Autsaideriams – inkubatoriaus sąlygos

Bet kitą sezoną ji toliau turės stumdytis trečioje pagal pajėgumą šalies krepšinio lygoje.
 

Molėtiškiai turėjo šansą iškopti į Nacionalinę krepšinio lygą (NKL), tačiau pereinamojoje serijoje 0-3 nusileido Kauno „LKKA-Atletui“.

Sakysite, patys kalti? Turėjo progą, jos neišnaudojo, tegul toliau kovoja lygoje, kurioje viską pasiekė? Bet taip neturėtų būti.
 

Kaip ši komanda turėtų save motyvuoti kitą sezoną? Visą sezoną žaisti tam, kad dar kartą gautų progą pasivaržyti pereinamosiose rungtynėse? Visą sezoną kankintis tarp žemesnio lygio komandų dėl vienos vienintelės serijos?
 

Taip neturėtų būti.
 

Dar „gražiau“ LKL ir NKL perinamojoje serijoje. Jos šiemet apskritai nebus. Kad ir kas taptų NKL čempionais, LKL nusprendė, kad paskutinė lygos komanda, Kauno „Aisčiai“, išsaugos vietą lygoje. Jai reiktų per ilgai laukti NKL čempionų – toks buvo argumentas.
 

Lyg anksčiau buvo kitaip. LKL reguliarusis sezonas visada baigiasi balandžio pirmos savaitės pabaigoje – antros pradžioje. Tuo tarpu NKL čempionas visada paaiškėja balandžio pabaigoje.
 

VISADA blogiausiai LKL komandai reikėdavo laukti NKL čempionų.
 

Tačiau šiemet stipriausia šalies krepšinio lyga nusprendė tapti uždara. Pernai priėmusi tris naujokes – vieną automatiškai, kitas dvi komerciniu būdu, šiemet LKL atsiribojo nuo stipriausių NKL klubų.
 

Dar kartą pasikartosiu – taip neturėtų būti.
 

Silpniausios LKL komandos – lyg raudonosios knygos nykstantys gyvūnai. Jos gali nesiskaityti su žaidėjais, su klubo darbuotojais, žaisti nutriušusiose salėse (alio, Marijampole!), bet vis tiek išsaugo vietą LKL.
 

Pereinamosios rungtynės tai rengiamos, tai nebe, bet nuo jų baigties mažai kas priklauso. Blogiausia LKL komanda vis tiek lieka lygoje.

Pastaruosius šešerius metų LKL paskutinę vietą užimdavo dvi tos pačios ekipos:
 

2010: „Aisčiai“ (5-19)
2009: „Sūduva“ (2-18)
2008: „Arvi-Sūduva“ (4-14)
2007: „Aisčiai-Atletas“ (1-15)
2006: „Atletas“ (2-12)
2005: „Hidruva-Atletas“ (4-18)


 

Kodėl šios komandos nė karto negavo spyrio į užpakalį ir nebuvo pažemintos iki NKL? Gal tai būtų padėję jas atgaivinti? Ar LKL nori kasmet turėti etatinius pastumdėlius?
 

Be abejo, buvo priežasčių, dėl kurių neatsirasdavo norinčių pakeisti LKL autsaiderius. Vienos neatitikdavo finansinių kriterijų, kitų – per prastos salės.
 

Tačiau niekada nebuvo aiškios perėjimo iš žemesnės lygos į aukštesnę strategijos.
 

Visos pagrindinės Europos krepšinio lygos iš karto išmeta blogiausias savo komandas, o į jų vietą pasikviečia geriausias žemesnės lygos ekipas. Italija, Ispanija, Vokietija, Graikija, Turkija be jokių pereinamųjų rungtynių pašalina du autsaiderius ir tiek pat priima iš žemesnės lygos.
 

Prancūzai pakeičia net tris komandas.
 

Suprantu, kad šios šalys turtingesnės ir jų klubai finansiškai stabilesni. Tačiau mūsų kaimynai – lenkai ir rusai – ir tie turi aiškesnes taisykles nei LKL.
 

Lenkai kasmet pakeičia dvi savo lygos komandas. Be jokių peržaidimų – dvi silpniausios – lauk, dvi geriausios iš žemesnio diviziono – sveiki atvykę.

Rusai pakeičia vieną komandą. Kai tik tam yra finansinės sąlygos.
 

Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra priimta aiški taisyklė dėl komandų perėjimo? Silpniausia LKL komanda – iškart žeminama į NKL, stipriausia NKL – iškart pakeliama į LKL. Taip pat su NKL ir RKL ekipomis. Kodėl nėra tai daroma?

Aišku, atvykstančios komandos turėtų patenkinti salės ir biudžetų reikalavimus, bet jos bent žinotų, kas jų laukia.
 

O dabar Molėtai pralaimėjo pereinamąją seriją ir toliau turės visus triuškinti RKL.