Turkijoje lietuviai sulaukė daug sveikinimų

Pirmą sykį Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje per pasaulio uždarų patalpų čempionatą taip puikiai pasirodė mūsų šalies lengvaatlečiai. Penkiakovininkė Austra Skujytė į namus grįžo, pelniusi bronzos medalį ir pasiekusi naują Lietuvos rekordą. Šalies rekordu nudžiugino ir barjerininkė Sonata Tamošaitytė, kuri užėmė aukštą ketvirtą vietą. Devintas buvo sprinteris Rytis Sakalauskas, o dvyliktąsias vietas užėmė sprinterė Lina Grinčikaitė ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė.

Penkiakovininkė A. Skujytė sulaukė ir Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasveikinimo.

„Jūsų laimėjimas yra gražiausia dovana Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Kovo 11 - ąją, mininčiai Lietuvai. Savo pergalėmis, profesionalumu ir tvirta sportine valia plačiai garsinate laisvos Lietuvos vardą pasaulyje. Linkiu Jums daug sėkmės ir stiprybės siekiant garbingų ir svarbių pergalių ateityje", - teigė Prezidentė.

Visas dienas čempionatą stebėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, kuris matė visus mūsų mūsų šalies atletų startus nuo pat pradžios iki pabaigos. Šiandieną jis sugrįžo iš Turkijos, o sportininkai Vilniaus oro uoste pasirodys apie pusę pirmos naktį.

Kokia nuotaika sugrįžus?, - paklausėme E. Skrabulio.

Žinoma, labai puiki. Mūsų lengvaatlečiai pasirodė gerai, tokio starto dar nėra buvę. Nemažos įtakos turėjo ir tai, kad mums nereikėjo kažkur trenktis už jūsų marių, aklimatizuotis, laiko režimas, netgi oras, buvo toks pat, kaip ir Lietuvoje. Čempionate dalyvavo optimali mūsų komanda - penki lengvaatlečiai.

Ir tikrai neapsirikome, tiek siųsdami į čempionatą. Keturi lengvaatlečiai pagerino asmeninius rezultatus. Gal būt, Lietuvos sportininkų galėjo būti ir daugiau ir jie būtų pasirodę gana sėkmingai. Tačiau kai kurie mūsų lengvaatlečiai praleido žiemą ir rengiasi vasaros išbandymams.

Per pasaulio čempionatą buvau toje auditorijoje, kurioje čempionatą stebėjo visų pasaulio ir Europos šalių federacijų vadovai, sekretoriai. Jie atidžiai sekė lengvaatlečių startus. Kai  sėkmingai pasirodydavo bet kurios rungties mūsų sportininkai, sulaukdavau savo kolegų sveikinimų. Jie nuoširdžiai džiaugėsi mūsų darnios komandos pasirodymu. Pagal medalius ir užimtas vietas patekome į geriausių pasaulio komandų 20-uką. Po mūsų liko tokios komandos, kaip Ispanija, Rumunija, Brazilija, Švedija, N. Zelandija, Bulgarija, Kanada, Argentina, Austrija, Olandija, P. Afrika, Slovakija, Šveicarija.

Į pasaulio čempionatą važiavome ne kaip turistai, o kovoti. Labai svarbu, kad mūsų rungčių spektras platus, komandoje nauji veidai. Mūsų lengvaatlečiai pateikė labai gerą paraišką vasarai, ir kartu tai savotiškas pastiprinimas tiems sportininkams, kurie liko Lietuvoje. Mūsų visa komanda kovojo puikiai, pamatė, kad visi varžovai yra įveikiami.      

Kažkiek gaila, kad tiktai per plauką nuo finalo liko šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, kuri pakartojo savo žiemos asmeninį rekordą (1.92). Su tokiu pačiu rezultatu, tiktai 1.92 peršokus pirmu bandymu, buvo irgi galima patekti ir į finalą. Favorite buvo laikoma rusė Ana Čičerova, tačiau ji tebuvo antra. Finalas galėjo palankiai susiklostyti mūsų šuolininkei į aukštį.

Puikiai kovojo sprinteriai Linutė Grinčikaitė ir Rytis Sakalauskas, kuris pirmą sykį mūsų lengvosios atletikos istoriją per pasaulio uždarų patalpų čempionatą užėmė aukštą devintą vietą, aplenkė nemažai stiprių sportininkų. Jeigu per pusfinalio bėgimą stabiliai šį sezoną rungtyniaujantis Rytis būtų sėkmingiau startavęs, o distancija būtų kokia 20 m ilgesnė, tikrai būtų patekęs patekęs į finalą.



