Žaidynės ragins gyventi sveikiau

Liepos 9-10 dienomis Šiaulių regione vyksiančių TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynių tikslas – ne tik sukviesti sporto mėgėjus iš viso pasaulio į didžiulę sporto bei kultūros šventę.  

Žaidynių metu bus rengiama ir tarptautinė mokslo konferencija „Žmogaus sveikata – darnaus gyvenimo pamatas“. Jos metu Europos bei Lietuvos sporto bei sveikatos mokslo specialistai ieškos būdų, kaip kovoti su šių laikų epideminį mastą įgaunančiomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurias daugiausia lemia žalingas gyvenimo būdas – tabako rūkymas, netinkama mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas.

Konferencijos organizatorius profesorius habilituotas daktaras Algirdas Raslanas sako, kad Europoje lėtinės neinfekcinės ligos – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys, diabetas ir kitos – sukelia 86 procentus visų mirčių, jos sudaro 77 procentus visų ligų, kuriomis serga europiečiai. „Atsižvelgiant į šiuos mastus, būtinos ne tik žmogaus individualios pastangos gyventi sveikiau, bet ir sisteminės permainos valstybės lygmeniu. Sveikatos apsaugos sistema turi būti orientuota ne tik į ligų gydymą bei vaistus, bet ir į sveikos gyvensenos propagavimą.“ – sako dr. A. Raslanas.

Vienas iš  pagrindinių konferencijos tikslų – parengti Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo strategiją, kuri padėtų  propaguoti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, užkirstų kelią ligų plitimui.  

Mokslininkų duomenimis, šių laikų nesportuojantis ir dirbantis biure žmogus, vykdamas į darbą automobiliu, po darbo automobiliu nuvažiuodamas į parduotuvę ir grįždamas namo, per dieną nueina nuo 2000 – 2500 žingsnių, o moteris nuo 1700 – 1900 žingsnių. Tuo tarpu Lietuvos kardiologai rekomenduoja nueiti po 10 000 žingsnių kasdien, t.y. apie 7 – 8 kilometrus arba apie 1,5 valandos judėjimo. Kembridžo universiteto mokslininkų rekomendacijos: 12 000 – 12 500 žingsnių, t.y maždaug 9 km. ir iki 2 val. dieninio krūvio.  

„Matome, kad skirtumas tarp rekomenduotinos fizinio krūvio ir vidutiniškai įveikiamo yra akivaizdus: 4 -5 kartai,.“ – sako dr. A. Raslanas. Sveikatos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad sėdimas gyvenimo būdas lemia darbingumo sumažėjimą, emocinį nuovargį. Tuo tarpu reguliarios mankštos stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, į ląsteles patenka daugiau kraujo ir organizmas yra geriau aprūpinamas deguonimi. Reguliarūs pratimai gerina fizinę būklę, nes širdis tampa stipresnė ir dirba daug efektyviau, taip pat gerėja emocinė žmogaus būklė – jis tampa atsparesnis nerimui, stresui, depresijoms.



Žinoma, vienas svarbiausių geros savijautos palaikymo komponentų – fizinio aktyvumo sistemingumas ir reguliarumas. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad tikėtis stebuklingai greitų rezultatų nereikia. Sveikai mankštinantis, fizinio aktyvumo poveikį organizmo stiprinimui galima pastebėti maždaug po  2 – 3 mėnesių, todėl sportas ir rūpinimasis sveikata turi tapti gyvenimo būdu, įpročiu.

TAFISA pasaulio sporto visiems žaidynėmis siekiama sudaryti progų žmonėms kuo daugiau judėti, todėl artėjant žaidynėms bendradarbiaujant su Lietuvos visuomenės sveikatos biurais bus rengiamos įvairios sveikatingumo akcijos, nemokamos mankštos, kurios žmonėms padės rasti sau tinkamą fizinio aktyvumo būdą, skatinti pamilti aktyvų gyvenimą, gerai jaustis ir sveikai gyventi
 
Organizatoriai tikisi, kad konferencija ir numatomi renginiai suvienys sveikos gyvensenos propaguotojus, idėjų skleidėjus, pagausės aktyvių žmonių, dalyvaujančių šiame judėjime bei sveikos gyvensenos sąjūdyje, kuris kaip tik prasideda šiuo metu Lietuvoje. „Kviečiame visus prisidėti prie sveikos gyvensenos taikymo sau, jos propagavimo, aktyvaus dalyvavimo TAFISA žaidynėse ir dar kartą tariame: Žmogaus sveikata – darnaus gyvenimo pamatas.“ – sako dr. A. Raslanas.