Mirštančiam taisyklių permainos – antraeilės

Kaip žinoma, nuo kito sezono „FIBA Europe“ sprendimu krepšinis Europoje bus žaidžiamas pagal pakeistas taisykles. Tritaškio linija nutols lygiai pusmetriu – iki 6,75 m. Baudos aikštelė bus stačiakampio, o ne trapecijos formos. Jei besiginanti komanda prasižengs, iki atakos pabaigos likus mažiau nei 14 sek., naujai atakai ir liks 14, o ne 24 sekundės, kaip yra dabar.
 

Manoma, kad šie pakeitimai europietišką krepšinį dar labiau priartins prie NBA – atsiras daugiau kovos po krepšiais, sumažės tolimų metimų, žaidimas taps dar labiau priklausomas nuo fizinės jėgos ir individualaus meistriškumo.
 

Nors NBA ir WNBA (moterų NBA) aikštelėse atstumas iki tritaškio linijos skiriasi (NBA – 7,25 m, WNBA – 6,25 m), Europoje ir Lietuvoje visi – vyrai, moterys ir vaikai – žais vieno standarto aikštelėse, kuriose tritaškio linija nuo krepšio turės būti nutolusi 6,75 m.
 

Moterų krepšinio specialistų pasiteiravome, kokią įtaką taisyklių ir aikštės linijų pakeitimai turės moterų krepšiniui. „Net nepaisant šių pakeitimų, visas krepšinis – tiek vyrų, tiek moterų –  eina link amerikietiško šablono, tad nieko stebuklingo neatsitiks. Kardinalių pasikeitimų neįžvelgiu“, - teigė treneris Algirdas Budėnas.

“Tas pusmetris daug nelems. Galbūt iš pradžių suprastės pataikymo procentas, arba mažiau bus metama iš toli, tačiau  ateity, manau, prisitaikysime. Tam, manau, užteks vieno sezono“, - sakė A.Budėnas.
 

„Pusė metro nėra mažai, bet, mano nuomone, jei ir kils sunkumų – jie bus laikini, - antrino buvusi krepšininkė, dabar trenerė Loreta Berūkštienė. – Iš pradžių bus neįprasta, galbūt šiek tiek sudėtinga, bet prisitaikysime, juolab, kad merginos žaidžia su lengvesniu kamuoliu“.
 

„Yra žaidėjų, kurios ir dabar meta iš panašių atstumų. Kas mėtė tritaškius, tas ir mes. Galbūt iš pradžių šiek tiek prasčiau, bet tai normalu. Prie kiekvienų naujovių prisitaikoma, ši – ne išimtis. Priprasime“, – panašiai kalbėjo taip pat buvusi Lietuvos rinktinės žaidėja, dabar trenerė Lina Dambrauskaitė.
 

„Tos žaidėjos, kurios meta iš toli, ir toliau mes, - sutiko A.Budėnas. - Pavyzdžiui, tokioms žaidėjoms kaip Rima Valentienė tritaškio linija, esanti 50 cm toliau ar arčiau, jokios reikšmės neturi. Galbūt sudėtingiau bus moksleivėms, bet moterims ypatingų sunkumų dėl atstumo nekils“.
 

„Pats žaidimo braižas, kurį pasirinks treneriai, gali šiek tiek keistis. Nereikia išradinėti dviračio: jei viskas daroma, įskaitant ir taisyklių pakeitimus, tam, kad žaidimas priartėtų prie amerikietiško, neverta nuo to bėgti. Padaugės kontaktinio žaidimo, ir nori nenori, prie to teks pratintis. Ateity vis labiau teks akcentuoti žaidimą, paremtą fizine jėga, nes būtent ji dominuos moterų krepšinyje. Kurios komandos tai greičiau perpras, tos turės pranašumą“, - kalbėjo A.Budėnas.
 

Pasak L.Berūkštienės ir L.Dambrauskaitės, fizinė jėga niekuomet nebuvo Lietuvos krepšininkių stiprioji pusė, o jaunųjų krepšininkių fizinis parengimas šiandien – itin prastas.
 

„Prieš 20 metų moterų krepšinyje dominavo techniniai dalykai, dabar viskas paremta fizinėmis savybėmis – kas turi daugiau jėgos, tas turi pranašumą. Anksčiau krepšininkės buvo žymiai techniškesnės“, - įsitikinusi L.Berūkštienė.
 

„Be abejo, dabar kontaktinio krepšinio bus dar daugiau, - tęsė trenerė. - Toks krepšinis mums yra svetimas. Fizine jėga mes niekada neprilygsime amerikietėms. Neturime tiek jėgos ir greičio, kiek juodaodės. Tai lemia fiziologija ir nieko nepadarysime. Nei mes savo laiku galėjome už jas aukščiau šokti ar greičiau bėgti, nei šiandieninės žaidėjos gali tai padaryti.  Apskritai iš šiuolaikinio jaunimo išspausti kažką labai sunku. Jaunos žaidėjos dabar labai silpnos fiziškai, akivaizdžiai stinga fizinio parengimo. Netgi rinktinėje tos problemos iškyla“.
 

„Lietuvaitės niekad nepasižymėjo fizine jėga ir stipriu aukštaūgių žaidimu baudos aikštelėje. Viena kita tokia žaidėja atsirasdavo. Neišsiugdom fiziškai stiprių žaidėjų. Mūsų aukštaūgės irgi mieliau mėto iš toli, - teigė L.Dambrauskaitė. - Todėl ir pradėjo važiuoti užsienietės, turinčios fizinės jėgos. Jei toliau eisime ta tendencija, galbūt tos įtakos išvis nepajusime“.
 

„Aišku, mūsų rinktinėms taisyklių pakeitimai gali būti neparankūs, bet prie visko priprantama. Metikės turės pratintis prie sąlygų, kurios bus, o treneriai vistiek statys žaidimą pagal tai, kokias žaidėjas turės – jei turės galinčias pataikyti žaidėjas, mes iš toli, jei neturės – žaidimą koncentruos po krepšiu. Treneriai patys nustatys prioritetus“, - pridūrė L.Dambrauskaitė.
 

L.Berūkštienė nemano, kad verta tikėtis legionierių antplūdžio. „Lazda turi du galus. Klausimas – ar mes galime tai padaryti? Lietuvoje iki šiol tik TEO užsienietes galėjo įpirkti“, - teigė Vilniaus universiteto komandos trenerė.

„Lietuvių moterų krepšinio mokykla nyksta, ir vargu, ar dar bus tokia, kokia buvo prieš 20 ar daugiau metų. Tad išties galbūt mums reikia keistis.  Juk vis dėlto esame pasaulio dalis. Siekiame naujovių visose srityse, normalu, kad jos ir krepšinį paliečia. Esame duobėje ir dar giliau krisime. Lietuvos moterų krepšinis miršta natūralia mirtimi, trūksta valstybinio požiūrio, ir tikrai ne tie pakeitimai yra ar bus didžiausia moterų krepšinio Lietuvoje problema“, - teigė L.Berūkštienė.