Premjero patarėjas pasmerktas judėti

Vyresnės kartos lengvosios atletikos gerbėjai prisimena, kaip ėjimo takelyje karaliavo vilnietis Algirdas Šakalys, dabartinis premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas transporto politikos klausimais, mokslų daktaras

A. Šakalys net 15 kartų gerino Lietuvos įvairių distancijų rekordus, 20 kartų tapo šalies čempionu. Jo darbo kabinete Vyriausybėje kalbamės apie sportininko praeitį, šiandieną, Lietuvos ėjikų džiaugsmus ir rūpesčius.

Kas Jums labiausiai įsiminė iš to laikotarpio, kada ėjimo takelyje Lietuvoje buvote nepralenkiamas?
Patys šilčiausi prisiminimai – kai pasiekiau savo geriausius rezultatus. Produktyviausi mano sportinės karjeros metai – 1975-1980-ieji. 1975 m. svariai pasirodėme per SSRS tautų spartakiadą, 1976 m. tapau SSRS vicečempionu. Tačiau iš sporto gyvenau gal tiktai porą metų. Net ir būdamas SSRS rinktinėje, buvau vienintelis ne profesionalas, nes dirbau Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakulteto vyresniuoju mokslo darbuotoju.

Sportinis ėjimas ir šiandien mano širdyje. Jeigu tiktai leidžia galimybės, kasmet rudenį stengiuosi dalyvauti tradicinėse tarptautinėse varžybose Druskininkuose. Tos varžybos man labai patinka, jose esu daug kartų dalyvavęs ir dar kartą pajutęs ėjimo žavesį. Per treniruotes esu nuėjęs daugiau kaip 80 tūkst. kilometrų, tai man gydytojai sako, jog sustoti jau negaliu.

Esu pamerktas judėti, pagal galimybes tą ir darau iki šių dienų. Kai tiktai atsiranda laisvo laiko, skubu į Vingio parką. Vėl atgyja prisiminimai, nes aktyvaus sportavimo metais tuose pačiuose takeliuose esu išliejęs daug prakaito. Dabar žiemą nueinu po 8 km, per savaitę treniruojuosi porą kartų.

Esate vienas iš tų lengvaatlečių, kuris pasiekėte dideles ne tiktai sporto, bet ir karjeros aukštumas: 1990 m. buvote Susisiekimo ministerijos Ekonomikos departamento vadovas, 1991–2000 m. – Susisiekimo ministro pavaduotojas, pirmasis ministro pavaduotojas, ministerijos sekretorius, 1996 m. apgynėte technikos mokslų daktaro disertaciją,

2001-2002 m. – visuomeninis prezidento Valdo Adamkui patarėjas transporto politikos klausimais, 2003-2008 m. - užsienio reikalų ministro visuomeninis konsultantas. Kopiant į šias aukštumas, reikėjo baigti mokslus Vilniaus universitete, tad kaip pavyko suderinti mokslą su sportu?
Sportas išmokė susikaupimo, reikiamu momentu sutelkti visas pastangas, susikoncentruoti. Tai padeda įvairiose gyvenimo sferose. Mano darbas -  įtemptas, ypatingai dirbant mokslinį ir administracinį darbą. Labai praverčia sukaupta sportininko patirtis. Kaip ir varžyboms susitelkiu, susikaupiu, joms skiriu visą dėmesį ir energiją – lygiai taip pat kaupiuosi ir darbui.



Skamba paradoksaliai: esate Premjero patarėjas transporto politikos klausimais, o pats propaguojate sportinį ėjimą. Tad į darbą vaikščiojate pėsčias ar važiuojate mašina?
Kai dirbau Universitete, tai pėsčias po 10 km neprivaikščiosi. O dabar automobilį pastačiau kieme ir į darbą stengiuosi vaikščioti pėsčiomis. Tačiau ne visada, dažnai į darbą tenka atvažiuoti ir autobusu. Bet į namus būtinai grįžtu pėsčiomis, tai užtrunka apie 40 min.. Kai nenueinu į Vingio parką, viską kompensuoju, pėstute pareidamas į namus Žvėryne.

Ar sunkus Jūsų darbas?
Man šis darbas nėra nežinomas. Po nepriklausomybės paskelbimo dešimt metų dirbau Susisiekimo viceministru. Šitą sferą žinau ir nesakyčiau, kad mano darbas yra sunkus. Kita vertus, dirbdamas VGTU, dėsčiau transporto politiką ir dabar dirbu įvairiuose projektuose, viskas čia yra susiję. Mano darbas labai įdomus.

O tai, kad jis nėra lengvas, - tikrai taip. Tačiau sudėjus viską – tyrėjo darbą ir projektus - krūvis susidaro nemažas ir nėra taip lengva. Dirbu tiktai tarptautinėje erdvėje, ne Lietuvos rinkoje - tarptautinėse komandose rengiame prestižinius Europos Sąjungos septintosios bendrosios programos projektus. Laimime didelius Europos Sąjungos komisijos organizuotus konkursus.

Ar suskaičiavote, kiek kartų gerinote Lietuvos rekordus?
Suskaičiavau penkiolika. Tačiau mano treneris Juozas Genevičius jų priskaičiavo dviem daugiau. Pagal mano skaičiavimus, įskaitant ir buvusias Lietuvos spartakiadas, 20 kartų tapau šalies čempionu. Jeigu spartakiadų neskaityti, tai čempionu irgi tapau 15 kartų. Mano mėgstamiausios distancijos buvo trys: 20 km, 30 km ir 50 km.

Užaugo gera ėjikų karta, kaip ją vertinate?
Karta užaugo tikrai gera, ypatingai daug tikiuosi iš moterų ėjikių, kurių lyderės yra pasaulio elite. Dar reikėtų kažkokio kokybinio šuoliuko ir, žiūrėk, jos per pačio aukščiausio rango tarptautines varžybas gali tapti prizininkėmis. Tai – didelis trenerių, dirbančių Alytuje, Birštone, Druskininkuose, Vilniuje, Kaune, nuopelnas.

Mūsų treneriai dirba gana produktyviai, Lietuvos ėjimas tikrai yra neprastas. Manau, kad ėjikų nemažai matysime ir Londono olimpinėse žaidynėse. Ką laikytumėte geriausiu visų laikų Lietuvos ėjiku ir kurią vietą save įrašytumėte?
Melburno olimpinį vicečempioną Antaną Mikėną, tai aukščiausias Lietuvos ėjikų pasiekimas. Nebūsiu kuklus ir save įrašysiu į trejetuką.