Čiuožėja iš JAV žada Lietuvai atiduoti širdį

K.Copely – buvusi, o I.Tobias – dabartinė geriausio šiuo metu Lietuvos šokių ant ledo meistro Deivido Stagniūno partnerės. Gimusios Jungtinėse Amerikos Valstijoje, vaikystėje jos žengė pirmuosius žingsnius ant ledo, vėliau tapo profesionaliomis sportininkėmis.
 

Iš pradžių jos čiuožė su partneriais iš JAV. Kurį laiką Isabella buvo pasitraukusi iš dailiojo čiuožimo ir šoko baletą Niujorko trupėje, bet grįžo ant ledo ir tarptautinėje arenoje su Otaru Japaridze atstovavo Gruzijai. Tiesa, vos vienerius metus, 2007–2008 sezoną. I.Tobias po Gruzijos vėliava galėjo čiuožti net olimpinėse žaidynėse, tačiau pora iširo. Gruzijos pilietybė buvo suteikta kitai O.Japaridze partnerei amerikietei Allison Reed, o duetas Vankuverio olimpinėse žaidynėse užėmė 22 vietą.
 

2010-aisiais Vankuveryje Lietuva pirmą kartą nuo mūsų šalies atstovų pasirodymo žiemos olimpinėse žaidynėse neturėjo savo atstovų. Nors galėjo turėti. Kol kas nežinia, ar Lietuvos čiuožėjų pora 2014-aisiais galės varžytis  Sočio olimpinėse žaidynėse.
 

Tiek K.Copely, tiek I.Tobias svarbiausią savo karjeros etapą susiejo su Lietuvos čiuožėju D.Stagniūnu. Mišrių šalių čiuožėjų poros – daugiau nei įprastas reiškinys šokiuose ant ledo. Jų keliai dažniausiai susikerta Amerikoje, į kurią dėl idealių sąlygų ir žymiausių trenerių plūsta talentai iš viso pasaulio. Būdamas keturiolikos taip pasielgė ir D.Stagniūnas. Galimybių tęsti karjeros Lietuvoje jis neturėjo. Lietuvoje neturėjo ir partnerės, su kuria galėtų siekti karjeros aukštumų.

 Anapus Atlanto pirmosiomis lietuvio partnerėmis tapo Laura Whipple ir Kayla Nicole Frey, tačiau pas geriausius pasaulyje trenerius Igorį Špilbandą ir Mariną Zujevą jis pateko su kita amerikiete – K.Copely.
 

„Mes privalėjome būti Amerikoje, nes ten dirbo mūsų treneriai. Būtent Amerikoje dirba geriausi specialistai, todėl sportininkai, ne tik čiuožėjai, atvyksta čia“, – „15min“ kalbėjo K.Copely.
 

K.Copely ir D.Stagniūno karjera nutrūko 2010-aisiais, prezidentei Daliai Grybauskaitei paskelbus, kad čiuožėja iš Amerikos negaus Lietuvos pilietybės. Tad pora, net ir iškovojusi kelialapį į Vankuverio olimpines žaidynes, dalyvauti jose negalėjo.
 

„Su Deividu mes pasiekėme geriausia, ką galėjome, ir nusipelnėme olimpiados. Mes nežinojome, ar aš gausiu pilietybę, bet labai tikėjomės. Galėjome tik sunkiai dirbti ir tikėtis geriausio. Buvo labai sunku, kai sužinojome, jog negalėsime vykti į olimpiadą. Skaudu, kai tau užkerta kelią į svajonę“, – nusivylimo kartėlį vis dar jaučiasi K.Copely.
 

Tuomet dramą išgyveno ir D.Stagniūnas. Kelis mėnesius jis net negalėjo žiūrėti į pačiūžas ir manė, kad jo karjeroje padėtas paskutinis taškas. Vis dėlto, karjerą baigė tik Katherine.
 

