Brigita Virbalytė ėjo greičiausiai pasaulyje

Vilnietė savo asmeninį rekordą, pasiektą dar 2009 m., pagerino 0,5 sek. Tai buvo jos antrasis startas šią žiemą, per pirmąsias varžybas Brigita irgi buvo greita – 12:50. Tos dienos ankstų rytą (4 val. ryto) su dar keliais ėjikais B. Virbalytė buvo ką tik sugrįžusi iš trijų savaičių treniruočių stovyklos Maroke. Nuėjo miegoti tiktai 5 valandą, Bet prabudusi nutarė startuoti. 

„Savo asmeniniu rezultatu labai džiaugiuosi, tai gera įžanga į olimpinius metus. Įskaitant ir kelionę iš Maroko, dvi paras nesitreniravau. Galėjau eiti dar greičiau, tačiau distancijoje visiškai neturėjau varžovių - nuo pirmo iki paskutinio metro ėjau viena. Kol kas mano rezultatas geriausias pasaulyje šią žiemą, tačiau daugumos šalių čempionatai dar nėra surengti, todėl gal kuri nors ėjikių ir bus greitesnė už mane.

Maroke labai gerai pasitreniravau. Kiek važiuodavome, tokiu metu niekur nebuvo tokio šilto (25 laipsniai) ir palankaus oro, maloniai švietė saulutė, truputėlį nulijo tiktai per paskutiniąsias tris treniruočių dienas“, - tuoj pat po finišo pirmaisiais įspūdžiais pasidalijo B. Virbalytė.

Distancijoje atrodei labai šviežia ir veržli, lyg nebūtų  tos ilgos kelionės iš Maroko ...  

Kelionės pasekmės jautėsi, bet labiau trukdė perėjimas nuo asfalto dangos ant bitumo. Tas dangos pakeitimas man niekada nepatiko> Prie to reikia priprasti. Lengvosios atletikos manieže apšilinėjau net tris kartus, nes labai skaudėjo antkaulius. Apsukdavau kelis ratukus, - pailsėdavau, vėl apsukdavau – vėl sėsdavau pailsėti.  

Šiaip jau jaučiausi gerai, todėl nenorėjau praleisti puikios progos parungtyniauti, žiemą mėgstu savo sportinį gyvenimą paįvairinti kokiomis nors varžybėlėmis, pabėgti nuo pratybų rutinos. Juolab, kad nedalyvausiu Lietuvos žiemos lengvosios atletikos čempionate, nes jau kitą penktadienį, vasario 3 d., su dar keliais ėjikais vėl išvykstame į treniruočių stovyklą Pietų Afrikoje, kur praleisime visą mėnesį.

Ar tavo šiam puikiam rezultatui įtakos turėjo tai, kad kovojai tik pati su savimi?..

Prie to jau esu pripratusi, bet rungtyniauti pačiai su savimi ir rezultatu nėra lengva. Norėjosi eiti su vaikinais, bet tada nebūtų įskaitytas šis mano rezultatas. Jeigu eiti tiktai tam, kad nugalėtum, tai distancijoje nebūtų buvę sunku. Tačiau kai nori pasiekti aukštą rezultatą, - jau reikia kovoti pačiai su savimi.  

Gerai, kad manieže buvo didelis elektroninis laikrodis, mačiau, kokiu grafiku einu, be to, mano ėjimą atidžiai sekė treneriai Kastytis Pavilonis ir Juzefas Romankovas, kurie distancijoje man suteikdavo visą informaciją. Paprastai ėjimas sau, man iki šiol niekada gero neatnešė. Šįkart – maloni išimtis.

Savo rezultatu esu labai patenkinta, patyriau daug teigiamų emocijų, juk nuo 2009 m. šioje distancijoje nebuvo pavykę pagerinti savo asmeninio rekordo. Šitam pasiekimui specialiai nesirengiau, viskas išėjo savaime, rengiantis atsakingiems startams.  

Kokie tavo planai šią žiemą?

Jos neakcentuoju. Tačiau žiemą  vyksta trumpesnių distancijų varžybos – esu sprinterė, todėl jos man labai patinka. Širdyje išlikusi nostalgija 3 km ir 5 km nuotoliams. Žiemą tokie pagreitėjimai, paįvairinimas man ypač patinka. 20 km distancijoje to greičio praktiškai nebelieka, ir visai kitas darbas.  



Tad pagrindinis dėmesys nukreiptas vasarai?

Taip, kruopščiai rengiuosi vasarai, olimpinėms žaidynėms, nes jau praėjusiais metais įvykdžiau olimpinį A normatyvą, 20 km distanciją nuėjau per 1.33:24. Šį normatyvą taip pat įvykdė ir Kristina Saltanovič. Jau kovo viduryje dalyvausiu tarptautinėse varžybose Šveicarijoje, tai bus mano pirmasis startas vasarą.  

Bus aiškiau, kaip esu pasirengusi sezonui. Kaip ir kiekvieno sportininko svajonė ir siekis - pagerinti Lietuvos 20 km distancijos rekordą, įsirašyti į istoriją. Noriu, kad mano rezultatai gerėtų, o jei pakeliui pavyks pagerinti ir Lietuvos rekordą, - bus labai šaunu.  

Olimpinį  sezoną pradėjai labai viltingai, gal tokia sėkminga bus ir vasara?

Tikėkimės, kad viskas bus gerai, negausiu traumų. Tačiau reikia perdaug negyventi tomis olimpinėmis žaidynėmis, jos ateis ir praeis. Reikia žiūrėti į ateitį. Olimpinės žaidynės bus lyg tas apskaitos taškas – ką iki šiol nuveikiau, koks bus tolesnis kelias.  

Per varžybas nesimatė  tavo didžiausio sirgaliaus –  vyro?

Jis buvo išvykęs į medžioklę. Vyras žmoną retai mato namuose, tai pats išmoko gamintis vagyti. Puikiai pagamina ir žvėrieną, mane tuo delikatesu pavaišina. Džiaugiuosi, kad ir televizija, ir vyras mane išleidžia į treniruočių stovyklas bei varžybas. Patys brangiausi man žmonės padeda siekti užsibrėžtų tikslų – tai man didelė laimė.

Kaip pati leidi laisvalaikį?

Medžiokle tikrai nesusižavėsiu. Kai manęs paklausia, koks mano laisvalaikis, nežinau, ką į šį klausimą atsakyti. Laisvalaikio visiškai neturiu. Kai gyvenime neliks sporto, tada gal ir galėsiu kažką sau leisti. Dabar mano laisvalaikis, gyvenimas, darbas – sportas.   

O kaip tau sekasi darbas LRT?

Porą mėnesių nedirbsiu, treniruojuosi. Noriu nuoširdžiai padėkoti savo kolegoms, kurie mane supranta. Šiemet tokie metai, kad televizija kurį laiką turės verstis be manęs. Baisu. kad galiu prarasti darbą, bet viliuosi, kad taip neatsitiks. Man šis darbas labai patinka, neabejoju, kad savo ateitį susiesiu tiktai su sporto žurnalistika.