairiarankis Maksimas Makarovas, kuris pakankamai gerai mato aikštę ir buvo pripažintas geriausiu vilniečių komandos žaidėju. Dalis vilniečių šiemet dar dalyvaus Lietuvos jaunučių pirmenybėse, o vasarą planuojama jėgas bandyti tarptautiniuose turnyruose Vengrijoje ir Baltarusijoje. 

Geriausių komandų žaidėjų prizai dar buvo įteikti kauniečiui Gvidui Zurzai, alytiškiui Lukui Baliukevičiui (jis – ir rezultatyviausias turnyro žaidėjas, 11 įvarčių) bei  elektrėniškiui Simui Baleišiui. Geriausiu vartininku pripažintas elektrėniškis Skirmantas Motuzas. 

Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda teigė, kad vaikų turnyras dėl B. Putrimo taurės nuo šiol taps tradiciniu. Tai – dar vienos gražios varžybos, kurių taip reikia jauniesiems vandensvydininkams. Nugalėtojams taurę įteikė pats jubiliatas Bronislavas Putrimas su žmona Jadvyga.

Prieš apdovanojant geriausias komandas ir vandensvydininkus buvo pagerbtas jubiliatas. Apdovanojimus skyrė Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, „Žalgirio“ sporto draugija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos vandensvydžio federacija, pasveikinti savo mokytojo atvyko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos vandensvydžio entuziastai, garbūs mūsų veteranai.

Nemažai apdovanojimų įteikė Lietuvos vandensvydžio federacijos garbės prezidentas Jonas Liubertas. Iškilmingo vakaro metu B. Putrimui buvo sudainuota „Ilgiausių metų!“, buvo dalintasi prisiminimais apie jubiliato organizuojamas treniruotes, mokiniai pasakojo, kaip treneris jiems skiepijo meilę šiai sporto šakai. Prisiminė, kad B. Putrimas per pratybas nesiskyrė su švilpuku ir vėliavėle, buvo labai reiklus, nemėgo tinginių.  

Jubiliatas gimė ir augo ežerų krašte Zarasuose – kai Vilniuje ir Kaune dar nebuvo plaukimo baseinų, Zarasuose vykdavo daug įvairiausių Lietuvos vandensvydžio, plaukimo ir šuolių į vandenį varžybų. Jis neblogo lygio plaukikas, žaidė vandensvydį. Vienais metais zarasiškiai, kurių komandoje žaidė ir broliai Bronislavas ir Jonas Putrimai, netgi tapo Lietuvos jaunių čempionais.

1958 m. B. Putrimas baigė Kūno kultūros institutą ir buvo paskirtas dirbti į Vilnių. Prasidėjo jo, vandensvydžio trenerio, karjera, kuri tęsėsi daugiau kaip 50 metų. Jis treniravo jaunuosius (jaunučius, jaunius, jaunimą) sportininkus, jo vadovaujamos komandos nuolat tapdavo savo amžiaus grupių Lietuvos čempionėmis, taip pat Vilniaus „Delfino“ komandą. 

Koks tada buvo vandensvydis?, - paklausiau jubiliato.
Labai panašus į šiandienos. Žaidėme atvirame baseine, vandensvydininkai buvo fiziškai stiprūs. Varžybų susirinkdavo žiūrėti daug žmonių, Zarasuose buvo daug vandensvydžio entuziastų. Pamenu, sudarėme Vilniaus srities vandensvydžio komandą ir Zarasuose laimėjome Lietuvos pirmenybes. Tada ir pats žaidžiau, komandoje buvo ir Stasys Krasauskas, Rimantas Tonkūnas, Vytautas Vaitkus. 1959 m. tapome Lietuvos spartakiados ir Lietuvos čempionais. 

Matėte savo taurės varžybas, koks įspūdis?
Nuo šitų vaikų, kurie dabar dalyvavo mano vardo taurės varžybose, vėliau užaugs vyrai, būsimieji Lietuvos čempionai. Aš tokius pačius vaikučius, nuo dešimties metų, irgi rinkdavau į grupes, juos ugdžiau. Mano vadovaujamos jaunių komandos daugelį metų karaliavo Lietuvoje savo amžiaus varžybose. Po to savo mokinius perleidau treniruoti sūnui Liudui.

Ar ne gaila metų, praleistų vandensvydyje?
Tikrai ne. Aš Vilniuje su žmona, savo klasės drauge Jadvyga baseine netgi gyvenau 15 metų. Abu vargome, dirbome, vienu metu teko ir baseinui vadovauti. Išugdžiau daug gerų vandensvydininkų ir puikių žmonių – Stasį Krasauską, Rimantą Tonkūną, Algimantą Mudėną, Joną Liubertą, Romualdą Batūrą, Vytautą Vaitkų, Rolandą Vizgirdą, kitus, su kuriais dabar visada malonu susitikti.

Man visi vandensvydininkai buvo geri, blogų nebuvo. Labai džiaugiausi, kad šeimos tradiciją tęsia sūnus Liudas, kuris irgi treniruoja jaunimą.  Gaila, kad dabar ne visada galiu atvažiuoti stebėti rungtynių – esu vežimėlyje.