Kaip vertinate Austros Skujytės pelnytą bronzos medalį penkiakovėje?

Jau pats pirmasis startas ( 60 m barjerinis bėgimas) mane maloniai nudžiugino: Austrutė pasiekė asmeninį rekordą (8,57, šeštas rezultatas) ir aplenkė kitas varžoves, kurių asmeniniai rekordai buvo geresni. Penkiakovės rungtis pradėta asmeniniu rekordu, tai sportininkei suteikė naujų jėgų, plūstelėjo psichologinis gerų emocijų antplūdis. Fantastiškai mūsų sportininkė šokinėjo į aukštį (1.90, pirma vieta). Manau, kad ir 1.93 aukštis Austrutei yra įveikiamas, o tą dieną ji tikrai galėjo peršokti 1.91, apie tokį aukštį daugiakovininkės gali tiktai svajoti.

Kažkada sportininkės treneriui Aleksui Stanislovaičiui sakiau, kad geriau turėti vieną silpną, nei vieną stiprią rungtį, kada kaunietė pasižymėdavo rutulio stūmimo sektoriuje. Tačiau šįkart šioje rungtyje Austrutė tikrai nepadarė to, ką jinai sugeba (16.26). Nors tas rezultatas buvo antras (toliausiai stūmė būsimoji pasaulio čempionė ir rekordininkė ukrainietė Natalija Dobrynska), tačiau kaunietė buvo pasirengusi stumti toliau.

Per apšilimą Austrutė rutulį stumdė gerokai toliau (apie 16. 60), o per varžybas truputį buvo „sulaužyta“ technika. Po trijų rungčių kaunietė galėjo išeiti į pirmą vietą, tačiau žengė antra, vos 10 taškų atsiliko nuo britės Jessicos Ennis. Ketvirtoje rungtyje pirmu šuoliu Austrutė į tolį nušoko 6. 24 ir pasiekė penktą rezultatą.

Savo labiausiai nemėgstamą 800 m distanciją kaunietė nubėgo per 2:09,99 ir,  penkiakovėje surinkusi 4803 tšk., pelnė bronzos medalį. Čempione tapusi N. Dobrynska pirmoji pasaulyje penkiakovininkė peržengė 5000 tšk. Ribą - 5013 tšk.

Jeigu Austra Skujytė būtų nustūmusi rutulį 17 metrų, ką jinai ne kartą yra padariusi, ar ji galėjo tapti čempione?

Ne. Mano akimis žiūrint, sportininkė objektyviai galėjo surinkti 4900 tšk. Ši riba Austrutei tikrai yra pasiekiama. Sidabro medalininkė J. Ennis surinko 4965 tšk., Austrutei 800 m būtų reikėję bėgti apie 2:15. Trečia vietą - tai puikus A. Skujytės startas, puikus rezultatas ir, žinoma, gera nuotaika prieš vasaros sezoną. Kaunietė pagerino greičio savybes, o tai yra labai svarbu.

Labiausiai nustebino barjerininkė Sonata Tamošaitytė, užėmusi aukštą ketvirtą vietą ...

Taip, tačiau ji padarė tą, kam buvo pasirengusi. Šiemet kaunietė net tris kartus gerino Lietuvos rekordus (Lietuvoje, Estijoje ir Turkijoje), o finale Turkijoje dar kartą pakartojo (8,03). Daug kas galvojo, kad pusfinalyje Sonata baigs savo pasirodymą, tačiau sportininkė tuo nepasitenkino ir pateko į finalą.

Kaunietė per varžybas patikėjo, kad nėra neįveikiamų varžovių, takelyje nepripažino jokių autoritetų. Tas puikus startas ir finišas turėtų kaunietei priduoti gero noro svariai rungtyniauti ir vasarą. Manau, kad vasarą Sonata 100 m per barjerus gali nubėgti per 12,80 sek. Sportininkė labai gražiai įveikia  barjerus, distancijoje yra greita. .

Baigėsi pasaulio čempionatas, artėja Londono olimpinės žaidynės, kaip galvojate, kiek lengvaatlečių pateks į Londoną?

Mano šventas noras, kad patektų 22-25 lengvaatlečiai. Tai realus skaičius ir   norėčiau, kad 70 proc. lengvaatlečių, kurie dalyvaus olimpinėse žaidynėse, pasiektų savo asmeninius rezultatus. Nereikia nurašyti ir prieš olimpines žaidynes įvyksiančio Europos čempionato. Mūsų komanda jauna, graži, teikianti gražių vilčių. Yra pagrindo tikėti, kad ir vasaros sezonas Lietuvos lengvaatlečiams bus sėkmingas.