„Tikiu, kad viskas vyksta ne be priežasties. Po tos skausmingos žinios aš patyriau traumą ir kurį laiką negalėjau čiuožti, taigi, turėjau laiko pamąstyti. Vėl dirbti su nauju partneriu ir ieškoti kitos šalies nebemačiau prasmės, nes tai būtų tik laiko ir milžiniškų pinigų švaistymas“, – teigė K.Copely.
 

Ji žengė nauju keliu – ėmė studijuoti ir tapo dailiojo čiuožimo trenere: „Dabar aš treniruoju, mokausi ir mėgaujuosi tuo, ką darau. Esu pasinėrusi į akademinę veiklą, tačiau stebiu tai, kas vyksta dailiojo čiuožimo pasaulyje.“ Kaip gi kitaip – K.Copely brolis taip pat yra šokių ant ledo čiuožėjas, praėjusių metų pasaulio jaunimo čempionate jis iškovojo bronzą.
 

K.Copely vylėsi, kad D.Stagniūnas ir I.Tobias galės ginti Lietuvos garbę Sočio olimpinėse žaidynėse.

„Žinau, kad Deividas turi naują partnerę. Jie puoselėja naujas viltis, tačiau nenoriu nė įsivaizduoti, kaip jie jausis, jeigu negalės čiuožti olimpiadoje. Iš visos širdies nelinkiu Deividui antrą kartą patirti to nusivylimo“, – kalbėjo buvusi D.Stagniūno partnerė.
 

I.Tobias šansus gauti Lietuvos pilietybę ji vertina atsargiai, tačiau pabrėžia – Lietuva turi galvoti ne apie Isabellą, bet apie Deividą.
 

„Sunku pasakyti dėl Isabellos šansų. Tai priklauso nuo daugelio faktorių. Manau, to labiausiai reikia Deividui, kurį puikiai suprantu. Jam labai skaudu, kad jis yra lietuvis, visą gyvenimą čiuožia, o jam neleidžia dalyvauti olimpinėse žaidynėse tik dėl to, kad jo partnerė yra ne lietuvė. Tai neteisinga jo atžvilgiu. Suprantu, kad yra olimpiniai principai ir savo šaliai turi atstovauti tos šalies sportininkas, bet liūdna, kai Deividu Lietuva negali didžiuotis“, – nuomone dalijosi K.Copely.


 

Veikiausiai K.Copely teisi sakydama, kad niekas nevyksta be priežasties. Ji atrado naują gyvenimo kelią, o D.Stagniūnas – naują šokių partnerę, su kuria jo karjera šovė aukštyn.
 

Čiuoždami kiek daugiau nei metus, jie pirmą kartą po Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko sugebėjo laimėti bronzos medalius prestižinėse „Grand Prix“ varžybose. Šių metų Europos čempionate Šefilde trumpojoje programoje I.Tobias ir D.Stagniūnas užėmė penktą vietą, aplenkę patyrusias ir garsias Italijos, Rusijos poras.

„Šis sezonas mums buvo labai sėkmingas. Laimėti medalį pirmajame „Grand Prix“ etape yra didelis pasiekimas, o pasirodymas Europos čempionate mums suteikė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Tai suteikia vilčių kitame Europos čempionate. Mes pasimokysime iš savo klaidų, o įgyta patirtis mums leis geriau pasirodyti artėjančiame Pasaulio čempionate“, – „15min“ teigė I.Tobias.
 

Būtent po pasaulio čempionato, kuris kovo pabaigoje vyks Nicoje, Lietuvai atstovaujanti pora ir Lietuvos čiuožimo federacija pateiks pilietybės prašymą Lietuvos prezidentei D.Grybauskaitei.
 

Tiesa, dabar I.Tobias ir D.Stagniūnas visas jėgas skiria artėjančioms varžyboms ir apie pilietybės rūpesčius galvoti nenori.
 

„Kol pasaulio čempionatas nesibaigs, galvoti apie pilietybę negalime. Po jo, imsime rūpintis šiuo klausimu“, – tvirtino I.Tobias.
 

Čiuožėja supranta, kad Lietuvoje jos galimybės Sočyje ginti mūsų šalies garbę vertinamos skeptiškai. Bet ji nepasiduoda ir nekantriai laukia, kada galės pradėti mokytis lietuvių kalbos.
 

„Aš nežinau, ar gausiu pilietybę, bet aš labai tikiuosi! Aš negimiau Lietuvoje, bet myliu jūsų šalį. Jūsų žmonės yra nuostabūs, nes žinutėmis nuolat mane palaiko. Man garbė, kad galiu atstovauti tokiai šaliai, kaip Lietuva. Juo labiau kad iš jos yra Deividas. Aš esu laiminga, kad galiu čiuožti drauge su tokiu nuostabiu žmogumi. Netrukus pradėsiu kiekvieną šeštadienį lankyti lietuvių kalbos kursus, labai jų laukiu“, – sakė I.Tobias.
 

Galiu prisiekti Jūsų prezidentei, jei ji suteiks man pilietybę, aš atiduosiu visą širdį ir sielą kovai dėl Lietuvos

„Mūsų svajonė yra atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Galiu prisiekti Jūsų prezidentei, jei ji suteiks man pilietybę, aš atiduosiu visą širdį ir sielą kovai dėl Lietuvos“, – žadėjo Isabella ir laišką „15min“ užbaigė trimis lietuviškais žodžiais „Mes iš Lietuvos“.

 
Lilija Vanagienė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė:

„Galbūt dėl K.Copely pilietybės susirūpinome per vėlai, likus vos metams iki olimpinių žaidynių. Šįkart pilietybės I.Tobias sieksime kur kas anksčiau. Isabella su Deividu jau įrodė savo progresą ir šį sezoną garsino Lietuvą pasaulyje. Tikimės, kad valdžia tikrai atsižvelgs į aukštus mūsų poros pasiekimus. Isabella gabi kalboms – ji laisvai kalba rusiškai ir yra pasiryžusi išmokti lietuviškai.

Integruotis į mūsų šalies visuomenę ji negali dėl puikiai suprantamos priežasties. Lietuva nepajėgi suteikti sąlygų tokio aukšto lygio čiuožėjams ir tik viena šimtąja dalimi prisideda prie išlaidų, kurios reikalingos mūsų porai.

Isabella ir Deividas treniruojasi unikalioje aplinkoje – tarp olimpinių ir pasaulio čempionų bei vicečempionų. Juos treniruoja patys geriausi šiuo metu pasaulyje treneriai. Ir jie, ir užsienio šalių sportininkai net nesuvokia, kodėl Deividui užkertamas kelias ginti savo šalies garbę.

Margaritai Drobiazko pilietybė buvo suteikta Lilehamerio olimpinių žaidynių išvakarėse. Mūsų pora galėjo iširti ir būtų iširusi, jeigu Margarita pilietybės būtų negavusi. Povilas tarnavo armijoje Rusijoje, bet galimybė čiuožti olimpinėse žaidynėse jam buvo tarsi tramplinas į sportinę karjerą.

Laikas vėliau parodė, kiek daug M.Drobiazko ir Povilo Vanago pora davė Lietuvai ir dailiajam čiuožimui mūsų šalyje.“
 

Kiek sportininkų yra gavę Lietuvos pilietybę

Nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1998 m. vasario 25 d. – 8 (prezidentas A.Brazauskas)
Nuo 1998 m. vasario 26 d. iki 2003 m. vasario 25 d. – 8 (prezidentas V.Adamkus, I kadencija)
Nuo 2003 m. vasario 26 d. iki 2004 m. balandžio 6 d. – 4 (prezidentas R.Paksas)
Nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2009 m. liepos 12 d. – 0 (prezidentas V.Adamkus, II kadencija)
Nuo 2009 m. liepos 12 d. iki dabar – 0 (prezidentė D.Grybauskaitė)

Pilietybės suteikimo galimybes apribojo 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad būsimi nuopelnai negali būti pagrindu suteikti pilietybę išimties tvarka.